Ne 2015-ieji ir ne Lietuvos kosmoso asociacija.
2009-ieji ir 2011-ieji, Molėtų rajonas.
2012-03-31
2012-03-30
Byla
Apie mus byloja mūsų bylos.
„Dabar pasaulio Lietuvos idėja atrodo lyg utopija, nes mūsų šalis yra susipriešinusi, pikta provincija. - apgailestavo A. Kaušpėdas. - Tam, kad taptų pasaulio Lietuva, Lietuvai labiausiai trūksta Lietuvos.“
bylà sf. (4)
1. R, K kalba, kalbėjimas, šneka: Aiškios bylõs jis, t. y. gerai išbylo, iškalba J. Kokia čia tavo byla Tršk. Bet motinos jau negirdžiu raminančios bylos S.Nėr. Visi išsižioję klausės tos bylos ir įtikėjo M.Valanč. Glaudomis ir palaidūne bylà ... nusidėjo DP272. Būk toli nug piktų bylų BB2Moz23,7. | prk.: Bet toji meno paminklų byla yra visiškai ypatinga ir savita rš. ^ Tyla gera byla Sim. Geriaus tyla, nekaip byla B. ║ prakalba, oracija: Ilgai bylą bylojo J.Jabl. Trumpas aprašymas teip gražios ir išmintingos bylos A.Baran. ║ pasakojimas, istorija: Sena byla, labai daug sakymo Krs. Sena bylà – nebeatmenu Rd. ║ garsas, balsas: Vis kitoki balseliai, vis kitokios bỹlos A.Baran. Ir šiandien gerai atmenu miško ramią bylą A.Vien.
2. teis. teismo procesas: Civilinė byla TTŽ. Ginti bỹlą K.Būg. Tiesos, bylos bajorų SD317. Pabaigt bylą SD326. Jis iškėlė jam bylą rš. Bylos raštai N. Pralošiau teisme bylą Š. Ogi tos baudžiamosios bylos! Koki tai baisūs, tamsūs gyvenimo pakampiai! Ašb. Vesk tu mano bylą ir išvaduok mane BBPs119,153. Tu darai sūdą ir bylą mano Mž520. Tomus bylomùs pragaro aprištu gema kiekvienas žmogus DP199. ^ Pinigų neturėsi – bylą pralaimėsi PPr299.
3. reikalas, dalykas: Iš tų liekanų galima spręsti, kurie įrankiai vartota medžioklėje ir kurie naminėje byloje J.Jabl. Ir tada jau visa gydymo byla stabdoma, trukdoma Vd. Terminai svarstyti, ypač taisyti ir nauji daryti, yra labai gaišli byla Vr. O jis byloja: nevalgysiu net pirm apie bylą mano perkalbėjęs (pasakęs, ko aš čia atėjau) BB1Moz24,33. ^ Savo laukas – namų bylà (arti, pažįstama) Ad. ║ tema, siužetas: Byla tos dainos yra tokia: jauna marti keliaudama baras ant girtų kraitvežių S.Stan.
4. buvimas, laikas, metas: Veselijos bylõ[je] dainuoja, t. y. čėse veselijos kalba, šneka, ūtur J. Vestuvių bylõj gera ir pasigerti Š. Nakties bylõj visaip atsitinka Kp. Patamsio bylõj apivogė Ds. Tada šilas nubunda, visa ỹra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran.
5. aplinkybės, paprotys: Sodžiaus byloj daug kambarių nėra Ul. Prie tai bažnyčiai, kaip miesto bylà, yra sargas Rm. Žinai, miestelio bylõj – prisirinko visokių žmonių Pg.
6. vieno asmens ar vienos rūšies raštų rinkinys: Viršininkas liepė suieškoti bylą Kn.
Nuo senovės laikų lietuviams būdingas apgulties, arba Pilėnų sindromas pasireiškia ir šiais laikais.
Betgi taip ir yra.
Small enough to fail.
But still big enough to fund a bailout.
Jeigu šalies politinis elitas nesuras naujų, pozityvių ateities gairių, Lietuvoje gali įvykti revoliucija, kaip praėjusiais metais arabų šalyse. Šioms mintims pritariantis istorikas Alvydas Nikžentaitis neatmeta galimybės, kad revoliucijos detonatoriumi gali tapti ir aštrėjanti kova dėl mergaitės.
Užsitęsė detonavimo byla.
„Dabar pasaulio Lietuvos idėja atrodo lyg utopija, nes mūsų šalis yra susipriešinusi, pikta provincija. - apgailestavo A. Kaušpėdas. - Tam, kad taptų pasaulio Lietuva, Lietuvai labiausiai trūksta Lietuvos.“
bylà sf. (4)
1. R, K kalba, kalbėjimas, šneka: Aiškios bylõs jis, t. y. gerai išbylo, iškalba J. Kokia čia tavo byla Tršk. Bet motinos jau negirdžiu raminančios bylos S.Nėr. Visi išsižioję klausės tos bylos ir įtikėjo M.Valanč. Glaudomis ir palaidūne bylà ... nusidėjo DP272. Būk toli nug piktų bylų BB2Moz23,7. | prk.: Bet toji meno paminklų byla yra visiškai ypatinga ir savita rš. ^ Tyla gera byla Sim. Geriaus tyla, nekaip byla B. ║ prakalba, oracija: Ilgai bylą bylojo J.Jabl. Trumpas aprašymas teip gražios ir išmintingos bylos A.Baran. ║ pasakojimas, istorija: Sena byla, labai daug sakymo Krs. Sena bylà – nebeatmenu Rd. ║ garsas, balsas: Vis kitoki balseliai, vis kitokios bỹlos A.Baran. Ir šiandien gerai atmenu miško ramią bylą A.Vien.
