2020-09-05

Siaučia Karantinas!


Įsivaizduojat - lietuvių pora pakeliavo „Baltijos burbulu".

Pasirodo, „kaukės" reikalingos būtinos tik Lietuvoj.

Kiek Operacijų Vadovo PsichiAtro


vadovaujami nusipezėjom, teparodo DELFI citata:
... KOL SIAUČIA KARANTINAS...

NE KARANTINAS, O KAI KAS KITKAS SIAUČIA.

KAS?
  





Romai





NuSiPelnė ar NeNuSiPelnė - bet mums daroma painiava...

2020-09-04

Eta


Eta (@) − tipografijos simbolis, naudojamas el. pašto sistemose. Taip pat „Twitter“, „Instagram“ bei kituose socialiniuose tinkluose ir mobiliose programėlėse.

Vapam „eta" ir net nepagalvojam, kad lyg beždžionės
kartojam angliškąjį (išties prasmingą nusakant e-adresą "at a",

Małpa:)

W różnych językachm[edytuj | edytuj kod]

  • a commerciale lub alpha commerciale (a. handlowe) – francuski (Kanada, Québec)
  • a keong (ślimacze a) – indonezyjski
  • a kura-kura (żółwie a) – indonezyjski
  • aapstert (małpi ogon) – afrikaans
  • afa (małpa z niemieckiego) – śląski
  • Affenohr, das (małpie ucho) – niemiecki
  • Affenschaukel, die („małpia huśtawka”, jungle gym) – niemiecki
  • Affenschwanz, der (małpi ogon) – niemiecki (Niemcy, Szwajcaria)
  • afna (małpa) – słoweński
  • Alef – niemiecki
  • Alphakringel, der (alfa w kółku) – niemiecki (Austria)
  • apenstaartje (małpi ogonek) – holenderski
  • a-rond (okrągłe a) – rumuński
  • arobas lub arrobas / arobase lub arrobase / arobasse lub arrobasse (un = r. męski) (od arroba) – francuski
  • arroba (od jednostki miary wagi i objętości oznaczanej tym znakiem) – hiszpański, portugalski
  • arrova lub rova (od arroba) – kataloński
  • at – angielski
  • atto māku アットマーク (znak at) – japoński (potocznie)
  • At-Zeichen, das (w skrócie At), również ad-Zeichen (w skrócie ad) – niemiecki
  • bejgli (strucla, rogalik) – węgierski
  • chiocciola (ślimak) – włoski
  • coada de maimuta (ogon małpy) – rumuński
  • ĉe (przy [=at]) – esperanto
  • dalphaengi (ślimak) – koreański
  • da yiba a (a z długim ogonem) – chiński (dialekt mandaryński)
  • escargot (ślimak) lub petit escargot (mały ślimak) – francuski
  • elefantöra (ucho słonia) – szwedzki
  • grisehale (świński ogon) – duński, norweski
  • gül (róża) – turecki
  • heliko (ślimak) – esperanto
  • kattfot (kocia stopa) – szwedzki
  • kattsvans (koci ogon) – szwedzki
  • kissanhäntä (ogon kota) – fiński
  • Klammeraffe, der (czepiak / małpka-pająk, tj. Ateles paniscus) – niemiecki (Niemcy)
  • коммерческое at [kommerczeskoje at] (handlowe at) – rosyjski
  • kotek – polski (USA)
  • krøll-alfa (zakręcona alfa) – norweski
  • kudiani a (a z ogonem) – gruziński
  • kukac (robak, larwa) – węgierski
  • majmun (małpa) – serbski
  • majmunski rep (małpi ogon) – serbski
  • majmunsko a (małpie a) – bułgarski, serbski
  • małpa lub małpka – polski
  • miau, miumau, miuku, miukumauku (naśladujące miauczenie) – fiński
  • monkey (małpa) – po angielsku w Chorwacji (nie spotykane w krajach anglojęzycznych)
  • naruto (wir) – japoński
  • παπάκι [papáki] (kaczątko) – grecki
  • равлик [rawlyk] (ślimak) – ukraiński
  • Schweinekringel, der (świński ogon) – niemiecki (Niemcy)
  • shablul (ślimak) – hebrajski
  • Shenja e Majmunit (znak małpy) – albański
  • le signe (znak) – francuski
  • שטרודל [sztrudel], strudel) – hebrajski
  • snabel-a - a z trąbą - duński
  • собака [sobaka] (pies), собачка [sobaczka] (piesek) – rosyjski
  • tanka kigō 単価記号 (symbol ceny jednostki) – japoński (nazwa formalna)
  • zavináč (rolmops, zawijany marynowany śledź) – czeski, słowacki

