Irena ir Romualdas Ozolai. Gyvenimas žiaurus

Zigmas Vaišvila. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys,
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. „Irena ir Romualdas Ozolai. Gyvenimas žiaurus“ 2019-06-29

Romualdas ir Irena Ozolai su sūnumi Džiugu ir dukra Jurga (1976 metai) | A.Kunčiaus nuotr.

Prieš penkerius metus atsisveikinome su Romualdu Ozolu. Iškeliavo jis 2015 m. balandžio 6 dieną (Zigmas Vaišvila,“Ozolas ar Landsbergis? Melo valstybės pradžia.” 2015-04-11). Iki Romualdo mirties neretas iš jo pasijuokdavo, patraukdavo per dantį jo filosofines mintis. Tačiau po laidotuvių daug kam Romualdas tapo kumyru. Ir, visų pirma, patriotams. Po Romualdo minties tapo madinga jį iškelti, cituoti, juo remtis, lyginti su Vytautu Landsbergiu, apgailestauti dėl Romualdo mirties. 2019 m. sausio 31 d. Romualdas Ozolas būtų sulaukęs 80 metų. Paminėjo šį jubiliejų ir Lietuvos Seimas. Tačiau turiningas ir nuoširdus 2019 m. vasario 2 d. „Lietuvos ryto“ interviu su jo dukra Jurga Ozolaite (https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2019/02/02/news/romualdas-ozolas-neissiderejo-gyventi-dar-5-metus-9083351/ ) nesulaukė komentarų, juo niekas nepasidalino socialiniuose tinkluose.

2019 m. sausio 31 d. Romualdas Ozolas būtų sulaukęs 80 metų. Paminėjo šį jubiliejų ir Lietuvos Seimas. Tačiau turiningas ir nuoširdus 2019 m. vasario 2 d. „Lietuvos ryto“ interviu su jo dukra Jurga Ozolaite (https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2019/02/02/news/romualdas-ozolas-neissiderejo-gyventi-dar-5-metus-9083351/ ) nesulaukė komentarų, juo niekas nepasidalino socialiniuose tinkluose.

2019 m. birželio 29 dieną atsisveikinome su Irena Ozoliene. Kukliose laidotuvėse tų patriotų nesutikome. Lietuvos valdžia, besiruošianti Baltijos kelio 30-mečio paminėjimui ir susirūpinusi valdžios perrikiavimais, taip pat nepastebėjo Irenos Ozolienės netekties.

Buvome keletas signatarų ir kolegų iš retėjančios pirmosios mūsų Vyriausybės. Romualdas Ozolas buvo ir Ministrės Pirmininkės Kazimiros Danutės Prunskienės pavaduotojas. Gal ne visi ir beprisimena tai.

Buvome keletas signatarų ir kolegų iš retėjančios pirmosios mūsų Vyriausybės. Romualdas Ozolas buvo ir Ministrės Pirmininkės Kazimiros Danutės Prunskienės pavaduotojas. Gal ne visi ir beprisimena tai.

Irena Ozolienė, lituanistė, be galo tikra ir nuoširdi, kukli ir uždara moteris, dirbusi Lietuvos technikos bibliotekoje, kurią dabartinis Seimas ir Vyriausybė netikėtai ėmė ir likvidavo – perdavė su patalpomis (ne tik Vilniuje) kariškiams. Irenos kolegė laidotuvėse negalėjo ramiai kalbėti ne tik dėl Irenos, bet ir dėl to, ką šios moterys sukūrė per visą savo darbo gyvenimą, o netikėtai „tapusios“ Karo akademijos „dalyvėmis“ matė kaip jų viso sąmoningo gyvenimo triūsas žaibiškų ir už nugarų priimtais valdžios sprendimais, generolų įsakymais per keletą dienų iškeliavo makulatūron…

Tačiau šiandien norisi paklausti, ar deramai suvokiame, ką reiškia žymių žmonių šeimos? Ar mes suvokiame, kad Romualdas Ozolas be Irenos Ozolienės ir jų sūnaus Džiugo, dukros Jurgos gal ir nebūtų buvęs tuo Romualdu Ozolu, kurį mes visi viešumoje matėme, kas garbinome, kas keikėme, kas juo didžiavomės, o kas iš jo juokėmės?