2. teis. teismo procesas: Civilinė byla TTŽ. Ginti bỹlą K.Būg. Tiesos, bylos bajorų SD317. Pabaigt bylą SD326. Jis iškėlė jam bylą rš. Bylos raštai N. Pralošiau teisme bylą Š. Ogi tos baudžiamosios bylos! Koki tai baisūs, tamsūs gyvenimo pakampiai! Ašb. Vesk tu mano bylą ir išvaduok mane BBPs119,153. Tu darai sūdą ir bylą mano Mž520. Tomus bylomùs pragaro aprištu gema kiekvienas žmogus DP199. ^ Pinigų neturėsi – bylą pralaimėsi PPr299.
3. reikalas, dalykas: Iš tų liekanų galima spręsti, kurie įrankiai vartota medžioklėje ir kurie naminėje byloje J.Jabl. Ir tada jau visa gydymo byla stabdoma, trukdoma Vd. Terminai svarstyti, ypač taisyti ir nauji daryti, yra labai gaišli byla Vr. O jis byloja: nevalgysiu net pirm apie bylą mano perkalbėjęs (pasakęs, ko aš čia atėjau) BB1Moz24,33. ^ Savo laukas – namų bylà (arti, pažįstama) Ad. ║ tema, siužetas: Byla tos dainos yra tokia: jauna marti keliaudama baras ant girtų kraitvežių S.Stan.
4. buvimas, laikas, metas: Veselijos bylõ[je] dainuoja, t. y. čėse veselijos kalba, šneka, ūtur J. Vestuvių bylõj gera ir pasigerti Š. Nakties bylõj visaip atsitinka Kp. Patamsio bylõj apivogė Ds. Tada šilas nubunda, visa ỹra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran.
5. aplinkybės, paprotys: Sodžiaus byloj daug kambarių nėra Ul. Prie tai bažnyčiai, kaip miesto bylà, yra sargas Rm. Žinai, miestelio bylõj – prisirinko visokių žmonių Pg.
6. vieno asmens ar vienos rūšies raštų rinkinys: Viršininkas liepė suieškoti bylą Kn.
Nuo senovės laikų lietuviams būdingas apgulties, arba Pilėnų sindromas pasireiškia ir šiais laikais.
Betgi taip ir yra.
Small enough to fail.
But still big enough to fund a bailout.
Jeigu šalies politinis elitas nesuras naujų, pozityvių ateities gairių, Lietuvoje gali įvykti revoliucija, kaip praėjusiais metais arabų šalyse. Šioms mintims pritariantis istorikas Alvydas Nikžentaitis neatmeta galimybės, kad revoliucijos detonatoriumi gali tapti ir aštrėjanti kova dėl mergaitės.
Užsitęsė detonavimo byla.
2012-03-29
Benamių Lietuva
Paėmusiųjų būsto paskolas laukia naujas šokas. Lietuvos Seimas tyliai priėmė liepos 1-ąją įsigaliosiančius Civilinio kodekso pakeitimus, kuriais naudojantis bankai be ilgesnių procedūrų galės į gatvę išvyti būsto kreditus paėmusius, tačiau įmokas uždelsusius mokėti skolininkus. Šiuo metu juos nuo kreditorių savivalės gina palankios skolininkams Civilinio kodekso procedūros ir hipotekos teismai, tačiau po kelių mėnesių jų neliks.
Pamenu ir kitokias šnekas.
Nuo jų vieneri metai tepraėjo.
Čia apie paskutinį būstą pamiršo pašnekėt?
Ar ne Pagrindinė Seimo Frakcija šitaip patvarkė įstatymą?
Kita šiandienos istorija.
Šiandien ją išgirdau.
Vienai įstaigai priklausančiose nebegyvenamose nudrengtose patalpose įsikūrė benamiai, senukai, rusiškai šnekantys.
Ateina senukas įstaigon, prašo iškviesti greitąją pagalbą - senutė serga, blogai jai labai.
Humaniškieji įstaigos žmonės paskambina greitajai.
Toji atvažiuoja, klausia:
- Dokumentus senutė turi?
- Neturi.
- Tegul išsiima dokumentus*.
Apsisuka ir išvažiuoja.
Vienok, senutė nenukeliauja Anapilin.
Nekviestieji įnamiai nusibosta, įstaigos valdžia ūkvedžiui liepia išboginti benamius.
Tasai skambija policijon. Tie klausia:
- Pastatas su langais?
- Jau be langų.
Tada policija nevažiuoja.
Skambija ūkvedys miestelio Viešosios tvarkos skyriui.
Tie atvažiuoja, nufotografuoja ir išvažiuoja.
Čia, pakol kas, šios priešVelykinės pasakos pabaiga.
*Irgi šiandien, apžiūrėjau tokį auto, kolega nusipirko, jam atrakinti nereikia nei rakto, nei dokumentų - pakanka nuskenuoti pirštą.
2012-03-28
Malvėnu salas
Malvėnu salas (ėsp. Islas Malvinas) o Falklėnda salas (ong. Falkland Islands) īr salīns Atlontā vuondenīne, ė rītos nū Argentėnas (katro prėgolm ėstuorėškā, vo dabarčiou īr okopoutas JK).
Malvinų gaučo:
Tarpukario Lietuvoje šios salos buvo vadintos Sakalų žeme (angl. falk – „sakalas“ + land – „žemė“).
Salas 1520 m. atrado Ferdinando Magelano ekspedicija, ieškojusi kelio į Ramųjį vandenyną. Ekspedicijos dalyvis Estebanas Gomesas žemėlapyje jas pažymėjo San Antón (Šv. Antano) vardu. Dar daugiau nei šimtmetį Folklando (Malvinų) salos buvo tik piratų ir korsarų (Džono Deiviso, Frencio Dreiko, Ričardo Haukinso) prieglobstis.
