2015-08-29
Swedbanklandija yra falštybė
Pernai, Mokslo ir žinių dieną,
SWEDBANK vyriausiasis ekonomistas paskelbė:
Nuo šiol daugelis nelegalių veiklų – prostitucija, narkotikų platinimas, cigarečių bei kitų prekių kontrabanda – bus pripažįstamos ekonominėmis ir turės būti įtrauktos skaičiuojant BVP.
Sutikit, čia - ne juokų skyrelis:
Nuo šiol daugelis nelegalių veiklų – prostitucija, narkotikų platinimas, cigarečių bei kitų prekių kontrabanda – bus pripažįstamos ekonominėmis ir turės būti įtrauktos skaičiuojant BVP.
Tai už ką nušautas Didžiosios Britanijos laukuose triūsiančios alytiškės Virginijos Janavičiūtės aštuoniolikametis sūnus Edgaras?
Juk jis stengėsi Lietuvos BVP stumtelėti į priekį.
BVP.
Swedbanklandija...
Swedbanklandija yra tiesiog falštybė.
Kokių dar teisinių absurdų lauksime?
SWEDBANK vyriausiasis ekonomistas paskelbė:
Nuo šiol daugelis nelegalių veiklų – prostitucija, narkotikų platinimas, cigarečių bei kitų prekių kontrabanda – bus pripažįstamos ekonominėmis ir turės būti įtrauktos skaičiuojant BVP.
Sutikit, čia - ne juokų skyrelis:
Nuo šiol daugelis nelegalių veiklų – prostitucija, narkotikų platinimas, cigarečių bei kitų prekių kontrabanda – bus pripažįstamos ekonominėmis ir turės būti įtrauktos skaičiuojant BVP.
Tai už ką nušautas Didžiosios Britanijos laukuose triūsiančios alytiškės Virginijos Janavičiūtės aštuoniolikametis sūnus Edgaras?
Swedbanklandija...
Swedbanklandija yra tiesiog falštybė.
Bankai vėl susimovė
Bankai...
Argumentas, kodėl reikėtų perrašyti ir senas sutartis, labai paprastas, tačiau visiškai neįtikinantis: esą bankas negalėjo žinoti, kad kada nors EURIBOR norma taps neigiama ir dabar gali patirti neplanuotų pajamų netekčių.
Kas gi tas EURIBOR?
Kaip ir LIBOR, EURIBOR yra vidutinis palūkanų dydis, už kurį vieni bankai skolina lėšas kitiems bankams.
Sakykit, ką tada reiškia banko skundas, kad
bankas negalėjo žinoti, kad kada nors EURIBOR norma taps neigiama?
Bankai patys nebežino, ką daro?
Kaip ir LIBOR...
Prisisukčiavo sukčiai?
Susimovusius senovės bankininkus/suolininkus palikdavo be banco/suolo.
ES bankams gelbėti skyrė 3 trln. eurų.
Po 5890 eurų iš kiekvieno europiečio kišenės.
Ką - ar vėl tuos neišmanėlius gelbėsim?
O ar pajutom, kaip 2009-tais po 5890€ kiekvienam iš mūsų iš kišenių vienu ypu ištraukė?
ES!
Bankų gelbėti nereikia!
Synoikos.
Kas gi tas EURIBOR?
Kaip ir LIBOR, EURIBOR yra vidutinis palūkanų dydis, už kurį vieni bankai skolina lėšas kitiems bankams.
Sakykit, ką tada reiškia banko skundas, kad
bankas negalėjo žinoti, kad kada nors EURIBOR norma taps neigiama?
Bankai patys nebežino, ką daro?
Kaip ir LIBOR...
Prisisukčiavo sukčiai?
Susimovusius senovės bankininkus/suolininkus palikdavo be banco/suolo.
ES bankams gelbėti skyrė 3 trln. eurų.
Po 5890 eurų iš kiekvieno europiečio kišenės.
Ką - ar vėl tuos neišmanėlius gelbėsim?
O ar pajutom, kaip 2009-tais po 5890€ kiekvienam iš mūsų iš kišenių vienu ypu ištraukė?
ES!
Synoikos.
2015-08-28
Barclays and Goldman Sachs as students
Barclays is working with a startup to explore how it could use the technology underpinning bitcoin in everyday banking.
Finextra reports that the bank has signed a deal with Safello, a Swedish company that was on its fintech accelerator programme in London, to explore how the blockchain could be used in traditional finance.
Finextra says the deal involves Safello, which operates an online exchange for bitcoin, working with Barclays on "proof of concepts" — testing traditional banking processes on the blockchain to prove they work.
The blockchain is the software that underpins bitcoin. It powers transactions and automatically keeps a decentralised record of them — recording who paid who and how much. This stops coins being spent more than once and allows the currency to function without a central regulating authority.
Banks are interested in the blockchain for several reasons but the main two are speed and cost. Banks operate on old legacy systems that mean things like sending money internationally is slow and costly. The blockchain, built from scratch, doesn't have many of the same issues.
A report co-authored by Santander earlier this month estimated that blockchain technology could reduce banks' infrastructure costs by up to $20 billion (£12.8 billion) a year.
Understandably then, Barclays isn't the only financial institution interested in the blockchain. UBS has set up a blockchain "lab" in Canary Wharf and Santander is also experimenting with the technology. A senior executive from the Spanish bank recently told Business Insider that Santander has identified "20 to 25 use cases" for the technology.
Goldman Sachs has also invested in bitcoin startup Circle and stock exchange operator Nasdaq is tinkering with the blockchain.