Tuo labiau, kad Irena Ozolienė buvo ta moteris, žmona, motina, kuri vengte vengė viešumo ir, neduokdie, žmonių dėmesio.

Į „Lietuvos ryto“ korespondentės Birutės Vyšniauskaitės klausimą, ar Jurga Ozolaitė nesijautė svarbesnė už bendraamžius vien dėl to, kad jos tėvas vedė tautą nepriklausomybės link, buvo laikomas viena iškiliausių atgimimo revoliucijos asmenybių, Jurga atsakė taip, kad atskleidė šio klausimo skaudžią esmę, apie kurią retas, su tuo betarpiškai nesusidūręs, tepagalvoja: „Tuo didžiavausi.

Tačiau panašius išgyvenimus nustelbdavo tai, kad mūsų šeimai tas metas buvo ypač sunkus. Ir dėmesys tėvui ar pasididžiavimas tuo, ką jis daro, tikrai nebuvo svarbiausia.“ Sąjūdžio strategą namie matydavome visai kitokį – pavargusį, išsekusį, be paradinio žavesio.

Tiesiog tyliai šalia jo gyvenome. … Tada man atrodė, kad tėvas mato tik save, savo reikalus ir darbus. Bet kai paaugliškas egocentrizmas atslūgo, kai pati suaugau ir susilaukiau vaikų, supratau – labiausiai tėvą alindavo jo bruožas viską atlikti išnaudojant save šimtu procentų.“

1990 – 1991 metų sandūra Ozolų šeimai buvo, švelniai tariant, ne mažiau skaudi ir net šiurpi. Ne tik dėl sausio 13-osios įvykių.

1990 m. gruodžio mėnesį jau buvo aišku, kad kažkas įvyks. Nerimas ir nuojauta smelkte smelkėsi.

1990 m. gruodžio 20 dieną Tarybinė armija savavališkai Klaipėdoje įvedė komendanto valandą, o Kazimira Danutė Prunskienė išvyko į povestuvinę kelionę Japonijon, Australijon, palikusi Ministro Pirmininko pareigas vykdyti jos pavaduotojui Romualdui Ozolui. Su visa kariška pekla, būsimu kainų pakėlimu ar nepakėlimu ant jo, ne kariškio, ne ekonomisto, ne finansininko, pečių…

1991 m. sausio 1-ąją buvo sumuštas, nužudytas 19-metis Džiugas Ozolas, ką tik gimęs jo sūnelis Martynas liko be tėvo. Romuladas Ozolas, be visos tuometinės politinės ir tarptautinės suirutės, nuožmiai bandė išsiaiškinti sūnaus nužudymo aplinkybes. Irena Ozolienė užsidarė savyje, gyveno anūku.

Jurga Ozolaitė: „ Kiekvienas savo žaizdas išsilaižėme savarankiškai. Iki Džiugo netekties pati sau atrodžiau gera, švelni mergaitė, o sužinojusi, kad jo nebėra, maniau, jog pyktis mane susprogdins. Atrodė, atkeršyčiau už brolį visam pasauliui. Kurį laiką net jaučiausi kalta, kad likau gyva.

Va, tada man labai reikėjo tėvo dėmesio. O jis gelbėjosi ieškodamas Džiugo žūties tiesos, kaip ir kodėl viskas nutiko. Jis ilgai tuo gyveno.

Mama į gyvenimą kabinosi per anūkus. Juk buvo likęs visai mažas Džiugo sūnus Martynas. Jam kiek paaugus gimė ir mano sūnus Laurynas.

Tam tikra dalis mūsų šeimos gyvenimo žuvo kartu su Džiugu, bet juk liko ir tai, dėl ko privalėjome visi gyvenimą tęsti.“

Tik po daugelio metų sužinojau, kad tomis dienomis dar vyko ir Vytauto Landsbergio derybos su Romualdu Ozolu dėl būsimo Ministro Pirmininko pareigų… O atrodė, kad buvau pačiame įvykių sūkuryje…

Todėl pabandykime, mielieji, suvokti, koks gyvenimas yra nuožmus ir žiaurus. Ir kaip svarbu žmogui turėti pačią artimiausią atramą, kuri jį visada supras. Ne tik supras, bet ir bus šalia, parems.

