Zigmas Vaišvila. Lietuva – be
Vyriausybės. 2020-09-03
Būtina skaityti ne tik žiniasklaidos
pranešimus apie valdžios nutarimus, bet ir pačius nutarimus. Perskaičiau 2020-08-28
Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT152-N12/2020, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai,
konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams prieštarauja:
1. Seimo statuto 198 straipsnio
2, 4–6 dalyse nustatytas įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo, kai
pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, teisinis reguliavimas.
2. Seimo 2019-08-20 protokolinis
nutarimas Nr.XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei
suteikimo iš naujo“.
Tik perskaitęs šį nutarimą,
sužinojau priežastį, kodėl Konstitucinis Teismas nutarė, kad šis nutarimas
oficialiai bus paskelbtas, t.y. įsigalios, tik 2020-12-23 d. Tam, kad be
konstitucinių įgaliojimų nuo 2019-08-20 d. veikiančiai Vyriausybei, t.y. asmenų
grupei, be teisinio pagrindo užėmusiai mūsų Vyriausybės oficialią vietą ir jos
teises bei pareigas, būtų suteiktas tam
tikras laikas įgaliojimams iš naujo gauti, t.y. apsvarstyti Vyriausybės
programą Seime ir gauti Seimo pritarimą. Mat Vyriausybė, įgyvendinanti
valstybinį valdymą, užima išskirtinę vietą ir pagal Konstituciją negalima tokia
situacija, kad valstybėje nebūtų veikiančios Vyriausybės. Ministru Pirmininku
vadinamas Saulius Skvernelis vakar viešai jau pasakė, kad jam šis Konstitucinio
Teismo nutarimas nė motais.
Pirmi klausimai Konstituciniam
Teismui. Neįsigaliojusiu 2020-08-28
Konstitucinio Teismo nutarimu bandoma suteikti teisę teikti Seimui
svarstyti ir tvirtinti Vyriausybės programą. Tačiau neįsigaliojęs
Konstitucinio Teismo nutarimas niekam nesukuria nei teisių, nei pareigų, o po jo
įsigaliojimo 2020-12-23 d. jau turėtų veikti kita, t.y. teisėta Seimo ir
Respublikos Prezidento sudaryta nauja Vyriausybė. Konstitucinio Teismo teisėjai
to negali nesuprasti.
Nustebino ir Konstitucinio Teismo
paaiškinimas, kad pagal Konstitucijos 92 straipsnio
4 dalį laikoma, kad Vyriausybė yra iš naujo gavusi įgaliojimus veikti Seimui
pritarus įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrai.
Skaitau šią mūsų Konstitucijos vietą („Vyriausybė
grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus
Respublikos Prezidentą“) ir nieko tokio, ką paporino Konstitucinis Teismas,
nematau. Konstitucinis Teismas nieko ir nepaaiškino, kuo remiantis Konstitucinio
Teismo teisėjams į galvą šovė mintis, kurios nėra nurodytoje Konstitucijos
vietoje.
Tačiau
Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalyje
labai aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas
posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Štai dėl to ir yra didysis 2020-08-28 Konstitucinio
Teismo nutarimo, kaip tai mandagiau pasakius, nesusipratimas.
Tačiau šuo pakastas kitoje
vietoje. Grupė Seimo narių šioje byloje į teismą kreipėsi dėl to, kad 2019-08-20
Seimo protokolinis nutarimas Nr.XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos
Vyriausybei suteikimo iš naujo“ prieštarauja Konstitucijai, nes tariamai
pasikeitė daugiau kaip pusė Vyriausybės ministrų. Ar tikrai tas nutiko?
Pasirodo, kad ne.
Patikrinau
Respublikos Prezidento dekretus - po
Prezidento Gitano Nausėdos išrinkimo nesikeitė nė vienas 17-osios Vyriausybės
narys! Visa 17-oji
Vyriausybė grąžino įgaliojimus Respublikos Prezidentui, o šis 2019-07-12
dekretu Nr.1-K1 juos priėmė. Tad
neliko visos (!) 17-osios
Vyriausybės! Būtent dėl to 2019-07-17 dekretu Nr.1-K4 Respublikos Prezidentas Seimui
pateikė svarstyti Sauliaus Skvernelio kandidatūrą į Ministro Pirmininko
pareigas, t.y. skirti ne 17-osios, bet naujos Vyriausybės Ministrą Pirmininką.
Po 2019-07-23 Seimo pritarimo nutarimu
Nr. XIII-2389 Respublikos Prezidentas 2019-07-24 dekretu Nr.1-K18 paskyrė Saulių Skvernelį Ministru Pirmininku (t.y. naujos Vyriausybės
vadovu, nes neįmanoma du kartus paskirti tos pačios Vyriausybės vadovą) ir pavedė
jam sudaryti Vyriausybę (t.y. naują, bet ne pakeisti ankstesnės
Vyriausybės sudėtį) ir pateikti ją tvirtinti Respublikos Prezidentui. 2019-08-07
dekretu Nr.1-K40 Respublikos Prezidentas patvirtino naujai paskirto Ministro
Pirmininko pateiktą 14-os ministrų sudėties in-corpore
visą Vyriausybę (t.y. paskyrė naują
- 18-ąją Vyriausybę, o ne pakeitė 17-os Vyriausybės sudėtį);
Tad nėra nė vieno Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo 17-ajai Vyriausybei,
grąžinusiai savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui, būtų leista tęsti veiklą
– pagal Konstitucijos reikalavimus Respublikos Prezidento dekretais buvo suformuota
nauja Vyriausybė, tačiau Seimui ji nepateikė savo programos, o Seimas tokios ir
nesvarstė. Tad 18-oji Vyriausybė, pati save
pasivadinusi 17-ąją, veikia be konstitucinių
įgaliojimų. Kaip tai nutiko, kad ne tik
Seimas ir Respublikos Prezidentas daugiau kaip metus to „nematė“ ir „nesuprato“
(ir net po 2020-08-28 d. priimto Konstitucinio teismo nutarimo tyli), bet kad ir Konstitucinis Teismas to
„nepastebėjo“?