Ispaniškasis Gripas


Ispaniškasis gripas – ypač užkrečiama gripo epidemija, pareikalavusi nuo 25 iki 50 milijonų žmonių aukų. Ispaniškas gripas yra greičiausiai išplitusi ir daugiausia aukų pareikalavusi pandemija žmonijos istorijoje, aplenkusi marą ir AIDS. Epidemija plito 19181920 metais visame pasaulyje.[1]

Manoma, kad liga plisti pradėjo Kinijoje (1918 m.), kur iš ančių arba kiaulių persimetė žmonėms, nors patikimų duomenų apie tai nėra. Epidemijos mastą ispaniškasis gripas pasiekė JAV, pasižymėdamas labai dideliu mirčių skaičiumi (apie 3 % susirgusiųjų mirė, palyginus su 1/1000 kitų gripo epidemijų atvejais). Greitai (maždaug per tris mėnesius) išplito Europoje ir per jos kolonijas visame pasaulyje, tapdamas pasauline pandemija. Prancūzijoje ispaniškasis gripas nusinešė apie 408 000 gyvybių, nors karo meto cenzūra neleidžia gerai įvertinti epidemijos masto. Europoje apie naująją epidemiją pirmiau pranešė kare neutralios valstybės Ispanijos spauda, kuri nebuvo varžoma cenzūros, nors epidemija jau buvo nusiaubusi Prancūziją ir kitas šalis. Dėl to gripas gavo „ispaniškojo“ pavadinimą, nors pačioje Ispanijoje buvo vadinamas „prancūziškuoju gripu“. 1918 m. gegužės mėnesį Ispanijoje šia gripo forma buvo užsikrėtę 8 milijonai žmonių.

Ligą sukėlė viruso H1N1 atmaina. Panašus virusas sukėlė 2009 metų kiaulių gripą.[2]
Kareiviai, gydomi nuo ispaniškojo gripo JAV, 1918 m.

Несмотря на то что первые больные появились в начале 1918 года в США, грипп получил название «испанский». Причиной этого считают то обстоятельство, что военная цензура участвующих в Первой мировой войне стран не допускала сообщений о начавшейся в армии и среди населения эпидемии. В результате нейтральная Испания первой из европейских стран публично объявила о пандемии заболевания в мае — июне 1918 года[1][11].
The Spanish flu, also known as the 1918 flu pandemic, was an unusually deadly influenza pandemic caused by the H1N1 influenza A virus. Lasting from February 1918 to April 1920, it infected 500 million people–about a third of the world's population at the time–in four successive waves. The death toll is typically estimated to have been somewhere between 17 million and 50 million, making it one of the deadliest pandemics in human history.[4]
The first observations of illness and mortality were documented in the United States (in Fort RileyHaskell County, Kansas as well as in New York City), France (Brest), Germany and the United Kingdom. To maintain morale, World War I censors minimized these early reports. Newspapers were free to report the epidemic's effects in neutral Spain, such as the grave illness of King Alfonso XIII, and these stories created a false impression of Spain as especially hard hit. This gave rise to the name "Spanish" flu. Historical and epidemiological data are inadequate to identify with certainty the pandemic's geographic origin, with varying views as to its location.
Soldiers from Fort RileyKansas, ill with Spanish flu at a hospital ward at Camp Funston

Pandemia grypy hiszpanki[1][2] (hiszpanka[3] lub grypa hiszpańska[4]) – pandemia wywołana przez wyjątkowo groźną odmianę podtypu H1N1 wirusa A grypy, do której doszło w latach 1918–1920[5][6], znana pod potoczną nazwą „hiszpanka”.
Oddział pierwszej pomocy w Fort Riley

