KoronaLituanoPonDėmija

 Arba:

VERYGĄ - EUROVIZIJON!

:)))

Rūpkė!*

Ką Gyvasis Klasikas apie tai mano?

* rùpkė. rupkė̃.

1. rupūžė, pamatinė: Po padlagums brežėdavo rùpkės. Gerai dar, ka rùpkės nelando. Rùpkė po pamatu palindo. Rùpkės giriose tokios didelės. Rùpkės kurkia patoriais – būs lytaus. Nū smaugų, arkliams nū pažandžių rùpkė buvo liekarsta. Dideli vaistai yr rùpkė. Rùpkės, pasako [ja],
ka nū kaklo užėmimo. Ko kurki kaip rupkė pamate. Susitraukęs kai rùpkė. Kokių rùpkių reik [ia],
tokių yra (pataikūnų visada atsiranda) . vaistai, sutaisyti su rupūže: Rùpkę gėrė gėrė i pagijo nū vėžio.

2. nenaudėlis, bjaurybė: Palauk tu, rùpke, aš tave pamokysu! Da aš tą rùpkę. pagausiu, tai jin man žinos lakstyt! Tas rùpkė muni apgavo.

3. Ak tu rupke vienas! Niekaip nepažinau, rùpke tu! Ką jūms (jūs) padirbot, rùpkės?! Ak tu rupūže, rùpke viena, ko tu nori nu munęs!
rùpkės ãšaros. naminė degtinė.
rùpkės káilis nenaudėlis: Rupkės kailis, – pamanė. – Tepaveizie dabar to pertekimo – tuojau viską prasprogs.

P.S.