Do not forget the constant, guys:)
Finextra reports that the bank has signed a deal with Safello, a Swedish company that was on its fintech accelerator programme in London, to explore how the blockchain could be used in traditional finance.
Finextra says the deal involves Safello, which operates an online exchange for bitcoin, working with Barclays on "proof of concepts" — testing traditional banking processes on the blockchain to prove they work.
The blockchain is the software that underpins bitcoin. It powers transactions and automatically keeps a decentralised record of them — recording who paid who and how much. This stops coins being spent more than once and allows the currency to function without a central regulating authority.
Banks are interested in the blockchain for several reasons but the main two are speed and cost. Banks operate on old legacy systems that mean things like sending money internationally is slow and costly. The blockchain, built from scratch, doesn't have many of the same issues.
A report co-authored by Santander earlier this month estimated that blockchain technology could reduce banks' infrastructure costs by up to $20 billion (£12.8 billion) a year.
Understandably then, Barclays isn't the only financial institution interested in the blockchain. UBS has set up a blockchain "lab" in Canary Wharf and Santander is also experimenting with the technology. A senior executive from the Spanish bank recently told Business Insider that Santander has identified "20 to 25 use cases" for the technology.
Goldman Sachs has also invested in bitcoin startup Circle and stock exchange operator Nasdaq is tinkering with the blockchain.
Bankų aritmetika
Šitokia.
Jau kurį laiką dėl Europos centrinio banko ir kitų euro zonos fiskalinę politiką formuojančių institucijų sprendimų tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR yra neigiama. Kam, jų pačių laimei, neteko turėti reikalų su bankais, reikia atskiro ir labai svarbaus paaiškinimo, ką tai reiškia.
Tarkime, žmogus pasiėmė paskolą būstui įsigyti. Jam kas mėnesį reikia kredito įstaigai mokėti tam tikro dydžio įmoką, susidedančią iš dviejų dalių: paskolos dalies grąžinimo ir palūkanų. Palūkanos savo ruožtu taip pat susideda iš dviejų dalių: iš banko maržos ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR. Jei, tarkime, banko marža yra 1 proc., o EURIBOR yra 0,5 proc., bendra mokėtina palūkanų norma - 1,5 proc. Ir taip būdavo visada, kol EURIBOR buvo teigiamas.
Kas gi atsitiko dabar? Tarpbankinė palūkanų norma sumažėjo ir tapo neigiama, o žmonėms mokėtinos palūkanos kažkodėl nemažinamos. Ir toliau jos išlieka 1,5 proc., nors kiekvienam kiek skaičiuoti mokančiam turėtų būti aišku: 1 proc. marža plius neigiamas EURIBOR jokiu būdu negali būti daugiau nei 1 proc. ir net jam lygus.
Ką Lietuvoj veikiantys bankai su trumpo ir ilgo laikotarpio Vilibor (euro tada dar neturėjom) išdarinėjo po Seimo rinkimų 2008-tais, galit pamatyti čia:
Jau kurį laiką dėl Europos centrinio banko ir kitų euro zonos fiskalinę politiką formuojančių institucijų sprendimų tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR yra neigiama. Kam, jų pačių laimei, neteko turėti reikalų su bankais, reikia atskiro ir labai svarbaus paaiškinimo, ką tai reiškia.
Tarkime, žmogus pasiėmė paskolą būstui įsigyti. Jam kas mėnesį reikia kredito įstaigai mokėti tam tikro dydžio įmoką, susidedančią iš dviejų dalių: paskolos dalies grąžinimo ir palūkanų. Palūkanos savo ruožtu taip pat susideda iš dviejų dalių: iš banko maržos ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR. Jei, tarkime, banko marža yra 1 proc., o EURIBOR yra 0,5 proc., bendra mokėtina palūkanų norma - 1,5 proc. Ir taip būdavo visada, kol EURIBOR buvo teigiamas.
Kas gi atsitiko dabar? Tarpbankinė palūkanų norma sumažėjo ir tapo neigiama, o žmonėms mokėtinos palūkanos kažkodėl nemažinamos. Ir toliau jos išlieka 1,5 proc., nors kiekvienam kiek skaičiuoti mokančiam turėtų būti aišku: 1 proc. marža plius neigiamas EURIBOR jokiu būdu negali būti daugiau nei 1 proc. ir net jam lygus.
Teko bendrauti ne su vienu bankų klientu. Pasirodo, dalis kredito įstaigų netgi bando versti žmones perrašyti jau seniai galiojančias paskolos gavimo sutartis, siekdami įteisinti, kad neigiama EURIBOR norma nemažina bendros mėnesio įmokos dalies ir yra lygi nuliui. Kai kurie kiti bankai tokią nuostatą nori įtvirtinti sutartyse su naujais klientais.
Argumentas, kodėl reikėtų perrašyti ir senas sutartis, labai paprastas, tačiau visiškai neįtikinantis: esą bankas negalėjo žinoti, kad kada nors EURIBOR norma taps neigiama ir dabar gali patirti neplanuotų pajamų netekčių. Tačiau kai EURIBOR augo, bankai kažkodėl nesirūpino, kad klientai patiria neplanuotų pajamų netekčių, nes jų įmokos vis augo. Kur lygybė? Tiesa, jos ieškoti bankų ir klientų santykiuose būtų naivoka.
