Ar Žydų Liaudies?
Betgi aiškiai parašyta:
Žydų Bankas!
Tai
kas tą Liaudį čia prikergė?
Lietuvos žydai nuo seno vertėsi pinigų skolinimu už palūkanas. Jau Vytauto Didžiojo 1388 m. suteiktoje privilegijoje Brastos žydams ne tik užtikrinama teisė išpažinti ir praktikuoti judaizmą, bet ir suteikiamas leidimas verstis palūkininkavimu (kreditavimu), tuo metu Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje dar gana nauja ekonomine veikla.
Už suteiktą kreditą, kaip nurodyta Brastos privilegijoje
„ (...) žydas gali kaip įkaitą priimti visokį jam atneštą daiktą, nesvarbu kaip tas daiktas vadintųsi, apie jį nieko neklausdamas, išskyrus kruvinus ir šlapius drabužius bei bažnytinius drabužius ir indus, kurių jokiu būdu neturi imti“.
Žydų bankas Kaune
Kelis šimtmečius žydai buvo pagrindiniai visuomenės kreditoriai: „gelbėję“ bėdos prispirtus kaimynus, skolindami jiems pinigus, be abejo, už nemenkus procentus.
Nepriklausomos Lietuvos paskelbimas 1918 m. vasario 16 d. joje gyvenusiems žydams tapo palankia dirva plėtoti įprastus bei kurti naujus, jaunai valstybei reikalingus, verslus. Žydai, kaip jokia kita tauta, pasinaudojo šiomis galimybėmis: jie siekė atkurti ir plėtoti iki Pirmojo pasaulinio karo savo turėtas krautuvėles, amatų dirbtuves, fabrikus. Nemaža jų dalis drąsiai pradėjo verslą ir net dažnai pirmieji Lietuvoje ėmėsi mažai žinomos ar visai nematytos tais laikais veiklos.
Tačiau vien gerų norų ekonominės veiklos plėtrai nepakako – reikėjo ir finansinių resursų. Pirmaisiais pokario metais Lietuvos žydams pinigais daug padėjo jų giminės bei fondai iš JAV ir kitų turtingų valstybių. Tačiau tikėtis vien tik paramos iš užsienio buvo neverta. Ir tai puikiai suprato aktyvioji žydų bendruomenės dalis.
Kaip nurodo vienas žymiausių Lietuvos žydų litvakų* istorijos tyrinėtojų Dov Levin:
„nemažai vidurinio sluoksnio žydų, ir ypač inteligentija, (...) ėmėsi palengvinti žydų pragyvenimą, tvirtinti ekonominį socialinį žydų masių pagrindą, Ekonominei tarybai prie Žydų reikalų ministerijos paskatinus bei padėjus, o „Foundation“ parėmus, buvo įsteigta valstybinė kooperatyvinių kredito įstaigų finansinė sistema.“ Kredito kooperatyvai „Folksbankim“ ( liaudies bankai) buvo steigiami visoje šalyje – 1920 m. pabaigoje jie veikė 44 miestuose ir miesteliuose ir turėjo didžiulę įtaką smukaus ir vidutinio žydų (ir ne vien jų) verslo skatinimui ir palaikymui.
1920 m. kovo 15 d buvo įkurtas Centralinis Lietuvos žydų bankas kooperacijai remti (trumpiau vadinamas Centraliniu žydų banku), tapęs žydų kredito kooperatyvų finansiniu centru. Jo steigėjais buvo S.Goldbergas, O.Finkelšteinas, M. Rabinas, N.Rachmilevičius, T.Šapira. Bankas savo veiklą pradėjo tik po metų – 1921 m. lapkričio mėnesį.
Taigi -
Žydų Liaudies.
* Iš kur atbridot per Brastą, litvokai -
bene iš paliokų?
Pranešimai