Šie buvo britai.
Šeši Nobelio premijos laureatai ragina britus pradėti derybas su Argentina dėl Folklando salų.
Jie taip pat ragina Didžiosios Britanijos vyriausybę „laikytis Jungtinių Tautų rezoliucijos, raginančios pradėti derybas su Argentinos Respublika“.
Artėja 30-osios karo tarp šių šalių metinės.
Jungtinės Karalystės žemės?
Occupation angliškai.
Malvinų gaučo:
Tarpukario Lietuvoje šios salos buvo vadintos Sakalų žeme (angl. falk – „sakalas“ + land – „žemė“).
Salas 1520 m. atrado Ferdinando Magelano ekspedicija, ieškojusi kelio į Ramųjį vandenyną. Ekspedicijos dalyvis Estebanas Gomesas žemėlapyje jas pažymėjo San Antón (Šv. Antano) vardu. Dar daugiau nei šimtmetį Folklando (Malvinų) salos buvo tik piratų ir korsarų (Džono Deiviso, Frencio Dreiko, Ričardo Haukinso) prieglobstis.
Šie buvo britai.
Šeši Nobelio premijos laureatai ragina britus pradėti derybas su Argentina dėl Folklando salų.
Jie taip pat ragina Didžiosios Britanijos vyriausybę „laikytis Jungtinių Tautų rezoliucijos, raginančios pradėti derybas su Argentinos Respublika“.
Artėja 30-osios karo tarp šių šalių metinės.
Jungtinės Karalystės žemės?
Occupation angliškai.
2012-03-27
Centrinė Žvalgybos Valdyba
Pastaruoju metu madinga aiškinti, kad ne ekonomistai, o vieni politikai kalti dėl mūsų bėdų.
Nes neklausė protingųjų ekonomistų gerųjų patarimų.
2. Kas yra ekonomistas? 2012-03-26 10:04 IP: 158.129.206.157
Tai toks žmogus, šiandien mokantis paaiškinti, kodėl nutiko ne taip, kaip jis aškino vakar.
4. Kas yra politikas? 2012-03-26 10:10 IP: 158.129.206.157
Politikas vadovaujasi ne pilietiniais, bet politiniais principais, nors yra kilęs iš piliečių.
5. Kodėl mums vadovauja politikai? 2012-03-26 10:17 IP: 158.129.206.157
Nes mūsų pilis sugriovė iš graikiškosios civilizacijos save kildinantys, tai iki šiol jiems ir lenkiamės.
Polis - jų pilis.
Akropolis - pagrindinė pilis.
:)
Šito reikalų aiškintojai kažkodėl nesako.
Pats laikas pasakyti.
7. Kam prasiskolino graikai? 2012-03-26 10:19 IP: 158.129.206.157
Iš ko pinigų prašinėja politikai?
Iš tiesų, kam?
Išties, iš ko?
Ar ne tų pačių prašinėja, kuriuos Jėzus išvijo iš šventyklos?
8. Ruins of pagan temples in Greece 2012-03-26 10:25 IP: 158.129.206.157
In Greece, after Christianity had erased the memory of classical glory, ruins of pagan temples were called "Jews' castles".
Kaip ten buvo Graikijoj - graikų derėtų paklausti, betgi pas mus kryžiuočių atneštoji krikščionybė ir palūkininkų palūkanos, panašu kad, vienu metu atsirado.
Vienas Niujorko universiteto (ten baigiau doktorantūrą) dėstytojas sukūrė kompiuterinę programą, į kurią suvedus duomenis apie šių laikų politinius veikėjus, jų siekius, galios kiekį ir resursus, politinius scenarijus galima prognozuoti mėnesio tikslumu. Išbandyta Centrinėje žvalgybos valdyboje, programa pasitvirtino 90 proc. atvejų. Žaidimų teoriją galima pritaikyti spėjant revoliucijas, valdžios sprendimus, valdžios kabinetų sudėtį.
Duomenys apie tuos 90 proc. atvejų, taip išeitų, iš Centrinės žvalgybos valdybos.
Įdomu, Pasaulinė krizė, prasidėjusi Amerikoje ir pas mus atėjusi iš ten - iš tų 90 proc. ar iš likusių 10 proc. atvejų?
Dar įdomiau - kodėl gi Centrinė Žvalgybos Valdyba leido šaliai iki šito nusiristi?
Gal pamiršo, ką sakė Benjamin Disraeli?
Matyt, dėl savo bėdų patys esam kalti - o kam sau ant galvų užsileidom šitokius kūrėjus ir jų išlaikomus politikus, pamiršusius savo kilmę.
Nes neklausė protingųjų ekonomistų gerųjų patarimų.
2. Kas yra ekonomistas? 2012-03-26 10:04 IP: 158.129.206.157
Tai toks žmogus, šiandien mokantis paaiškinti, kodėl nutiko ne taip, kaip jis aškino vakar.
4. Kas yra politikas? 2012-03-26 10:10 IP: 158.129.206.157
Politikas vadovaujasi ne pilietiniais, bet politiniais principais, nors yra kilęs iš piliečių.
5. Kodėl mums vadovauja politikai? 2012-03-26 10:17 IP: 158.129.206.157
Nes mūsų pilis sugriovė iš graikiškosios civilizacijos save kildinantys, tai iki šiol jiems ir lenkiamės.
Polis - jų pilis.
Akropolis - pagrindinė pilis.
:)
Šito reikalų aiškintojai kažkodėl nesako.
Pats laikas pasakyti.
7. Kam prasiskolino graikai? 2012-03-26 10:19 IP: 158.129.206.157
Iš ko pinigų prašinėja politikai?
Iš tiesų, kam?
Išties, iš ko?