Įdomu, kam šaliai dabar reikalingas centrinis bankas, Lietuvai įstojus į euro zoną praradęs didelę dalį savo funkcijų. Lyg ir bent jau turėtų ginti klientų interesus, tačiau tik žodiškai pareiškė, esą rekomenduoja kredito įstaigoms palūkanas skaičiuoti taip, kaip nurodyta sutartyse. Valstybiniai vartotojų teisių gynėjai irgi kažkodėl nieko nedaro. Matyt, visiems yra gerai taip, kaip yra, o į bankų pinkles įsipainiojusių žmonių bėdos yra jų pačių reikalas. Arba, kaip minėjau, nei vartotojų teisių gynėjai, nei Lietuvos banko darbuotojai neturi aritmetikos pradmenų, jei neigiamo skaičiaus nemoka pridėti prie teigiamo.
Argumentas, kodėl reikėtų perrašyti ir senas sutartis, labai paprastas, tačiau visiškai neįtikinantis: esą bankas negalėjo žinoti, kad kada nors EURIBOR norma taps neigiama ir dabar gali patirti neplanuotų pajamų netekčių. Tačiau kai EURIBOR augo, bankai kažkodėl nesirūpino, kad klientai patiria neplanuotų pajamų netekčių, nes jų įmokos vis augo. Kur lygybė? Tiesa, jos ieškoti bankų ir klientų santykiuose būtų naivoka.
Įdomu, kam šaliai dabar reikalingas centrinis bankas, Lietuvai įstojus į euro zoną praradęs didelę dalį savo funkcijų. Lyg ir bent jau turėtų ginti klientų interesus, tačiau tik žodiškai pareiškė, esą rekomenduoja kredito įstaigoms palūkanas skaičiuoti taip, kaip nurodyta sutartyse. Valstybiniai vartotojų teisių gynėjai irgi kažkodėl nieko nedaro. Matyt, visiems yra gerai taip, kaip yra, o į bankų pinkles įsipainiojusių žmonių bėdos yra jų pačių reikalas. Arba, kaip minėjau, nei vartotojų teisių gynėjai, nei Lietuvos banko darbuotojai neturi aritmetikos pradmenų, jei neigiamo skaičiaus nemoka pridėti prie teigiamo.
Ką Lietuvoj veikiantys bankai su trumpo ir ilgo laikotarpio Vilibor (euro tada dar neturėjom) išdarinėjo po Seimo rinkimų 2008-tais, galit pamatyti čia:
Cituoju tingintiems skaityti:
Plika akim matyti: atsitiko antrasis Seimo rinkimų turas, VILIBOR-as ėmė ir pašoko, o neužilgo ir "išsižiojo": trumpalaikis (už kurį bankai vienas kitam litus skolina) nukrito, ilgalaikis (kuris į klientams teikiamų bankų paskolų palūkanas įskaičiuojamas) išaugo.
Pakartosiu: bankai tarpusavyje ėmė skolintis pigiau, negu anksčiau, o mums skolinti ėmė brangiau, negu anksčiau.
Pakartosiu: bankai tarpusavyje ėmė skolintis pigiau, negu anksčiau, o mums skolinti ėmė brangiau, negu anksčiau.
Ar tik ne tas pats dabar vyksta nebe tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje?
Tikras rusas
Karštoji žinia: garsus rusų milijardierius nusitaikė į „Viasat“.
Karščiausia Rusijos žiniasklaidos penktadienio verslo naujiena susijusi su garso įrašų kompanijos „Warner Music“ savininku, buvusiu Rusijos gyventoju Leonidu Blavatniku, kuris „Forbes“ skebiamuose turtingiausių pasaulio žmonių sąrašuose užima 41 vietą, o jo turtas siekia 20,2 mlrd. dolerių).
„Vedomosti“ rašo, kad milijardierius pasiekė principinį susitarimą su švedų kompanija „Modern Times Group“ (MTG) dėl dalies jos antrinės kompanijos „Viasat“ įsigijimo.
Skelbiama, kad L.Blavatnikas planuoja įsigyti Rusijoje veikiančios kompanijos „Viasat“ kontrolinį akcijų paketą.
Ši žinia aktuali ir Baltijos šalims, nes L.Blavatniko pažįstamas žiniasklaidai patvirtino, kad milijardierius jau kelis pastaruosius mėnesius taip pat derasi dėl „Viasat“ aktyvų įsigijimo Rytų ir Centrinėje Europoje bei Afrikoje, skelbia „Forbes.ru“.
MTG artimas šaltinis „Vedomosti“ patvirtino, kad kompanija galimybę parduoti rusiškąją „Viasat“ dalį svarsto ne su vienu suinteresuotu asmeniu. Kartu su L.Blavatniku į „Viasat“ pretenduoja „Baring Vostok“ fondas.“Vedomosti“ tai patvirtino MTG artimas šaltinis.
Lietuvoje galima matyti šiuos „Viasat“ autorinius kanalus: „TV1000 Premium“, „TV1000“, „TV1000 Action“, „TV1000 Ruskoje kino“, Viasat Sport Baltic“, „Viasat Golf“, „Viasat Motor“, „Viasat History“, „Viasat Explore“, „Viasat Nature“. „Viasat“ pakete taip yra TV3,TV6, TV8, LNK, TV1, LTR, „Baltijos TV“, o taip pat „Lietuvos ryto TV“ nacionalinis kanalas.
Leonard "Len" Blavatnik (Russian: Леонид Валентинович Блаватник, Leonid Valentinovich Blavatnik; born June 14, 1957) is a USSR-born British businessman, investor, and philanthropist.
Blavatnik was born in Odessa to a Jewish family.[3][4]
He attended Moscow State University of Railway Engineering, but did not complete his coursework due to the family's request for immigration visas. His family emigrated to the United States in 1978, and he received a masters in computer science from Columbia University and an MBA from Harvard Business School in 1989.[5][3]
Viasat is a direct broadcast satellite television broadcaster and pay TV operator, owned by the Swedish media conglomerate Modern Times Group (MTG). Broadcasting from London, the target markets are in the Nordic and the Baltic Countries.