У маі 1918 года ў Іспаніі было заражана 8.000.000 людзей або 39% яе насельніцтва («іспанкай» перахварэў і кароль Альфонса XIII). Шматлікія ахвяры грыпу былі маладымі і здаровымі людзьмі ўзроставай групы ад 20 да 40 гадоў (звычайна ў групе высокай рызыкі толькі дзеці, людзі сталага ўзросту, цяжарныя жанчыны і людзі з некаторымі захворваннямі)[2].
Сімптомы хваробы: сіні колер твару - цыянозпнеўманія, крывавы кашаль. На больш позніх стадыях хваробы вірус выклікаў унутрылёгачны крывацёк, у выніку якога хворы захлынаўся ўласнай крывёю. Але ў асноўным хвароба праходзіла без якіх-небудзь сімптомаў. Некаторыя заражаныя паміралі на наступны дзень пасля заражэння.
Сваю назву грып набыў з-за таго, што Іспанія першай перанесла моцную ўспышку гэтай хваробы[3]. Па іншых крыніцах, месца яе з'яўлення сапраўды ўсталяваць пакуль немагчыма, але, хутчэй за ўсё, Іспанія не была першасным эпідэмічным цэнтрам. Назва «іспанка» з'явілася выпадкова. Так як ваенная цэнзура змагаючых бакоў падчас Першай сусветнай вайны не дапускала паведамленняў аб распачатай у арміі і сярод насельніцтва эпідэміі, то першыя весткі аб ёй з'явіліся ў друку ў маі-чэрвені 1918 года ў нейтральнай Іспаніі[1].
На карціне «Сям'я» мастак Эган Шыле перад сконам намаляваў трох ахвяр іспанкі — сябе, сваю цяжарную жонку і яе ненароджанае дзіця
A Cautionary Tale: Spanish Flu And The 1919 Stanley Cup Final | Only A Game

Darnuva


Gavau Generalinės prokuratūros atsisakymą pradėti tyrimą dėl visos eilės Vilniaus apygardos teismo „teisėjų“ sunkių nusikaltimų.

Pasirodo, kad šis teismas, apribojęs spaudos laisę ir įvedęs cenzūrą, galiausiai nuteisęs mane už žurnalistiką, man didelės žalos nepadarė, todėl teisėjams baudžiamoji byla už piktnaudžiavimą nekeltina. Negana to, teisėjai nežinojo, kad Konstitucija draudžia cenzūrą, todėl, to nežinodami, mane nuteisė visiškai netyčia, neturėdami piktos valios. Nepaisant to, kad prokuratūra pripažįsta, kad aš nuteistas už teisėtą veiklą, atnaujinti šią bylą ji vis tiek atsisako.
Dar 2018 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsakymu patvirtino, kad buvęs Liberalų partijos pirmininkas Eligijus Masiulis ėmė paskolą iš Raimundo Kurlianskio, o ne gavo 90 tūkst. eurų kyšį viskio dėžutėje.

Apie tai LL informavo Vilniaus m. apylinkės teismo atstovė.
Teismas jau pripažino, kad Eligijus Masiulis skolinosi iš R. Kurlianskio, o ne ėmė kyšį.

Darniai?
Smagu, tiesa?

2020-09-03

Kas Be Fantazijos?


„Kremlinai” - ir Skripalius 2018-ais, ir Navalną 2020-ais nuodijantys vis tuo pačiu „Novičiok"'u, ar Vakarai, anot „Batkos", vis to paties „Novičiok"'o pėdsakus randantys”randantys”?
Kas?

Beje, tada, 2018-ais, ryšium su Skripaliais dabar madingi kostiumai


As well as Russia, Novichok agents have been known to be produced by scientists "in several NATO member states"[11] and Iran.[12]


Lietuva - Be Vyriausybės


Zigmas Vaišvila. Lietuva – be Vyriausybės.                                                           2020-09-03
Būtina skaityti ne tik žiniasklaidos pranešimus apie valdžios nutarimus, bet ir pačius nutarimus. Perskaičiau 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT152-N12/2020, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams prieštarauja:
1. Seimo statuto 198 straipsnio 2, 4–6 dalyse nustatytas įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, teisinis reguliavimas.
2. Seimo 2019-08-20 protokolinis nutarimas Nr.XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“.