Arba visus užliūliavo apsimestinis
2019-08-20 Seimo protokolinis nutarimas Nr.XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos
Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“, kuriuo Seimas apsimetė, kad
„nepastebėjo“, jog Respublikos Prezidentas suformavo naują Vyriausybę (ir
visiškai nesvarbu, kad ir naujos Vyriausybės Ministru Pirmininku paskirtas
Saulius Skvernelis), arba toks ir tėra mus valdančiųjų teisinis raštingumas.
Rusai sako: „Sila jest, uma nenado“ (jėgos yra, proto nereikia).
Drįsiu dar pakomentuoti šį
Konstitucinio Teismo nutarimą:
1, Jei teigiama, kad Vyriausybės
veikla išskirtinė pagal svarbą valstybėje, tai tuo labiau negalima pateisinti
jos veikimo be konstitucinių įgaliojimų.
2. Dirbtinis 2020-08-28 d. Konstitucinio
Teismo nutarimo oficialus paskelbimas tik 2020-12-23 d., t.y. įsiteisėjimo
atidėjimas, viešai jau paskelbus jo turinį, demoralizuoja visuomenę ir pakerta
LR piliečių pasitikėjimą visomis Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios
institucijomis (ne tik be konstitucinių įgaliojimų veikiančia Vyriausybe, bet
ir šią akivaizdžią situaciją suformavusiais ir nieko dėl to neveikusiais, kad
išspręsti šią precedento neturinčią išskirtinę teisinio nihilizmo ir chaoso
padėtį, Seimu ir Respublikos Prezidentu);
3. Net ir dabar Seimui pritarus
nežinia kurios 17-os ar 18-os Vyriausybės pateiktai programai, tai nesuteiks
teisėtumo šios 18-osios Vyriausybės, pasivadinusios 17-ąja, veiklai, vykdomai
nuo 2019-08-20 d., teisėtumo. Atbuline data negalima įteisinti be įgaliojimų
veikiančios Vyriausybės priimtus sprendimus. Tikiuosi, valdžią aptarnaujantieji
teisininkai tokias tiesas žino.
4. Seimo 2019-08-20 protokolinis
nutarimas Nr. XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei
suteikimo iš naujo“, kuris, kaip skelbia dar oficialiai neįsigaliojęs 2020-08-28
Konstitucinio Teismo nutarimas, tik nuo 2020-12-23 d. bus paskelbtas prieštaraujančiu
Konstitucijai ir konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės
principams. O kas bus, jei naujai išrinktas Seimas ir Respublikos
Prezidentas iki 2020-12-23 d.
nesuformuos naujos Vyriausybės? Tokia situacija Konstitucijoje aprašyta.
Seimui du kartus nepritarus Respublikos Prezidento siūloma Ministro Pirmininko
kandidatūrai, Respublikos Prezidentas paleidžia Seimą. Ir visą tą laiką, ponai
ir ponios, Konstitucinio Teismo teisėjai, jūsų priimto 2020-08-28 nutarimo dėka
Lietuvoje ir toliau veikia Vyriausybė, neturinti konstitucinių įgaliojimų! Kaip
Konstitucinis Teismas, jau išnagrinėjęs šią bylą, dar kartą pratęs Vyriausybės,
neturinčios konstitucinių įgaliojimų, veiklą?
5. Universalus teisės principas nustato,
kad iš neteisės negali atsirasti teisė.
6. Susidariusi padėtis ir 2020-08-28
Konstitucinio Teismo nutarimas yra ne tik išskirtinis teisinio nihilizmo pavyzdys
ir Tautos, kaip mūsų valstybės suvereno, konstitucinių teisių paminimas, bet ir
atvira patyčia iš Tautos ir teisingumo supratimo, visiškai neatsakingo teismo
sprendimo priėmimas. Primenus Lietuvos Visuomenės Tarybos siūlymą Seimui
grąžinti Teismų ir kitų įstatymų pataias dėl teisėjų atsakomybės dėl priimto
akivaizdžiai neparįsto neteisingo teismo sprendimo. Įsiteisėjęs teismo
sprendimas nebūtinai yra pagrįstas ir teisėtas. Tik įsiteisėjęs...
7. 2020-08-28 Konstitucinio
Teismo nutarimas nesudaro ir teisinio pagrindo kitoms valstybinėms valdžios
institucijoms siekti kuo skubesnio šios padėties ištaisymo, teisinio chaoso
valstybėje, jos tarptautiniams įsipareigojimams.
8. Svarbiausioji Lietuvos valstybės
vykdomosios valdžios institucija – Vyriausybė - antrus metus veikia be
konstitucinių įgaliojimų, dėl ko ji privalo nedelsiant nustoti vykdyti šią
veiklą. Nereikalingas net jos atstatydinimas, nes ji nėra Lietuvos Vyriausybė.
Šį grupės asmenų savavaldžiavimą valstybine valdžia privalo užkardinti Lietuvos
prokuratūra.
Lietuvos Visuomenės Taryba
svarstys šią tikrai ekstremalią padėtį valstybėje. Ši padėtis yra labiau
ekstremali, lyginant su valstybės masto ekstremalia padėtimi, kurią dėl COVID-19
paskelbė Vyriausybė be konstitucinių įgaliojimų.
Laukiame visuomenės ir, būtinai, teisininkų pasiūlymų. Nebūkime
abejingi. Būkime tikrais Lietuvos Respublikos piliečiais