Kur Rusija?
Karščiausia Rusijos žiniasklaidos penktadienio verslo naujiena susijusi su garso įrašų kompanijos „Warner Music“ savininku, buvusiu Rusijos gyventoju Leonidu Blavatniku, kuris „Forbes“ skebiamuose turtingiausių pasaulio žmonių sąrašuose užima 41 vietą, o jo turtas siekia 20,2 mlrd. dolerių).
„Vedomosti“ rašo, kad milijardierius pasiekė principinį susitarimą su švedų kompanija „Modern Times Group“ (MTG) dėl dalies jos antrinės kompanijos „Viasat“ įsigijimo.
Skelbiama, kad L.Blavatnikas planuoja įsigyti Rusijoje veikiančios kompanijos „Viasat“ kontrolinį akcijų paketą.
Ši žinia aktuali ir Baltijos šalims, nes L.Blavatniko pažįstamas žiniasklaidai patvirtino, kad milijardierius jau kelis pastaruosius mėnesius taip pat derasi dėl „Viasat“ aktyvų įsigijimo Rytų ir Centrinėje Europoje bei Afrikoje, skelbia „Forbes.ru“.
MTG artimas šaltinis „Vedomosti“ patvirtino, kad kompanija galimybę parduoti rusiškąją „Viasat“ dalį svarsto ne su vienu suinteresuotu asmeniu. Kartu su L.Blavatniku į „Viasat“ pretenduoja „Baring Vostok“ fondas.“Vedomosti“ tai patvirtino MTG artimas šaltinis.
Lietuvoje galima matyti šiuos „Viasat“ autorinius kanalus: „TV1000 Premium“, „TV1000“, „TV1000 Action“, „TV1000 Ruskoje kino“, Viasat Sport Baltic“, „Viasat Golf“, „Viasat Motor“, „Viasat History“, „Viasat Explore“, „Viasat Nature“. „Viasat“ pakete taip yra TV3,TV6, TV8, LNK, TV1, LTR, „Baltijos TV“, o taip pat „Lietuvos ryto TV“ nacionalinis kanalas.
Leonard "Len" Blavatnik (Russian: Леонид Валентинович Блаватник, Leonid Valentinovich Blavatnik; born June 14, 1957) is a USSR-born British businessman, investor, and philanthropist.
Blavatnik was born in Odessa to a Jewish family.[3][4]
Viasat is a direct broadcast satellite television broadcaster and pay TV operator, owned by the Swedish media conglomerate Modern Times Group (MTG). Broadcasting from London, the target markets are in the Nordic and the Baltic Countries.
Kur Rusija?
2015-08-27
'C' for Ukraine
Fitch Ratings-New York-27 August 2015:
Fitch Ratings has taken the following rating actions on Ukraine:
--Long-term foreign currency IDR downgraded to 'C' from 'CC';
Ukraine's ratings will be raised out of default shortly after Fitch determines that the exchange has been successful, which is typically measured by a minimum participation rate of 90%. The new rating will be consistent with Ukraine's prospective credit profile and debt structure.
Fitch Ratings has taken the following rating actions on Ukraine:
--Long-term foreign currency IDR downgraded to 'C' from 'CC';
Ukraine's ratings will be raised out of default shortly after Fitch determines that the exchange has been successful, which is typically measured by a minimum participation rate of 90%. The new rating will be consistent with Ukraine's prospective credit profile and debt structure.
Algirdui Brazauskui
Ketvirtadienio vakarą visuomeninis transliuotojas LRT pakvietė į pačią Lietuvos sostinės širdį – LDK Valdovų rūmus. Čia surengtoje jo naujojo sezono pristatymo šventėje dalyvavo apie 600 svečių.
Dėkui Jums.
Dėkui Jums.
Raudonavimas prieš Landynę
Ne lygis:(
Mat, "Manheteno rytas" mums lietuviškai rašo - kažkoks muzikantas iš Klaipėdos gėdos mums pridarė prieš Landynę...
Gydo Google
Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai teigia, kad gyvenimo kokybė svečioje šalyje žymiai geresnė, tačiau neretas sveikatos tikrintis ar gydytis grįžta į Lietuvą. Pasirinkti tokį kelią juos skatina brangus gydymas užsienio šalyje, menka (užsienio) gydytojų kompetencija, nepasitikėjimas vietiniais (užsienio) specialistais.
Apie gydymą užsienyje panašios nuomonės ir Vakarų Sasekse gyvenanti Giedrė. Moters nuomone, gydytojams užsienyje trūksta kompetencijos.
„Visų pirma, dažniausiai tenka bendrauti net ne su pačiu gydytoju, bet su poliklinikos priimamojo darbuotojais, kurie dažnai užmiršta perduoti informaciją ar privelia klaidų. Jei vis dėlto nori pakliūti pas gydytoją, tau liepia eiti namo ir laukti skambučio.
Tačiau ir iš gydytojo tenka išgirsti gana nekompetentingų rekomendacijų. Pavyzdžiui, nesvarbu ar skaudą gerklę, ar atsirado bėrimas, dažniausiai paskiriamas paracetamolis“, – apie situaciją užsienio gydymo įstaigoje pasakojo Giedrė.
„Atsimenu atvejį, kai gydytoja negalėjo nustatyti diagnozės, todėl prie mano akių tiesiog suvedė simptomus į interneto naršyklę ir ieškojo ligos.