Ar ne tų pačių prašinėja, kuriuos Jėzus išvijo iš šventyklos?
8. Ruins of pagan temples in Greece 2012-03-26 10:25 IP: 158.129.206.157
In Greece, after Christianity had erased the memory of classical glory, ruins of pagan temples were called "Jews' castles".
Kaip ten buvo Graikijoj - graikų derėtų paklausti, betgi pas mus kryžiuočių atneštoji krikščionybė ir palūkininkų palūkanos, panašu kad, vienu metu atsirado.
Vienas Niujorko universiteto (ten baigiau doktorantūrą) dėstytojas sukūrė kompiuterinę programą, į kurią suvedus duomenis apie šių laikų politinius veikėjus, jų siekius, galios kiekį ir resursus, politinius scenarijus galima prognozuoti mėnesio tikslumu. Išbandyta Centrinėje žvalgybos valdyboje, programa pasitvirtino 90 proc. atvejų. Žaidimų teoriją galima pritaikyti spėjant revoliucijas, valdžios sprendimus, valdžios kabinetų sudėtį.
Duomenys apie tuos 90 proc. atvejų, taip išeitų, iš Centrinės žvalgybos valdybos.
Įdomu, Pasaulinė krizė, prasidėjusi Amerikoje ir pas mus atėjusi iš ten - iš tų 90 proc. ar iš likusių 10 proc. atvejų?
Dar įdomiau - kodėl gi Centrinė Žvalgybos Valdyba leido šaliai iki šito nusiristi?
Gal pamiršo, ką sakė Benjamin Disraeli?
Matyt, dėl savo bėdų patys esam kalti - o kam sau ant galvų užsileidom šitokius kūrėjus ir jų išlaikomus politikus, pamiršusius savo kilmę.
Nasza Warszawa
Warszawa - nasza!
Undine.
Średniowieczna nazwa brzmiała Warszewa, Warszowa. Najprawdopodobniej pochodzi ona od formy dzierżawczej imienia Warsz (skróconej formy popularnego wówczas staropolskiego imienia Warcisław, Wrocisław), używanego m.in. wśród przedstawicieli rodu Rawów (Rawiczów) herbu Rawa, właścicieli części terenów w dzisiejszym centrum miasta, np. Solca i Mariensztatu.
Zmiana nazwy na Warszawa wynikła z mazowieckiej wymowy dialektycznej.
Senieji Mazovijos gyventojai buvo mozūrai, kurių teritorijoje formavosi ankstyvosios žemės.
In the Middle Ages, the inhabitants of the northern Duchy of Masovia were called Mazury in Polish. Between the 14th and 17th centuries, Polish settlers from northern Masovia moved to the southern territories of the Monastic State of the Teutonic Knights that was previously the land of the Baltic Old Prussians who were conquered by the Teutonic Knights in the 13th and 14th centuries.
Legendarna etymologia wywodzi nazwę od imion rybaka Warsa i jego żony Sawy.
Miesto įkūrimo legendoje apie žveją Varzą ir jo žmoną Savą gali būti tiesos: vardas reiškia žvejybos vietą, nes senąja prūsų kalba žodis „warza“ reiškia žuvų užtvanka, o žodis „saw“ žvejo valtį su skylėta dėže, kuria semdavo žuvis.
Verta pacituoti dar vieną šaltinį, kuriame aprašomas žvejybos būdas, vadinamas „varža“. Tas šaltinis: Д. К. Зеленин, Восточно славянская этнография, Москва, 1991. D.Zelenino knyga pirmą kartą buvo išleista vokiečių kalba 1927 metais Leipcige. Maskvos leidimas yra vertimas iš vokiečių kalbos. Knygoje apie „varžą“ rašoma taip: „Реку перегораживают забором, сквозь который рыба пройти не может;
в середине забора оставляют узкий проем, около которого на дне реки помещают вершу. Рыба за неимением другого прохода поневоле идет в вершу, выбраться оттуда она не может.
Upę pertveria perkolu, per kurį žuvys pralįsti negali. Perkolo viduryje paliekamas siauras tarpas. Upės dugne prie tarpo statoma varža. Žuvys, neturėdamos kito kelio, palei perkolą plaukia į vidurį ir papuola į varžą, iš kurios negali išeiti.“ Knygoje yra perkolo ir varžos nuotraukos. O taip pat rašoma, kad kol nebuvo garlaivių, perkolai buvo statomi net didžiųjų upių žemupiuose, pavyzdžiui, Kamos. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „varža“ aiškina taip: „varža iš vytelių pintas prietaisas su užgerkliu žuvims gaudyti; bučius: varžas į perkolą stato.“
1 várža sf. (1) Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LKKXXIX184(Lz), Rg, Škn, Varn, varžà (3) Slm, (4) Sdk