Prisiminkime ir nuoširdžiu, gražiu žodžiu paminėkime Ireną Ozolienę, nuoširdžią ir paprastą moterį, žmoną, lietuvių kalbos žinovę, motiną, 2019 m. birželio 29-ąją atgulusią Antakalnio kapinėse šalia sūnaus Džiugo.

Palydėjau Ireną Ozolienę drauge su Regina, kuri prieš trejus metus, 2016 m. birželio 29-ąją, išgelbėjo mane. Su Regina š.m. birželio 23-iąją pradėjome 41-uosius mūsų bendro gyvenimo metus.

Melanija Supranta

Internetą juokina persigandusios Melanios Trump veidas po pasisveikinimo su Putinu: žiūrėkite video

2018 liepos 19d.
Pirmadienį per susitikimą Suomijoje Rusijos lyderis šypsojosi sveikindamasis su Trumpo žmona, ši į jo rankos paspaudimą taip pat atsakė šypsena.

Tačiau vos baigus sveikintis ir atsistojus bendrai nuotraukai, buvo matyti, kad Melanios veidas akimirkai persimainė, tuo tarpu Putinas ir toliau šypsojosi. JAV prezidento žmona greitai pakeitė veido išraišką ir išspaudė šypseną nuotraukoms.

Trump Um Pum

Baltųjų rūmų vadovas pavadino Vietnamą „didžiausiu pažeidėju“ prekybos klausimais, „nusikaltėlišku“ elgesiu apkaltino papildomų lėšų į NATO biudžetą atsisakančią įnešti Vokietiją ir pasityčiojo iš Japonijos, kurią nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos saugo JAV kariuomenė.

„Jei Japonija būtų užpulta, mes stotumėme į Trečiąjį pasaulinį karą. Gintumėme ją mūsų gyvybėmis ir turtais“, – pareiškė D. Trumpas.

„Bet jei mes būtumėme užpulti, Japonija neprivalėtų mums padėti. Ji galėtų visa tai stebėti per televizorių „Sony“, – pridūrė prezidentas.

Dollar Problems

„Būčiau labai, labai nustebintas, jeigu jiems pavyktų per ateinančias kelias dienas išspręsti visus šiuos sudėtingus nesutarimus“, – sakė ekspertas Kinijos klausimais iš Vašingtone įsikūrusio Brookingso (Brukingso) instituto

Davidas Dollaras.

„Manau, kad gali būti pasiektas tam tikras miniatiūrinis susitarimas, bet tai daugiausia priklausytų nuo JAV sutikimo susilaikyti nuo naujų muitų“, – paaiškino D. Dollaras.

Į Kanalizaciją

Kiek anksčiau JAV vadovas

(:((((*) nusitaikė į Kiniją ir teigė, kad Pekinas nekantrauja pasiekti susitarimą su Vašingtonu, nes antroji pagal dydį pasaulio ekonomika

esą „plaukia į kanalizaciją“.

Na, į kanalizaciją - tai į kanalizaciją!

* 2019-04-08
JAV Slaptosios tarnybos (USSS), 

atsakingos už prezidento Donaldo Trumpo, kitų aukščiausio rango Amerikos pareigūnų ir viešinčių valstybių vadovų apsaugą, vadovas traukiasi iš pareigų, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Jungtinių Valstijų Slaptosios tarnybos direktorius Randolphas „Texas“ Allesas greitai pasitrauks, o prezidentas Trumpas parinko Jamesą M. Murray, USSS karjeros darbuotoją, gegužės pradžioje perimti direktoriaus pareigas“, – sakoma D. Trumpo atstovės Sarah Sanders pranešime, siunčiančiame naujausią signalą apie įtemptą padėtį administracijoje.