Manau, taip nutinka dėl išsilavinimo stokos.
Lietuvoje turi ilgai mokytis, kad taptum gydytoju, o čia užtenka 3 – 4 metų, tad skirtumas tikrai jaučiasi. Būtent dėl to labiau pasitikiu gydytojais Lietuvoje“, – paaiškina tikrintis sveikatos į Lietuvą grįžtanti Giedrė.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos medicina žmonės taip pasitiki ir ją vertina geriau negu tokių šalių kaip Didžioji Britanija ar Airija. Toks įvertinimas įpareigoja siekti dar geresnių rezultatų“, – tvirtino Centro poliklinikos vadovas.
Sakykit - o kodėl Danijos karalystė prisiviliojo (ar tik nepavogė?) mūsų, Lietuvos, gydytojus?
Apie gydymą užsienyje panašios nuomonės ir Vakarų Sasekse gyvenanti Giedrė. Moters nuomone, gydytojams užsienyje trūksta kompetencijos.
„Visų pirma, dažniausiai tenka bendrauti net ne su pačiu gydytoju, bet su poliklinikos priimamojo darbuotojais, kurie dažnai užmiršta perduoti informaciją ar privelia klaidų. Jei vis dėlto nori pakliūti pas gydytoją, tau liepia eiti namo ir laukti skambučio.
Tačiau ir iš gydytojo tenka išgirsti gana nekompetentingų rekomendacijų. Pavyzdžiui, nesvarbu ar skaudą gerklę, ar atsirado bėrimas, dažniausiai paskiriamas paracetamolis“, – apie situaciją užsienio gydymo įstaigoje pasakojo Giedrė.
„Atsimenu atvejį, kai gydytoja negalėjo nustatyti diagnozės, todėl prie mano akių tiesiog suvedė simptomus į interneto naršyklę ir ieškojo ligos.
Lietuvoje turi ilgai mokytis, kad taptum gydytoju, o čia užtenka 3 – 4 metų, tad skirtumas tikrai jaučiasi. Būtent dėl to labiau pasitikiu gydytojais Lietuvoje“, – paaiškina tikrintis sveikatos į Lietuvą grįžtanti Giedrė.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos medicina žmonės taip pasitiki ir ją vertina geriau negu tokių šalių kaip Didžioji Britanija ar Airija. Toks įvertinimas įpareigoja siekti dar geresnių rezultatų“, – tvirtino Centro poliklinikos vadovas.
Sakykit - o kodėl Danijos karalystė prisiviliojo (ar tik nepavogė?) mūsų, Lietuvos, gydytojus?
Rabinas puse etato
Lithuanian chief rabbi accuses government of deportation threat!
By SAM SOKOL \ 08/06/2015
Kaip mums tapo žinoma, pasienio pareigūnas turėdamas tam teisę, nusprendė patikrinti, ar trečiosios šalies pilietis Ch. Buršteinas neviršijo leistino buvimo laiko pagal Šengeno sutartį.
Patikra užima šiek tiek laiko. Spėjame, kad tai sukėlė Chaimo Buršteino reakciją ir jis pavadino patikrą pasikėsinimu jį deportuoti bei pasidalino savo įspūdžiais su pažįstamais jam žmonėmis ir žurnalistais.
Kaip mums žinoma, Ch. Buršteinas važinėdamas dažnai, naudojasi beviziu režimu. Tačiau bevizis režimas pagal Šengeną yra apribotas 90 dienų terminu 180 dienų laikotarpyje.“
Po 9 dienų:
Iš Lietuvos rabino pareigų atleistas Chaimas Bursteinas, kurį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė apkaltino skleidžiant melą apie Šnipiškių kapines Vilniuje.
„Vilniaus žydų bendruomenės religinės tarybos sprendimu nutarta, kad pasibaigus sutarties su Chaimu Bursteinu terminui jos nepratęsti ir paskirti Shmuelį Yatomą laikinai atlikti rabinui priskiriamas funkcijas, kol pareigas pradėtų eiti naujas rabinas“, – pranešė Lietuvos žydų bendruomenė.
Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS teigė, kad Ch.Bursteinas „skleidė visiškai melagingą informaciją apie Šnipiškių kapines“.
Ch.Bursteinas sakė, kad rekonstrukcija gali padaryti žalą žydų kapinėms, ir kaltino F.Kukliansky autoritariniu valdymu.
90 : 180 = 1/2
Aritmetika...
Pasak pirmininkės Fainos Kukliansky, niekas Chaimo Buršteino iš Lietuvos nedeportavo.
„Jis gyvena Izraelyje, ne Lietuvoje. Nusipirkęs bilietus, Ch.Buršteinas vyko iš Lietuvos į Izraelį savo reikalais..."
Gal ne puse etato, gal neakivaizdinį rabiną Vilnius turėjo?
Ar turėjo teisę Lietuvoje dirbti iš Lietuvos rabino pareigų atleistas Chaimas Bursteinas?
Na, bet čia jau visiškai eretinis klausimas...
(Namų) darbas eksministrui
Gintarai Steponavičiau, Lietuvos jaunuolių, siekiančių aukštojo mokslo, klampintojau į skolas bankams - (namų) darbas ir tamstai.
Kadangi Lietuva skolinasi pinigus daug mažesnėmis palūkanomis negu Lietuvos piliečiai, jų tarpe ir studentai - ar vertėjo Lietuvai versti savo jaunimą, siekiantį aukštojo išsilavinimo, mautis skolos jungą?