Tik perskaitęs šį nutarimą, sužinojau priežastį, kodėl Konstitucinis Teismas nutarė, kad šis nutarimas oficialiai bus paskelbtas, t.y. įsigalios, tik 2020-12-23 d. Tam, kad be konstitucinių įgaliojimų nuo 2019-08-20 d. veikiančiai Vyriausybei, t.y. asmenų grupei, be teisinio pagrindo užėmusiai mūsų Vyriausybės oficialią vietą ir jos teises bei pareigas, būtų suteiktas tam tikras laikas įgaliojimams iš naujo gauti, t.y. apsvarstyti Vyriausybės programą Seime ir gauti Seimo pritarimą. Mat Vyriausybė, įgyvendinanti valstybinį valdymą, užima išskirtinę vietą ir pagal Konstituciją negalima tokia situacija, kad valstybėje nebūtų veikiančios Vyriausybės. Ministru Pirmininku vadinamas Saulius Skvernelis vakar viešai jau pasakė, kad jam šis Konstitucinio Teismo nutarimas nė motais.
Pirmi klausimai Konstituciniam Teismui. Neįsigaliojusiu 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimu bandoma suteikti teisę teikti Seimui svarstyti ir tvirtinti Vyriausybės programą. Tačiau neįsigaliojęs Konstitucinio Teismo nutarimas niekam nesukuria nei teisių, nei pareigų, o po jo įsigaliojimo 2020-12-23 d. jau turėtų veikti kita, t.y. teisėta Seimo ir Respublikos Prezidento sudaryta nauja Vyriausybė. Konstitucinio Teismo teisėjai to negali nesuprasti.

Nustebino ir Konstitucinio Teismo paaiškinimas, kad pagal Konstitucijos 92 straipsnio 4 dalį laikoma, kad Vyriausybė yra iš naujo gavusi įgaliojimus veikti Seimui pritarus įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrai. Skaitau šią mūsų Konstitucijos vietą („Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą“) ir nieko tokio, ką paporino Konstitucinis Teismas, nematau. Konstitucinis Teismas nieko ir nepaaiškino, kuo remiantis Konstitucinio Teismo teisėjams į galvą šovė mintis, kurios nėra nurodytoje Konstitucijos vietoje.
Tačiau Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalyje labai aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Štai dėl to ir yra didysis 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimo, kaip tai mandagiau pasakius, nesusipratimas.

Tačiau šuo pakastas kitoje vietoje. Grupė Seimo narių šioje byloje į teismą kreipėsi dėl to, kad 2019-08-20 Seimo protokolinis nutarimas Nr.XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“ prieštarauja Konstitucijai, nes tariamai pasikeitė daugiau kaip pusė Vyriausybės ministrų. Ar tikrai tas nutiko? Pasirodo, kad ne.
Patikrinau Respublikos Prezidento dekretus - po Prezidento Gitano Nausėdos išrinkimo nesikeitė nė vienas 17-osios Vyriausybės narys! Visa 17-oji Vyriausybė grąžino įgaliojimus Respublikos Prezidentui, o šis 2019-07-12 dekretu Nr.1-K1 juos priėmė. Tad neliko visos (!) 17-osios Vyriausybės! Būtent dėl to 2019-07-17 dekretu Nr.1-K4 Respublikos Prezidentas Seimui pateikė svarstyti Sauliaus Skvernelio kandidatūrą į Ministro Pirmininko pareigas, t.y. skirti ne 17-osios, bet naujos Vyriausybės Ministrą Pirmininką.
Po 2019-07-23 Seimo pritarimo nutarimu Nr. XIII-2389 Respublikos Prezidentas 2019-07-24 dekretu Nr.1-K18 paskyrė Saulių Skvernelį Ministru Pirmininku (t.y. naujos Vyriausybės vadovu, nes neįmanoma du kartus paskirti tos pačios Vyriausybės vadovą) ir pavedė jam sudaryti Vyriausybę (t.y. naują, bet ne pakeisti ankstesnės Vyriausybės sudėtį) ir pateikti ją tvirtinti Respublikos Prezidentui. 2019-08-07 dekretu Nr.1-K40 Respublikos Prezidentas patvirtino naujai paskirto Ministro Pirmininko pateiktą 14-os ministrų sudėties in-corpore visą Vyriausybę (t.y. paskyrė naują - 18-ąją Vyriausybę, o ne pakeitė 17-os Vyriausybės sudėtį);
Tad nėra nė vieno Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo 17-ajai Vyriausybei, grąžinusiai savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui, būtų leista tęsti veiklą – pagal Konstitucijos reikalavimus Respublikos Prezidento dekretais buvo suformuota nauja Vyriausybė, tačiau Seimui ji nepateikė savo programos, o Seimas tokios ir nesvarstė. Tad 18-oji Vyriausybė, pati save pasivadinusi 17-ąją, veikia be konstitucinių įgaliojimų. Kaip tai nutiko, kad ne tik Seimas ir Respublikos Prezidentas daugiau kaip metus to „nematė“ ir „nesuprato“ (ir net po 2020-08-28 d. priimto Konstitucinio teismo nutarimo tyli),  bet kad ir Konstitucinis Teismas to „nepastebėjo“?
Arba visus užliūliavo apsimestinis 2019-08-20 Seimo protokolinis nutarimas Nr.XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“, kuriuo Seimas apsimetė, kad „nepastebėjo“, jog Respublikos Prezidentas suformavo naują Vyriausybę (ir visiškai nesvarbu, kad ir naujos Vyriausybės Ministru Pirmininku paskirtas Saulius Skvernelis), arba toks ir tėra mus valdančiųjų teisinis raštingumas. Rusai sako: „Sila jest, uma nenado“ (jėgos yra, proto nereikia).