1. SD1193, SD397, Kos58, Sut, N, BS151, A1885,48, LC1887,23, LsB209, M, L, Š, Grv, Rg, Vlkv, Šn, Plv, Brž, Ut, Ds, Aln, Pn, Pšl, Srv, Upn, Dl, Rmš, Vdk, Pln iš vytelių pintas ar iš medžio skalų padarytas prietaisas su įgerkliu žuvims gaudyti, bučius, bukis: Váržas pindavo iš vytelių – gražios váržos būdavo Svn. Tą tęvgalį užriša, o į tą vidurį būs padirbta maža varžìkė, aną įkiša į tą didžiąją váržą End. Atsimenu, kap aš mergšė buvau, te tokias váržas iš balanų darė, tep kap bučeliai Kpč. Paskink váržai kliūgų Paį. Ir váržas pinam iš žvilgučių Btrm. Váržas pynė, upėn statė Dbč. Žvejys stato váržas ant takišio J. Váržos tebėra an pirtelės Krs. Varžą spendžia prieš vandenį, o bučių pavandeniui Lkš. Geriausia statyt váržos ant tekančio [v]andenio An. Pastačiau varžą po krūmu, tai prilindo pilnas kulys žuvų Arm. Váržoj po sykelį žuvių randa Užp. Po pietų eisiu váržas apžiūrėt Žln. Iškrėsk žuvis iš váržos i vė užrišk Mrj. Mūsų váržas [v]anduo išnešė Vb. Kažin kas šiąnakt mūsų váržas iškratė Kp. Mano váržą pavogė Smn. Privažiavę upę, nustabdė arklį ir tarė vyras pačiai: – Eime pasižiūrėtų, ar nerasma váržoj žuvų? BM28(Č). Ežere tiesė tinklus ir kratė varžas svetimo sodžiaus žvejas A.Vien. | Jegu Tūros lauką melioruoja – ir váržoj jų kiemas (blogai jų kiemui) Slm. ^ Purškia kap ešerys varžoj LTR(Igl). Vakar katė buvo kap varžà (stora), o šiandien išpliūkus (apsikačiavusi) Vdš. Kad pririjo telyčiotė – kaip varžà Ds. Boba kai varža Mlt. Eina kai várža (nerangiai) Ml. Eina kai varžẽlė Sdk. Eina išsikėtus kai várža Vlk. Nebijok, aš jau kito varžõn nelįsiu (nesikišiu) Slm. ║ Stak perkolas, persėda, takišys: Ten váržas kala K.Būg(Vl). Nuo jų sparnų oras taip ūžė, kaip kad didelis vanduo veržias pro varžas Blv. ^ Ko kroki kaip várža?! K.Būg. ║ Pns pailgos dėžutės pavidalo prietaisas iš skalelių vėžiams gaudyti: Vėžius gaudo ne bučiais, kaip žuvis, o váržom Ds. ║ Krn, Lp prk. apie storą, stambų žmogų, gyvulį ar paukštį: Ė várža – nei te gražumo, nei zgrobnumo (apie merginą) Švnč. Šita várža ilgai nededa (apie vištą) Sld.
2. Dsm, Tvr, Mlt, Antš, Sv iš skalų ar vytelių pintas uždaras krepšys sugautoms žuvims vandenyje laikyti: Atneškit váržas – suleisim žuvis Nmn. Sugautą žuvį váržon leidžia, ir várža stovi ežere Ktv. Pilną váržą prileidžiau žuvų Slk. Ot pagavau žuvų, kad net váržon nelindo Žž. Šiąnakt pavogė iš mano varžos žuvis Ker. Reikia iš váržos žuvis išimt, ba jau antra diena stovi Ūd. ^ Žmogau brangus, tu liežuvį laikyk kaipo váržoj žuvį (d.) Grl.
3. Rdš iš plonų kartelių padaryta dėžė mėsai, žuvims laikyti: Mėsai, žuvim laikyt várža – dėžė su skylėm Pv.
4. spąstai: Zuikį rado váržo[je] Vlkv. Váržoj įlindęs šeškas FrnS218. Var̃žą prie urvo pastato i pasigauna kraliką Vp. Vaikai artojaus užstatė varžas ir sugavo mus (žvirblius) apie tris LTR. ^ Puolė puolė kaip žvirblis varžon LTR(Šmn).
D.Zelenino knygoje varža apibūdinama irgi taip pat, tik rusiškai varža vadinasi верша. Varža ir верша tas pats žodis ir juo vadinamas tas pats prietaisas. Tik garsas „ž“ nudilo, susilpnėjo ir tapo „š“.
Suverždavo protėviai upę ir prisisemdavo žuvų...
Lietuvos istorikai visi lyg susitarę kartoja mūsų priešų šmeižtą, kad Lietuva senovėje buvusi mažytė kelių valsčių valstybėlė.
Rusų, lenkų ir vokiečių šaltiniai rašo tą patį – karą su jotvingiais tiek rusai, tiek lenkai pradėjo iškart po krikšto. Rusai giriasi, kad juos į karą prieš jotvingius stūmė knyginio tikėjimo (t. y. krikščionybės) meilė. Rusai labai giriasi, kad jie labai kultūringi, nes krikštyti, o jotvingiai laukiniai. Ką sako atviras rusų prisipažinimas, kad į karą juos stūmė krikščioniškas tikėjimas? Čia ir aklas gali matyti, kad rusams ir lenkams apsikrikštijus naujasis tikėjimas, tiksliau, to tikėjimo kulto tarnai agitavo ir vertė valdovus pulti ir naikinti savo kaimynus tik dėl to, kad tie nekrikščionys.
Kulto tarnų jėga didelė. Jie tais laikais visose šalyse buvo valdovų vaikų auklėtojai. Kai iš mažens vaikai – būsimieji valdovai girdi iš auklėtojų vien tik tai, kad reikia nekrikštytus kaimynus išnaikinti, tai užaugę tą ir daro.
Čia kai ką tik pacitavau, verta perskaityti.
Šeštadienį apie tai papasakojo pats autorius.
Taip ir atsirado šis rašinys.
Man atrodo, kad viena iš ginčų tarp dabartinių čia minimų tautų priežasčių - nesupratimas, užmiršimas, kas yra Lietuva, jos esmė.
Pradėjom ją dalintis, niekaip nepasidalinam...
Романе! Худым живеши, Литвою ореши.
лiтaвaць - baltarusiškai litavoti.
Lituoti.
Apjungti.
Susijungti.
Rasti bendrus tikslus, o ne nesutarimus.
Undine.