Paskaitykim, kaip mūsų Švietimo ministras Pasaulio banko kvietimu
2009-10
Pasaulio banko kvietimu ministras G.Steponavičius spalio mėnesį dalyvavo Juodkalnijoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje ir skaitė pranešimą apie Lietuvoje vykdomą mokslo ir studijų reformą.
2010-01
Sausio 14-15 dienomis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius su vizitu lankysis Azerbaidžane. Baku Pasaulio banko surengtoje konferencijoje švietimo specialistams ministras pristatys Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų pertvarkos patirtį.
2010-05 Gegužės 5 - 7 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dalyvaus Berlyne vyksiančiame Pasaulio banko IX ekonomikos žinių forume “Diversifikacija ir inovacijos”.
Kyla
Kylančios rinkos krenta.
O ar kyla krentančios rinkos?
◊ kýlą léisti ritinį aukštyn mesti: Reik geros rankos kylai leisti – išleida par aukščiausį stogą Šts.
Žemyn - smagiau?
◊ kýlą léisti ritinį aukštyn mesti: Reik geros rankos kylai leisti – išleida par aukščiausį stogą Šts.
Žemyn - smagiau?
Žiauru
Žiaurus
turtas...
Nagus graužtis turėjo ir Billas Gatesas. Krachas Kinijoje „Microsoft“ įkūrėjui atnešė 3,2 mlrd. dolerių nuostolį. Reuters/Scanpix nuotr.
Kas tokie "patyrė krachą Kinijoje"?
Perskaičiavus keturių šimtų turtingiausių pasaulio žmonių pinigus po pražūtingąjį pirmadienį patirto šoko nustatyta, kad iš jų sąskaitų išgaravo 124 milijardai dolerių. 24 turtingiausių žmonių turtas sumažėjo mažiausiai vienu milijardu.
O štai kiek prarado pinigų kai kurie iš jų:
Wangas Jianlinis (Kinija) – 3,6 mlrd. dol., Billas Gatesas (JAV) – 3,2 mlrd. dol., Jeffas Bezosas (JAV) – 2,6 mlrd. dol., Warrenas Buffetas (JAV) – 2 mlrd. dol., Mukeshas Ambani (Indija) – 1,8 mlrd. dol., Markas Zuckerbergas (JAV) – 1,7 mlrd. dol., Larry Ellisonas (JAV) – 1,6 mlrd. dol., Carlosas Slimas (Meksika) – 1,6 mlrd. dol., Li Kashingas (Honkongas) – 1,5 mlrd. dol., Amancio Ortega (Ispanija) – 1,5 mlrd. dolerių.
Ar tikrai jie turtingiausi?
Jei sugeba "patirti krachą Kinijoje", o iš jų sąskaitų "milijardai išgaruoja"?
Tik investuotojas gal paaiškintų.
Landynėj.
turtas...
Kas tokie "patyrė krachą Kinijoje"?
Perskaičiavus keturių šimtų turtingiausių pasaulio žmonių pinigus po pražūtingąjį pirmadienį patirto šoko nustatyta, kad iš jų sąskaitų išgaravo 124 milijardai dolerių. 24 turtingiausių žmonių turtas sumažėjo mažiausiai vienu milijardu.
O štai kiek prarado pinigų kai kurie iš jų:
Wangas Jianlinis (Kinija) – 3,6 mlrd. dol., Billas Gatesas (JAV) – 3,2 mlrd. dol., Jeffas Bezosas (JAV) – 2,6 mlrd. dol., Warrenas Buffetas (JAV) – 2 mlrd. dol., Mukeshas Ambani (Indija) – 1,8 mlrd. dol., Markas Zuckerbergas (JAV) – 1,7 mlrd. dol., Larry Ellisonas (JAV) – 1,6 mlrd. dol., Carlosas Slimas (Meksika) – 1,6 mlrd. dol., Li Kashingas (Honkongas) – 1,5 mlrd. dol., Amancio Ortega (Ispanija) – 1,5 mlrd. dolerių.
Ar tikrai jie turtingiausi?
Jei sugeba "patirti krachą Kinijoje", o iš jų sąskaitų "milijardai išgaruoja"?
Tik investuotojas gal paaiškintų.
Landynėj.
Farman III ir Farman IV
"Farman III" Bistrampoly.
«Фарман IV» среди самых необычных самолетов авиасалона МАКС-2015.
"Farman III" Bistrampoly, girdėjau, pražuvo gaisre.
2015-08-26
70 metų po II-jo Pasaulinio karo pabaigos
Kinija antradienį oficialiai paskelbė, kurie pasaulio lyderiai dalyvaus ateinančią savaitę vyksiančiame didžiuliame kariniame parade, minint Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines, tačiau jame nebus daugelio kaimyninių ir Vakarų šalių lyderių.
Per tą galios demonstravimą, kuris vyks Pekinui griežtinant toną savo regione, Kinijos sostinės centrinėje Tiananmenio aikštėje pražygiuos 12 tūkst. karių ir pravažiuos 500 karinės technikos vienetų, o padangėje praskris beveik 200 orlaivių.
Kinijos pareigūnai nurodė, kad šiose iškilmėse dalyvaus 24 valstybių ir vyriausybių vadovai, tarp kurių iškiliausi – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma. Taip pat atvyks Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
„Užsienio šalys pačios sprendžia, ką siųsti, – sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Zhang Mingas. – Kaip sakoma senoje kinų patarlėje, „bet kuris atvykęs yra mūsų svečias“. Mes mielai priimsime juos visus.“
Komunistinė Kinija paprastai vengia kasmetinių karinės galios demonstracijų, kurios buvo ypač būdingos Sovietų Sąjungai. Tokie paradai paprastai rengiami tik kas dešimtmetį, minint Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą.