Drįsiu dar pakomentuoti šį Konstitucinio Teismo nutarimą:
1, Jei teigiama, kad Vyriausybės veikla išskirtinė pagal svarbą valstybėje, tai tuo labiau negalima pateisinti jos veikimo be konstitucinių įgaliojimų.
2. Dirbtinis 2020-08-28 d. Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus paskelbimas tik 2020-12-23 d., t.y. įsiteisėjimo atidėjimas, viešai jau paskelbus jo turinį, demoralizuoja visuomenę ir pakerta LR piliečių pasitikėjimą visomis Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijomis (ne tik be konstitucinių įgaliojimų veikiančia Vyriausybe, bet ir šią akivaizdžią situaciją suformavusiais ir nieko dėl to neveikusiais, kad išspręsti šią precedento neturinčią išskirtinę teisinio nihilizmo ir chaoso padėtį, Seimu ir Respublikos Prezidentu);
3. Net ir dabar Seimui pritarus nežinia kurios 17-os ar 18-os Vyriausybės pateiktai programai, tai nesuteiks teisėtumo šios 18-osios Vyriausybės, pasivadinusios 17-ąja, veiklai, vykdomai nuo 2019-08-20 d., teisėtumo. Atbuline data negalima įteisinti be įgaliojimų veikiančios Vyriausybės priimtus sprendimus. Tikiuosi, valdžią aptarnaujantieji teisininkai tokias tiesas žino.
4. Seimo 2019-08-20 protokolinis nutarimas Nr. XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“, kuris, kaip skelbia dar oficialiai neįsigaliojęs 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimas, tik nuo 2020-12-23 d. bus paskelbtas prieštaraujančiu Konstitucijai ir konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams. O kas bus, jei naujai išrinktas Seimas ir Respublikos Prezidentas iki 2020-12-23 d. nesuformuos naujos Vyriausybės? Tokia situacija Konstitucijoje aprašyta. Seimui du kartus nepritarus Respublikos Prezidento siūloma Ministro Pirmininko kandidatūrai, Respublikos Prezidentas paleidžia Seimą. Ir visą tą laiką, ponai ir ponios, Konstitucinio Teismo teisėjai, jūsų priimto 2020-08-28 nutarimo dėka Lietuvoje ir toliau veikia Vyriausybė, neturinti konstitucinių įgaliojimų! Kaip Konstitucinis Teismas, jau išnagrinėjęs šią bylą, dar kartą pratęs Vyriausybės, neturinčios konstitucinių įgaliojimų, veiklą?
5. Universalus teisės principas nustato, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.
6. Susidariusi padėtis ir 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimas yra ne tik išskirtinis teisinio nihilizmo pavyzdys ir Tautos, kaip mūsų valstybės suvereno, konstitucinių teisių paminimas, bet ir atvira patyčia iš Tautos ir teisingumo supratimo, visiškai neatsakingo teismo sprendimo priėmimas. Primenus Lietuvos Visuomenės Tarybos siūlymą Seimui grąžinti Teismų ir kitų įstatymų pataias dėl teisėjų atsakomybės dėl priimto akivaizdžiai neparįsto neteisingo teismo sprendimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nebūtinai yra pagrįstas ir teisėtas. Tik įsiteisėjęs...
7. 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimas nesudaro ir teisinio pagrindo kitoms valstybinėms valdžios institucijoms siekti kuo skubesnio šios padėties ištaisymo, teisinio chaoso valstybėje, jos tarptautiniams įsipareigojimams.
8. Svarbiausioji Lietuvos valstybės vykdomosios valdžios institucija – Vyriausybė - antrus metus veikia be konstitucinių įgaliojimų, dėl ko ji privalo nedelsiant nustoti vykdyti šią veiklą. Nereikalingas net jos atstatydinimas, nes ji nėra Lietuvos Vyriausybė. Šį grupės asmenų savavaldžiavimą valstybine valdžia privalo užkardinti Lietuvos prokuratūra.