Trump'as Sučireno Kovingai

Twitter – nemokama mikrotinklaraščių bei socialinių tinklų paslauga, leidžianti jos vartotojams siųsti ir skaityti trumpas žinutes (angl. tweets). Šis socialinis tinklas buvo sukurtas 2006 m., o jo idėją sumanė Džekas Dorsis, 

tuo tarpu Evanas Viljamsas 

iš pradžių didžiąja dalimi 

finansavo verslą.^[2][3]

„Sučiulbėjimas“, „sučirenimas“ (angl. tweet) – tekstinė iki 280 (iki 2017 m. 140) simbolių žinutė, parodoma autoriaus puslapyje ir nusiunčiama jo prenumeratoriams, dar žinomiems kaip sekėjai (angl. followers). Autoriai gali apriboti žinučių matomumą iki savo draugų rato arba leisti žinutes matyti visiems. Vartotojai gali siųsti ir gauti žinutes per „Twitter“ svetainę, SMS arba išorines programas. Nors pati paslauga nemokama, žinučių gavimas per SMS yra mokamas – kainos nustatytos paslaugų tiekėjų.

2019-06-27
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį davė toną veikiausiai audringai vyksiančiam Didžiojo dvidešimtuko (G 20) forumui, negailėdamas kritikos dėl prekybos muitų ir užsienio politikos nei sąjungininkams, nei varžovams.

Nors užsitęsęs JAV ir Kinijos prekybos karas, ko gero, sulauks didžiausio dėmesio per penktadienį Osakoje prasidėsiantį dviejų dienų pasaulio lyderių susitikimą, aštrių diskusijų turėtų kilti ir dėl klimato kaitos bei tokių „karštų taškų“ kaip Iranas ir Šiaurės Korėja.

Skrisdamas į Japoniją prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“,

(muitininkas*) D. Trumpas, kaip jau tapo įprasta, parašė socialiniame tinkle „Twitter“ kovingo tono žinutę ir joje išsakė ilgametei JAV sąjungininkei Indijai pretenzijų dėl muitų amerikietiškoms prekėms.

* Įtūžęs dėl, jo nuomone, Kinijos nesąžiningai įgyto pranašumo prekybos sistemoje, D. Trumpas jau anksčiau įvedė muitus 200 mlrd. JAV dolerių (175 mlrd. eurų) vertės kiniškam importui ir atrodė nusiteikęs žengti dar toliau.

„Turite dar 325 mlrd. dolerių, kurių dar neapmokestinau – pats laikas juos apmokestinti, įvesti muitus“, – pareiškė jis interviu televizijai „Fox Business Network“.

Chłopy I Panowie

Pas mus, kaip ir dera tokiems, yra 14 ministerijų.

Taigi, valdžikė dalinasi (pinigų) bažnyčios tarnų postus.

Dalinasi, rinkėjams/avinams romiai rupšnojant jiems "iš viršaus" numestą žolę/pinigus:)

Marx Attacks

Kiaulių Valdovai

Ajezulis

Трамп и Путин на G20

Giedojimas Buožinyčioj

Durninimo Durnystės

Vokietijos turtuolio Shwartz'o "Lidl" tiekia pigų maistą maistą "teisingas" pertvarkas vykdančioms šalims:

Vsio zakonno, tiesa?

O štai jums "demokratinė" USA,

štai jums ir Jungtiniai Karaliai,

o štai ir mums,

Lowest Zero!)

Veršininkavimas Veršiams

Kur Bogdanas Chmelnickis?

Bogdanas Chmelnickis

ne prieš jo laikais nebuvusią Abiejų Tautų Respubliką

sukilo...

„Gazprom" Parama

2019-06-25
Vilnius liks be Eurolygos: vardinį kvietimą veikiausiai gaus „Gazprom“ remiamas klubas

2019-06-27
Šiandien Barselonoje įvykusiame Eurolygos klubo vadovų posėdyje paaiškėjo paskutinė ateinančio sezono turnyro dalyvė.

Ja, gavusi vardinį kvietimą, gavo Sankt Peterburgo „Zenit“ ekipa iš Rusijos.

Europos DeKongi'zacija

ET generaline sekretore išrinkta Kroatijos užsienio reikalų ministrė Marija Pejčinovič Burič,

įveikusi Belgijos

užsienio reikalų ministrą Didier Reyndersą. Anksčiau į šį postą kandidatavo konservatorius Andrius Kubilius, buvęs Lietuvos Seimo narys, dabar išrinktas į Europos Parlamentą.