2015 - 1949 = 66
Pekinui sunkiai sekėsi užsitikrinti pasaulio susidomėjimą tuo paradu, nes daugelio šalių lyderiai susirūpinę dėl šių iškilmių tono ir vengia suteikti joms legitimumo.
Pekinas vykdo vis labiau kategorišką politika savo regione ir reguliariai kaltina Tokiją nepakankamai atgailaujant dėl Japonijos invazijos į Kiniją 1937–1945 metais.
Tas konfliktas oficialiai vadinamas „Kinijos liaudies pasipriešinimo Japonijos agresijai karu ir pasauliniu antifašistiniu karu“.
Zhang Mingas sakė žurnalistams: „Atminimo ceremonijos nėra nukreiptos prieš kurią nors konkrečią šalį – nei prieš mūsų dienų Japoniją, nei apskritai prieš japonų tautą.“
Tačiau į Pekiną neatvyks nei Japonijos premjeras Shinzo Abe, nei kurie nors kiti oficialūs Tokijo atstovai.
Buvęs premjeras Tomiichi Murayama, 1995 metais paskelbęs istorinį atsiprašymą dėl Japonijos veiksmų Antrajame pasauliniame kare, dalyvaus iškilmėse kaip privatus asmuo.
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas yra vienintelis iš ten ketinančių dalyvauti Europos Sąjungos valstybių arba vyriausybių vadovų.
Iškilmėse taip pat dalyvaus buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas, bet jis nebus oficialus savo šalies atstovas.
Į paradą savo karių atsiųs iš viso 17 šalių, tarp jų Rusija, Kuba, Serbija, Meksika ir kai kurios Kinijos kaimyninės valstybės.
... minint Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines,..
Mūsų dezinformatoriai apipavidalintojai (BNS, AFP ir lrytas.lt inf.) nepastebėjo, kad Pekine bus minimos ir II-jo Pasaulinio karo pabaigos metinės, ir metinės jubiliejinės - 70 metų...
On 15 August 1945, Japan surrendered, with the surrender documents finally signed aboard the deck of the American battleship USS Missouri
on 2 September 1945,
ending the war.[272]
2015 - 1945 = 70
Kinijos komunistai per Antrąjį pasaulinį karą buvo daugiausiai pogrindžio judėjimas, o pagrindinė kautynių su Japonijos pajėgomis našta teko tuometės nacionalistų vyriausybės, vadovaujamos Chiang Kai Shek,
pajėgoms.
Per tą galios demonstravimą, kuris vyks Pekinui griežtinant toną savo regione, Kinijos sostinės centrinėje Tiananmenio aikštėje pražygiuos 12 tūkst. karių ir pravažiuos 500 karinės technikos vienetų, o padangėje praskris beveik 200 orlaivių.
Kinijos pareigūnai nurodė, kad šiose iškilmėse dalyvaus 24 valstybių ir vyriausybių vadovai, tarp kurių iškiliausi – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma. Taip pat atvyks Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
„Užsienio šalys pačios sprendžia, ką siųsti, – sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Zhang Mingas. – Kaip sakoma senoje kinų patarlėje, „bet kuris atvykęs yra mūsų svečias“. Mes mielai priimsime juos visus.“
Komunistinė Kinija paprastai vengia kasmetinių karinės galios demonstracijų, kurios buvo ypač būdingos Sovietų Sąjungai. Tokie paradai paprastai rengiami tik kas dešimtmetį, minint Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą.
2015 - 1949 = 66
Pekinui sunkiai sekėsi užsitikrinti pasaulio susidomėjimą tuo paradu, nes daugelio šalių lyderiai susirūpinę dėl šių iškilmių tono ir vengia suteikti joms legitimumo.
Pekinas vykdo vis labiau kategorišką politika savo regione ir reguliariai kaltina Tokiją nepakankamai atgailaujant dėl Japonijos invazijos į Kiniją 1937–1945 metais.
Tas konfliktas oficialiai vadinamas „Kinijos liaudies pasipriešinimo Japonijos agresijai karu ir pasauliniu antifašistiniu karu“.
Zhang Mingas sakė žurnalistams: „Atminimo ceremonijos nėra nukreiptos prieš kurią nors konkrečią šalį – nei prieš mūsų dienų Japoniją, nei apskritai prieš japonų tautą.“
Tačiau į Pekiną neatvyks nei Japonijos premjeras Shinzo Abe, nei kurie nors kiti oficialūs Tokijo atstovai.
Buvęs premjeras Tomiichi Murayama, 1995 metais paskelbęs istorinį atsiprašymą dėl Japonijos veiksmų Antrajame pasauliniame kare, dalyvaus iškilmėse kaip privatus asmuo.
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas yra vienintelis iš ten ketinančių dalyvauti Europos Sąjungos valstybių arba vyriausybių vadovų.
Iškilmėse taip pat dalyvaus buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas, bet jis nebus oficialus savo šalies atstovas.
... minint Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines,..
Mūsų dezinformatoriai apipavidalintojai (BNS, AFP ir lrytas.lt inf.) nepastebėjo, kad Pekine bus minimos ir II-jo Pasaulinio karo pabaigos metinės, ir metinės jubiliejinės - 70 metų...