Lietuvos Visuomenės Taryba svarstys šią tikrai ekstremalią padėtį valstybėje. Ši padėtis yra labiau ekstremali, lyginant su valstybės masto ekstremalia padėtimi, kurią dėl COVID-19 paskelbė Vyriausybė be konstitucinių įgaliojimų.
Laukiame visuomenės ir, būtinai, teisininkų pasiūlymų. Nebūkime abejingi. Būkime tikrais Lietuvos Respublikos piliečiais

NuSiKaltimas Ir Bausmė

Raskolnikovo sapnas
Jis išgulėjo ligoninėje visą gavėnios pabaigą ir šventes.

Jau sveikdamas jis atsimindavo savo sapnus, kada dar jis gulėjo karščiuodamas ir kliedėdamas.

Jam sergančiam vaidendavosi, tartum visam pasauliui nulemta būti auka kažin kokios baisios, negirdėtos ir neregėtos maro ligos, einančios į Europą iš Azijos gelmių. Visi turėjo pražūti, be kai kurių išrinktųjų, labai nedaugelio.

Atsirado kažkokios naujos trichinos, mikroskopiški gyvūnėliai, kurie skverbdavosi į žmonių kūnus. Bet tie gyvūnėliai buvo dvasios, turinčios protą ir valią.

Žmonės, jų užkrėsti, tučtuojau pasiųsdavo ir išprotėdavo. Bet niekad, niekad nelaikė savęs žmonės tokiais išmintingais ir neklystančiais tiesoje, kaip šitie užkrėstieji. Niekad nebuvo laikę labiau nesugriaunamų savo sprendinių, savo mokslo išvadų, savo dorovinių įsitikinimų ir pažiūrų.


Ištisi kaimai, ištisi miestai ir tautos užsikrėsdavo ir eidavo iš proto. Visi buvo nerimo apsiaubti ir nesuprato vienas kito, kiekvienas matė, kad tik jis vienas žino tiesą, ir kankinosi, žiūrėdamas į kitus, mušėsi į krūtinę, verkė ir laužė sau rankas. Nebeišmanė, ką ir kaip teisti, nebegalėjo susitarti, ką laikyti blogu, ką geru. Nebežinojo, ką kaltinti, ką išteisinti.

Kažin kokio beprasmiško pykčio pagauti žmonės žudė vienas kitą. Ištisomis armijomis kilo vienas prieš kitą, bet armijos, bežygiuodamos, staiga pradėdavo pačios save žudyti, eilės iširdavo, kovotojai vienas kitą puldavo, badydavosi ir plaudavosi, kandžiodavo ir valgydavo kits kitą.

Miestuose kiauras dienas skambindavo varpais; šaukdavo visus, bet kas ir kam šaukia, niekas to nežinodavo, tik visi didžiai nerimaudavo.
Pametė pačius paprastuosius amatus, kadangi kiekvienas siūlydavo savo mintis, savo pataisas, ir negalėjo susitarti; nustojo dirbti žemę.

Kai kur susibėgdavo žmonių krūvos, sutikdavo ką nors veikti, prisiekdavo nepasimesti, – bet tučtuojau imdavo visai ką kita dirbti, negu ką tik patys buvo nutarę, pradėdavo vienas kitą kaltinti, pešdavosi ir plaudavosi.

Prasidėjo gaisrai, užėjo badas. Visi ir viskas pradėjo žūti. Maras plito ir slinko vis tolyn ir tolyn.

Išsigelbėti visame pasaulyje galėjo tik keletas žmonių, tai buvo skaistieji ir išrinktieji, paskirti pradėti naujai žmonių giminei ir naujam gyvenimui, atnaujinti ir apvalyti žemei, bet niekas ir niekur šitų žmonių nematė, niekas negirdėjo jų žodžio nei balso.

F.Dostojevskis („Nusikaltimas ir bausmė“)

Kuo Tiki PsichiAtras


Štai jis:

Tai kur dėti PsichiAtrą?

1. Pasiūlyt atvėsti ir pagalvoti, ką kalba?

2. Į mokyklą?

3. Į Vasaros g. 5?






At Valdžioj - Tikri Valstiečiai?


Valstiečiai juk be turgaus - kaip be rankų!