Dabartinio ET generalinio sekretoriaus Thorbjorno Jaglando įgaliojimai baigsis šių metų spalį.

Kaip besuksi:

1. Chorvatija arčiau Rytų Europos.

2. Kolonijų neturėjo.

Tarybų (Graikiškoji) Europa

Europos Taryba – (pranc. Conseil de l'Europe, angl. Council of Europe, vok. Europarat) – 47 Europos demokratinių valstybių tarptautinė organizacija, seniausia Europos valstybes vienijanti organizacija, įsteigta 1949 m. gegužės 5 d. Londono sutartimi, kurią pasirašė dešimt valstybių: Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija ir Švedija. Iš visų Europos valstybių tik Baltarusija (1993–1997 m. turėjo stebėtojo statusą ir iki šiol išlieka oficiali kandidatė tapti Europos Tarybos nare), Vatikanas (teokratija), Kosovas (ribotas pripažinimas) ir Kazachstanas (žmogaus teisių pažeidimai) nepriklauso Europos Tarybai.

Europos Taryba – tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslai yra:

• ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą;
• padėti suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę bei skatinti jos vystymąsi;
• ieškoti problemų, su kuriomis susiduria Europos visuomenė (mažumų diskriminavimo, ksenofobijos, netolerancijos, aplinkos apsaugos, žmonių klonavimo, AIDS, narkomanijos, organizuoto nusikalstamumo ir t. t.), sprendimų;
• padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą remiant politines, teisines ir konstitucines reformas Europoje.

Bet kuri Europos valstybė gali tapti Europos Tarybos nare, jeigu ji pripažįsta įstatymo viršenybę ir kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves. Europos Tarybos nereikia painioti su Europos Sąjunga. Tai dvi skirtingos organizacijos. Tačiau, visos 27 Europos Sąjungos valstybės yra Europos Tarybos narės.

Europos Taryba apima visas pagrindines visuomenės gyvenimo sritis, išskyrus gynybą. Jos veiklos programoje yra žmogaus teisės, žiniasklaida, teisinis bendradarbiavimas, socialinė sanglauda, sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, paveldas, sportas, jaunimo problemos, vietų demokratija ir tarptautinis bendradarbiavimas, aplinkos apsauga ir regionų planavimas.

Pagrindinė Europos Tarybos veiklos sritis – Europos konvencijų ir sutarčių rengimas. Šie dokumentai padeda valstybėms, Europos Tarybos narėms, atitinkamai derinti ir keisti savo vidaus įstatymus. Prie kai kurių konvencijų ir sutarčių gali prisijungti valstybės, nesančios Europos Tarybos narėmis. Vyriausybės gali naudotis atliktų tyrimų medžiaga ir darbo rezultatais, kurie padeda plėsti bendradarbiavimą ir skatinti socialinę pažangą Europoje.

Europos Tarybos būstinė yra Europos Rūmai Strasbūre, Prancūzijoje. Juose dirbantys 1800 Organizacijos sekretoriato darbuotojų yra visų valstybių narių piliečiai. Personalui vadovauja Generalinis sekretorius.

Oficialios Europos Tarybos kalbos yra anglų ir prancūzų. Parlamentinė Asamblėja taip pat naudoja vokiečių, italų ir rusų kalbas. Esant tam tikroms aplinkybėms debatų metu gali būti verčiama ir į kitas kalbas.

Europos Tarybos narės, finansuoja Organizaciją proporcingai savo gyventojų skaičiui ir turimiems resursams. Pagrindinis Europos Tarybos 2005 m. biudžetas buvo 186 milijonai eurų.

Europos Taryba, „Agora“ pastatas Strasbūre

The agora (/ˈæɡərə/; Ancient Greek: ἀγορά agorá) was a central public space in ancient Greek city-states. The literal meaning of the word is "gathering place" or "assembly". The agora was the center of the athletic, artistic, spiritual and political life in the city.^[1] The Ancient Agora of Athens is the best-known example.

agora (plural agorot or agoroth)

1. Since 1960, a monetary unit and coin of Israel, the 100th part of a shekel / sheqel.

4th century A.D. Egypt. Agora.