Średniowieczna nazwa brzmiała Warszewa, Warszowa. Najprawdopodobniej pochodzi ona od formy dzierżawczej imienia Warsz (skróconej formy popularnego wówczas staropolskiego imienia Warcisław, Wrocisław), używanego m.in. wśród przedstawicieli rodu Rawów (Rawiczów) herbu Rawa, właścicieli części terenów w dzisiejszym centrum miasta, np. Solca i Mariensztatu.
Zmiana nazwy na Warszawa wynikła z mazowieckiej wymowy dialektycznej.
Senieji Mazovijos gyventojai buvo mozūrai, kurių teritorijoje formavosi ankstyvosios žemės.
In the Middle Ages, the inhabitants of the northern Duchy of Masovia were called Mazury in Polish. Between the 14th and 17th centuries, Polish settlers from northern Masovia moved to the southern territories of the Monastic State of the Teutonic Knights that was previously the land of the Baltic Old Prussians who were conquered by the Teutonic Knights in the 13th and 14th centuries.
Legendarna etymologia wywodzi nazwę od imion rybaka Warsa i jego żony Sawy.
Miesto įkūrimo legendoje apie žveją Varzą ir jo žmoną Savą gali būti tiesos: vardas reiškia žvejybos vietą, nes senąja prūsų kalba žodis „warza“ reiškia žuvų užtvanka, o žodis „saw“ žvejo valtį su skylėta dėže, kuria semdavo žuvis.
Verta pacituoti dar vieną šaltinį, kuriame aprašomas žvejybos būdas, vadinamas „varža“. Tas šaltinis: Д. К. Зеленин, Восточно славянская этнография, Москва, 1991. D.Zelenino knyga pirmą kartą buvo išleista vokiečių kalba 1927 metais Leipcige. Maskvos leidimas yra vertimas iš vokiečių kalbos. Knygoje apie „varžą“ rašoma taip: „Реку перегораживают забором, сквозь который рыба пройти не может;
в середине забора оставляют узкий проем, около которого на дне реки помещают вершу. Рыба за неимением другого прохода поневоле идет в вершу, выбраться оттуда она не может.
Upę pertveria perkolu, per kurį žuvys pralįsti negali. Perkolo viduryje paliekamas siauras tarpas. Upės dugne prie tarpo statoma varža. Žuvys, neturėdamos kito kelio, palei perkolą plaukia į vidurį ir papuola į varžą, iš kurios negali išeiti.“ Knygoje yra perkolo ir varžos nuotraukos. O taip pat rašoma, kad kol nebuvo garlaivių, perkolai buvo statomi net didžiųjų upių žemupiuose, pavyzdžiui, Kamos. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „varža“ aiškina taip: „varža iš vytelių pintas prietaisas su užgerkliu žuvims gaudyti; bučius: varžas į perkolą stato.“
1 várža sf. (1) Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LKKXXIX184(Lz), Rg, Škn, Varn, varžà (3) Slm, (4) Sdk
1. SD1193, SD397, Kos58, Sut, N, BS151, A1885,48, LC1887,23, LsB209, M, L, Š, Grv, Rg, Vlkv, Šn, Plv, Brž, Ut, Ds, Aln, Pn, Pšl, Srv, Upn, Dl, Rmš, Vdk, Pln iš vytelių pintas ar iš medžio skalų padarytas prietaisas su įgerkliu žuvims gaudyti, bučius, bukis: Váržas pindavo iš vytelių – gražios váržos būdavo Svn. Tą tęvgalį užriša, o į tą vidurį būs padirbta maža varžìkė, aną įkiša į tą didžiąją váržą End. Atsimenu, kap aš mergšė buvau, te tokias váržas iš balanų darė, tep kap bučeliai Kpč. Paskink váržai kliūgų Paį. Ir váržas pinam iš žvilgučių Btrm. Váržas pynė, upėn statė Dbč. Žvejys stato váržas ant takišio J. Váržos tebėra an pirtelės Krs. Varžą spendžia prieš vandenį, o bučių pavandeniui Lkš. Geriausia statyt váržos ant tekančio [v]andenio An. Pastačiau varžą po krūmu, tai prilindo pilnas kulys žuvų Arm. Váržoj po sykelį žuvių randa Užp. Po pietų eisiu váržas apžiūrėt Žln. Iškrėsk žuvis iš váržos i vė užrišk Mrj. Mūsų váržas [v]anduo išnešė Vb. Kažin kas šiąnakt mūsų váržas iškratė Kp. Mano váržą pavogė Smn. Privažiavę upę, nustabdė arklį ir tarė vyras pačiai: – Eime pasižiūrėtų, ar nerasma váržoj žuvų? BM28(Č). Ežere tiesė tinklus ir kratė varžas svetimo sodžiaus žvejas A.Vien. | Jegu Tūros lauką melioruoja – ir váržoj jų kiemas (blogai jų kiemui) Slm. ^ Purškia kap ešerys varžoj LTR(Igl). Vakar katė buvo kap varžà (stora), o šiandien išpliūkus (apsikačiavusi) Vdš. Kad pririjo telyčiotė – kaip varžà Ds. Boba kai varža Mlt. Eina kai várža (nerangiai) Ml. Eina kai varžẽlė Sdk. Eina išsikėtus kai várža Vlk. Nebijok, aš jau kito varžõn nelįsiu (nesikišiu) Slm. ║ Stak perkolas, persėda, takišys: Ten váržas kala K.Būg(Vl). Nuo jų sparnų oras taip ūžė, kaip kad didelis vanduo veržias pro varžas Blv. ^ Ko kroki kaip várža?! K.Būg. ║ Pns pailgos dėžutės pavidalo prietaisas iš skalelių vėžiams gaudyti: Vėžius gaudo ne bučiais, kaip žuvis, o váržom Ds. ║ Krn, Lp prk. apie storą, stambų žmogų, gyvulį ar paukštį: Ė várža – nei te gražumo, nei zgrobnumo (apie merginą) Švnč. Šita várža ilgai nededa (apie vištą) Sld.
2. Dsm, Tvr, Mlt, Antš, Sv iš skalų ar vytelių pintas uždaras krepšys sugautoms žuvims vandenyje laikyti: Atneškit váržas – suleisim žuvis Nmn. Sugautą žuvį váržon leidžia, ir várža stovi ežere Ktv. Pilną váržą prileidžiau žuvų Slk. Ot pagavau žuvų, kad net váržon nelindo Žž. Šiąnakt pavogė iš mano varžos žuvis Ker. Reikia iš váržos žuvis išimt, ba jau antra diena stovi Ūd. ^ Žmogau brangus, tu liežuvį laikyk kaipo váržoj žuvį (d.) Grl.
3. Rdš iš plonų kartelių padaryta dėžė mėsai, žuvims laikyti: Mėsai, žuvim laikyt várža – dėžė su skylėm Pv.
4. spąstai: Zuikį rado váržo[je] Vlkv. Váržoj įlindęs šeškas FrnS218. Var̃žą prie urvo pastato i pasigauna kraliką Vp. Vaikai artojaus užstatė varžas ir sugavo mus (žvirblius) apie tris LTR. ^ Puolė puolė kaip žvirblis varžon LTR(Šmn).
D.Zelenino knygoje varža apibūdinama irgi taip pat, tik rusiškai varža vadinasi верша. Varža ir верша tas pats žodis ir juo vadinamas tas pats prietaisas. Tik garsas „ž“ nudilo, susilpnėjo ir tapo „š“.
Suverždavo protėviai upę ir prisisemdavo žuvų...
Lietuvos istorikai visi lyg susitarę kartoja mūsų priešų šmeižtą, kad Lietuva senovėje buvusi mažytė kelių valsčių valstybėlė.
Rusų, lenkų ir vokiečių šaltiniai rašo tą patį – karą su jotvingiais tiek rusai, tiek lenkai pradėjo iškart po krikšto. Rusai giriasi, kad juos į karą prieš jotvingius stūmė knyginio tikėjimo (t. y. krikščionybės) meilė. Rusai labai giriasi, kad jie labai kultūringi, nes krikštyti, o jotvingiai laukiniai. Ką sako atviras rusų prisipažinimas, kad į karą juos stūmė krikščioniškas tikėjimas? Čia ir aklas gali matyti, kad rusams ir lenkams apsikrikštijus naujasis tikėjimas, tiksliau, to tikėjimo kulto tarnai agitavo ir vertė valdovus pulti ir naikinti savo kaimynus tik dėl to, kad tie nekrikščionys.
Kulto tarnų jėga didelė. Jie tais laikais visose šalyse buvo valdovų vaikų auklėtojai. Kai iš mažens vaikai – būsimieji valdovai girdi iš auklėtojų vien tik tai, kad reikia nekrikštytus kaimynus išnaikinti, tai užaugę tą ir daro.
Čia kai ką tik pacitavau, verta perskaityti.
Šeštadienį apie tai papasakojo pats autorius.
Taip ir atsirado šis rašinys.
Man atrodo, kad viena iš ginčų tarp dabartinių čia minimų tautų priežasčių - nesupratimas, užmiršimas, kas yra Lietuva, jos esmė.
Pradėjom ją dalintis, niekaip nepasidalinam...
Романе! Худым живеши, Литвою ореши.
лiтaвaць - baltarusiškai litavoti.
Lituoti.
Apjungti.
Susijungti.
Rasti bendrus tikslus, o ne nesutarimus.
2012-03-26
Creation
Būtų gerai, jei šitaip kurtume.
Šitokią gi kūrybą lydi žodžių iškraipymas.
Vienas buvęs bendradarbis turėjo bėdų dėl jo pasakytos frazės "nemokėsi - neišlaikysi".
Mat, šis mokėjimas vėliau įgijo brolį.
Kaip ir kitos sąvokos bei žodžiai.
Kam sau drausti, jei galima apsidrausti.
Kam vargti su išeities paieškomis, jei galima pasiskolinti nesukant galvos, ar tiktai negebėsi išsimokėti?
Kam skolintojui ieškoti skolininko, jei yra skolų išieškotojai?
Užmokėti, išsimokėti, apsidrausti, išieškoti - lyg ir lietuviški, bet ne lietuviški žodžiai, kurių prasmė prieštarauja žodžio šakniai.
Užsimokėti - nereiškia mokėjimo, gebėjimo, tereikia turėti "šlamančių", bet kaip gautų.
Nemokumas nereiškia gebėjimų ar noro suprasti neturėjimo - reiškia tų, "šlamančiųjų" neturėjimą.
Kas, kad mokytojai kitko mokina savo mokinius - nebeišmano šių laikų senukai, atsiliko nuo realybės!
Apsidrausti irgi nereiškia sau drausti - vėlgi tai reiškia tų pačių "šlamančių" mokėjimą tiems, kurie neatsargiųjų ar nelaimingųjų padarytus nuostolius dengia atsargesniųjų ar laimingesniųjų sąskaita.
Išieškojimas irgi nereiškia ieškojimo, o tik spaudimą, prievartą, kurios dėka "daugelis skolininkų – nemokių, neturinčių savo vardu turto, išvykusių į užsienį, skolų išieškojimo procesas juda į priekį - pinigus atneša artimieji, giminės".
Svarstymo stadijoje Seimas nusprendė, kad bendra vartojimo kredito kainos norma negali viršyti 250 proc. per metus.
250 proc. - gal laukiniai 1990-ieji grįžta?
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Seimo narė Agnė Zuokienė, kurios iniciatyva ir nustatyta ši norma, ketvirtadienį jau siūlė nustatyti 450 proc. metinę kainos normą, nes esą antraip išnyks trumpalaikės 7-14 dienų vartojimo paskolos.
