2020-07-19

Sąjungos Tarybos Naujienos


Kaip manot, kodėl aną Sajungą ėmėm vadinti Sovietų Sąjunga?

Kad nesupainiotume su dabartine:)

Juk dabartinėj - ir Tarybos, ir Komisarai...


Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį Briuselyje pratęsė derybų maratoną su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais dėl naujojo bendrijos biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo.
Prieš prasidedant dar vienai Europos Vadovų Tarybos plenarinei sesijai, Baltijos šalių vadovai galimą kompromisą sekmadienio popietę atskirai aptarė su Nyderlandų vadovaujama „taupiųjų šalių“ grupe, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Naujas ekonomikos skatinimo fondas būtų kuriamas Europos Komisijos pasiskolintų lėšų pagrindu, tačiau nuo penktadienio ryto posėdžiaujantys vadovai kol kas nesutaria, kokia dalis būtų skiriama šalims kaip negrąžintina parama, o kokia – kaip paskolos.

Daug diskutuojama ir dėl finansinės išlaidų kontrolės – olandai reikalauja, kad valstybės galėtų vetuoti pinigų skyrimą, jei paramą gaunančios šalys nevykdys būtinų ekonominių reformų, tačiau pietiečiai su tuo nesutinka.

„Taupiosios šalys laikosi pozicijos, kad biudžetas turi būti mažesnis, o atskaitomybė didesnė, kad paskolų dalis būtų didesnė nei subsidijų. Potekstė tokia – jeigu norite, skolinkitės, bet turėsite grąžinti“, – žurnalistams sakė aukšto rango diplomatas, nenorėjęs viešinti savo pavardės dėl klausimo jautrumo.

Derybų išvakarėse Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pasiūlė, kad fonde subsidijos sudarytų 500 mln. eurų, o paskolos – 250 mln.

Derybų metu negrąžinamos paramos dalį jis sumažino iki 450 mln. eurų, bet Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) reikalauja tolesnių karpymų.

Kiek gaus Lietuva?

Nuo galutinės sumos bei lėšų skirstymo formulės priklausys ir Lietuvai tenkanti galutinė suma.

Neoficialūs skaičiavimai rodo, kad pagal šeštadienį pasiūlytus kriterijus, parama iš naujojo fondo Lietuvai būtų mažesnė nei gegužę siūlė Europos Komisija, bet didesnė nei praeitą savaitę pateiktas pasiūlymas.

Pasak šaltinių, negrąžintina parama gali sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, svyravimai pagal skirtingas formules siekia kelis šimtus milijonų eurų.

Be to, numatyta galimybė prašyti apie du milijardus eurų papildomų PASKOLŲ. Jei fondas bus apkarpytas, Lietuvai tenkanti dalis turbūt sumažėtų.

Ant derybų stalo taip pat yra atskiras daugiau nei trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetas.

Jame Lietuvos derybininkai siekia išsaugoti kuo didesnį finansavimą iš vadinamųjų sanglaudos fondų, kuriais remiami skurdesni Europos regionai, ir paspartinti tiesioginių išmokų lietuvių žemdirbiams augimą.

Galutiniame derybų etape šalys paprastai sulaukia papildomų nuolaidų, kad vadovai turėtų argumentų įtikinti savo visuomenes ir parlamentus.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą