"Esminiai dalykai yra aptarti. Daugelis valstybių turbūt tam pritars. Be abejo, Jungtinė Karalystė, gal dar kas nors turės daugiau techninio charakterio pastabų. Kaip ir mes, Lietuva, prisijungsime ne prie visų sutarties pozicijų ... O esminiai dalykai, tai fiskalinė drausmė, atsakomybė - šitai mums tinka. Mes šių visų principų laikomės ir dabar", - Lietuvos radijui iš Briuselio sakė D.Grybauskaitė.
2012-jų vidurvasaris.
Europos Sąjungos sutartis dėl fiskalinės drausmės greičiausiai prieštarauja Konstitucijai, mano teisės ekspertai. Nors sutartis turėtų įsigalioti kitų metų pradžioje, abejojama, jog prie jos bus spėta priderinti šalies teisinę bazę.
Seime netrukus planuojamas svarstyti ES fiskalinės drausmės paktas (Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, kordinavimo ir valdymo sutartis) turėtų įsigalioti kitų metų sausio 1 dieną. Paktui nepritarė Čekija ir Didžioji Britanija (štai tokios "daugiau techninio charakterio pastabos"), tad numatytos fiskalinės drausmės sąlygos ten negalios. Praėjus penkeriems metams nuo sutarties įsigaliojimo, sutartis taps Europos Sąjungos teise. Tiesa, teisininkai iki šiol nesutaria, kaip sutartis gali būti vadinama dabar – teisės aktu ar ne. Atsakymo negali pateikti ir Užsienio reikalų ministerija, teikusi sutartį Seimui.
Airijos rinkėjai balsuoja referendume dėl ES fiskalinės drausmės pakto.
Balsavimas dėl Vokietijos pasiūlytos sutarties, kuriame numatomos bausmės šalims, nesugebančioms reguliuoti savo skolinimosi, bus atidžiai stebimas, nes nepritarimas šiam dokumentui gali suteikti postūmį Europoje plintančiam nepasitenkinimui griežto viešųjų išlaidų taupymo priemonėmis.
Vokietija pasiūlė.
Medalį!
Esminė Lietuvos prezidento funkcija yra kartu su Vyriausybe formuoti užsienio politiką. Lietuvos užsienio politiką, ne Vokietijos.
Kokia baisi erezija!
O britai - pasilieka sau pranašesnę poziciją.
Susirinkę į paskutinįjį 2012-ųjų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, ES valstybių lyderiai palaimino sprendimą ECB perduoti dar didesnes galias. Nuo šiol jis ne tik vykdys pinigų politiką, bet ir tars galutinį žodį visais euro zonos šalių bankų priežiūros klausimais. Šiam sprendimui pritarė ir Lietuva, kuri kartu nulėmė ir savo narystę kuriamoje Europos bankų sąjungoje. Lietuva galės tapti jos nare nuo pat sąjungos funkcionavimo pradžios 2014 m. arba vėliausiai prie jos prisijungs įsivesdama eurą.
2013-jų sausis.
2014-ji ant nosies.
Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Audra Plepytė lapkričio 18 dieną Madride dalyvavo seminare, skirtame Europos Sąjungos bankų sąjungai ir su tuo susijusiems klausimams aptarti.
„Tikrosios ekonominės ir pinigų sąjungos, kurios pagrindą sudaro Bankų sąjunga ir glaudesnis ekonominės politikos koordinavimas, sukūrimas yra viena svarbiausių temų šiandienos ES darbotvarkėje“, – sakė ambasadorė A. Plepytė seminare „Bankų sąjunga ir daugiau“.
Bankų sąjungos kūrimą bei svarbiausius pirmininkaujančios Lietuvos darbus stiprinant vidaus rinką D.Grybauskaitė antradienį aptarė su už ES vidaus rinką ir paslaugas atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė), pranešė Prezidentūra.
The European Union is still treading water on the thorny issue of a community-wide banking union. EU finance ministers, gathered once again in Brussels, aren't making any decisions; instead, they're just repeating well-worn positions that haven't change in months.
Tokia va ta Bankų sąjunga, kurios „funkcionavimo pradžia 2014 m.“
Opinion: ECB is playing a risky game.
There is quite simply no other course: over the long term, the ECB will have to move away from a cheap money policy, and the bank does not have to unconditionally follow the policy set out by the US Fed. In the long run, the eurozone will not have to fight deflation but against the creation of new price bubbles and new crises.
O štetlo akcentu kalbantis analitikas sakė, kad Štatai diriguoja.
Gal žino ką sako?
Ką apie tai vokiečiai mano?
Kad jau neinasi su ta Bankų sąjunga - ir mūsų prūde reikia makroprūdenciją įveist.
O mūsų švedų bankai nesijungs į Bankų sąjungą?
Pirma į galvą šaunanti abejonė yra dėl to, kad didžioji pasaulio dalis nė neketina taupyti, o tie, kurie taupo, taupo iš esmės mūsų sąskaita – pavyzdžiui, Švedijos finansų ministras Andersas Borgas (VŽ. 2010 12 09) nevyniodamas į vatą aiškina, jog mes (Baltijos šalys) taupome per mažai, kad jie (Švedijoje), pavyzdžiui, į fondus investavę pensininkai, jaustųsi saugiau. Negražu sakyti, tačiau, galima įtarti p. Borgą manant, kad Švedijos pensininkas yra kokybiškai vertesnis, tarkim, už Estijos pensininką.
.jpg)
.jpg)
Pranešimai