Tačiau Seimas nepritarė tokiam siūlymui.
O kam pritarė?
SMS paskolas bus galima dalinti.
Vartojimo kreditų dalytojams numatyta ir prievolė patikrinti kliento mokumą, dabar tai jie daro tik savanoriškai.
O kam tikrinti?
Šį įstatymą dar pernai parengė Vyriausybė pagal europinę direktyvą...
Lombardai, centriniai bankai, paskolos, greitosios paskolos.
Lėtosios paskolos.
Yra ir tokios, tik kitaip vadinamos.
A. Kubilius: „Galutinis sprendimas statyti Visagino atominę elektrinę – po trejų metų“.
13. Kalbos apie lėtąją paskolą 2012-03-26 18:18 IP: 80.240.9.72
"Pagal dabartinį grafiką, realus galutinis investavimo sprendimas turi būti priimtas iki 2015 metų kovo 31 dienos. Po koncesijos sutarties bus dar bent keletas derybinių etapų, deramasi dėl jo (investavimo sprendimo?) kaštų. Mes žinome, ką mes norime pasiekti, nuo derybų sėkmės ir priklausys galutiniai sprendimai."
Sprendžiant iš interjero nuotraukoje, pinigų koncesionieriai neturi - ką, beje, žino visi.
Sprendžiant iš sprendimo priėmimo spartos, eina kalba apie kalbas apie lėtąją paskolą, kažkodėl vadinamą investavimo sprendimu.
Šitos kalbos kainuoja - vieną milijardą (ir vėl milijardą) litų: "darbų vertė vertinama 280 mln. eurų (970 mln. litų), sakė premjeras. Šie darbai vyks iki 2015-ųjų balandžio."
Pirmasis straipsnelio sakinys: "Ar Visagine bus statoma nauja atominė elektrinė, paaiškės po trejų metų – 2015-ųjų kovo 31-ąją, pareiškė premjeras Andrius Kubilius pirmadienį Elektrėnuose".
Balandis ir 2015-tais atlėks Lietuvon, matyt, po kovo 31-sios.
Gal ne toks?
Taigi, už milijardą litų pasirengsime darbams, kurių, jei nuspręsime nestatyti elektrinės, nedirbsime?
Dėl milijardo tai nėr bėdos.
Milijardą pasiskolinsim, iš Kūrėjo.
Tik štai kokia bėda su šio Kūrėjo kūryba.
2012-03-25
Slidinėjimas Senoje Saloje
Šiandien.
Informacija iš „Snaigės“ žygio Senasalyje trasos:
aktyviausių Snaigės entuziastų neišduosime, paruošėme 4,5 km maršrutą, kurio didesnę dalį galima įveikti slidėmis. Sekmadienį nuo 10 iki 14 val. dalinsime Snaigės regalijas ir vaišinsime arbata ant BARSUKINĖS kalno, kuris pasiekiamas 2 km keliaujant slidėmis nuo starto vietos, prie kelio Senasalis – Rokonys...
Senasalis.
Sena Sala?
Medininkų aukštumoje.
Sala kalnuose?
Gal Nojaus laikai?
Šios nuotraukos - iš Senasalio, trejų metų senumo.
Pabandykit kada šią slidininkę aplenkti trasoje.
Pabandykit, pabandykit.
Vyriausia varžybų dalyvė 78 metų Julija Stašelienė, kuri įveikė 24 km distanciją.
Kai tąsyk paslidinėjęs grįžau Vilniun, kaitino Saulė, auto termometras rodė +20C, jaunimėlis kabrioletais nuleistais stogais važinėjo.
Ir šiandien sniego Senasaly, kaip ir žadėta, buvo.
Barsukynė jau be sniego - šįmet pašalo nebuvo.
Barsukynės kalne laužas degė, žygio organizatoriai arbata vaišino.
Kompanija prie to laužo susirinko surinktinė: iš Anglijos, Prancūzijos, Filipinų ir Lietuvos.
O grįždami Vilniun Minsko plente matėm ilgų ilgiausią vilkikų eilę - jie dar buvo neįveikę Sienos.
Informacija iš „Snaigės“ žygio Senasalyje trasos:
aktyviausių Snaigės entuziastų neišduosime, paruošėme 4,5 km maršrutą, kurio didesnę dalį galima įveikti slidėmis. Sekmadienį nuo 10 iki 14 val. dalinsime Snaigės regalijas ir vaišinsime arbata ant BARSUKINĖS kalno, kuris pasiekiamas 2 km keliaujant slidėmis nuo starto vietos, prie kelio Senasalis – Rokonys...
Senasalis.
Sena Sala?
Medininkų aukštumoje.
Sala kalnuose?
Gal Nojaus laikai?
Šios nuotraukos - iš Senasalio, trejų metų senumo.
Pabandykit kada šią slidininkę aplenkti trasoje.
Pabandykit, pabandykit.
Vyriausia varžybų dalyvė 78 metų Julija Stašelienė, kuri įveikė 24 km distanciją.
Kai tąsyk paslidinėjęs grįžau Vilniun, kaitino Saulė, auto termometras rodė +20C, jaunimėlis kabrioletais nuleistais stogais važinėjo.
Ir šiandien sniego Senasaly, kaip ir žadėta, buvo.
Barsukynė jau be sniego - šįmet pašalo nebuvo.
Barsukynės kalne laužas degė, žygio organizatoriai arbata vaišino.
Kompanija prie to laužo susirinko surinktinė: iš Anglijos, Prancūzijos, Filipinų ir Lietuvos.
O grįždami Vilniun Minsko plente matėm ilgų ilgiausią vilkikų eilę - jie dar buvo neįveikę Sienos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