On 15 August 1945, Japan surrendered, with the surrender documents finally signed aboard the deck of the American battleship USS Missouri
2015 - 1945 = 70
Kinijos komunistai per Antrąjį pasaulinį karą buvo daugiausiai pogrindžio judėjimas, o pagrindinė kautynių su Japonijos pajėgomis našta teko tuometės nacionalistų vyriausybės, vadovaujamos Chiang Kai Shek,
Ne iš nusivylimo statomos valstybės
R. Bogdanas. Ne iš nusivylimo statomos valstybės
Žmogaus atmintis yra iš jo asmeninio patyrimo. Įvykius, kurie vyko su mumis ar toli nuo mūsų laike ir erdvėje, mes perkošiame per savo sąmonę, ir jie lieka arba mūsų sąmonės svetainėje, arba nugrūdami į tolimiausią sandėliuką.
Tautos gyvenimas yra ilgesnis už žmogaus, todėl jos atmintis turi šerdį, kuri pranoksta vieną patirtį ir kuri apibrėžia kiekvienos tautos unikalumą. Atmintis nėra duotybė, ji gali neatpažįstamai keistis, gali vėl grįžti į ankstesnį būvį, gali susirgti ir vėl pasveikti. O kai atminties šerdis sunyksta – tada tautos nebelieka. Jos apraiškas randame mirusių tautų paliktuose ornamentuose, dirbiniuose, jų šventovėse ir raštuose.
Tautos gyvenimas yra ilgesnis už žmogaus, todėl jos atmintis turi šerdį, kuri pranoksta vieną patirtį ir kuri apibrėžia kiekvienos tautos unikalumą. Atmintis nėra duotybė, ji gali neatpažįstamai keistis, gali vėl grįžti į ankstesnį būvį, gali susirgti ir vėl pasveikti. O kai atminties šerdis sunyksta – tada tautos nebelieka. Jos apraiškas randame mirusių tautų paliktuose ornamentuose, dirbiniuose, jų šventovėse ir raštuose.
Kol tauta gyva ir turi laisvą valią, ji renkasi iš praeities ir dabarties, kas jai svarbu. Kada ji pavergta, jai primetinėjamas svetimas matymas, kuris daro tautą patogią valdyti. Penkiasdešimt metų sovietijoje nėra tiek daug, kad būtų išsitrynę senieji įrašai tautos atmintyje, bet dvidešimt penkeri nepriklausomybės metai yra dar mažiau, kad okupacijos patirtis užimtų jai deramą vietą iš krašto.
Tautos atminties kūrimas ir palaikymas vyksta nuolat, nes jam pasibaigus, baigiasi tauta. Atgavusi laisvą valią rinktis, Lietuva dabar intensyviai atkūrinėja savo atmintį, kuri yra ir atspirties taškas tolesnei raidai, ir Lietuvos išlikimo garantas.
Audringos diskusijos dėl sovietinių stovylų ant Vilniaus Žaliojo tilto patvirtina, kaip intensyviai vyksta mūsų tapsmas laisva tauta. Nuo to, kokias atramas pasirinksime ir kur jas pastatysime, priklauso, kur link ves Lietuvos tiltas.
Taip jau susidėjo, kad šią vasarą aplink Žaliąjį tiltą sukosi ne tik svarstymai dėl jo puošmenų. Buvo prisimintas 360 metų senumo mūšis, vykęs šioje vietoje. Ir ne vienam, besireiškiančiam viešoje erdvėje, pasirodė, kad nėra ko kalbėti apie laikmetį, kuris buvo didžiulių negandų Lietuvai metas.
Lenkai taip negalvoja, ir Henrikas Sienkievičius daugiau nei prieš šimtą metų rašė istorinius romanus apie tai, o Ježis Hofmanas pastatė įspūdingus istorinius filmus, tarp kurių centrinę vietą užima epopėja „Tvanas“ apie neįveikiamą Lietuvos bajorą Kmiticą, arba lietuviškai „Kmituką“, kurį suvaidino legendinis Danielius Olbrychskis (Kmitos kadais buvo garsi Lietuvos giminė). Dabar tą laiką lietuviams grąžina Kristina Sabaliauskaitė barokinio grožio „Silva rerum“ vėriniais.
Beje, iš to laiko, paženklinto pralaimėtais mūšiais, nusiaubtais miestais, badu ir maro šmėkla, yra kilusi Vilniaus gražuolė šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Apsiausti juodos nesibaigiančios nevilties, žmonės sukūrė dangišką šviesulį amžinybei. Tai buvo viena iš atramų, kurios padėjo išlikti. Ir mūsų pareiga, jei norime valstybės tęstinumo, yra „ieškoti deimantėlių“, kaip ragino Vaižgantas. Ir dabartyje, ir praeityje. Nuvalyti nuo apnašų pamirštuosius „deimantėlius“, sukurti savuosius. Iš jų, o ne iš nusivylimo, statomos valstybės.
Revoliucija ar siautėjimas?
Prancūzai didžiuojasi savo revoliucija, o Bastilijos paėmimą paskelbė nacionaline švente. Tačiau kas įvyko 1789 liepos 14 d.?
Dar kelios dienos iki to Bastilijoje įkalintas markizas de Sadas pro grotas šaukėsi sukilusių paryžiečių pagalbos ir rėkė, kad prižiūrėtojai žudo kalinius. Nors niekas neatsiliepė į jo šauksmą, markizą perkėlė į kitą vietą. Minia atėjo prie Bastilijos po to, kai sužinojo, jog ten saugomos tonos parako ir šaudmenų, kurių trūko tūkstančiams muškietų, užgrobtų iš Paryžiaus arsenalo. Viduramžių tvirtovė Bastilija su pakeliamais tiltais, aštuoniais bokštais, ginkluota patrankomis, buvo neįveikiama miestelėnams.
Bastiliją saugojo 32 šveicarai ir 82 invalides (taip prancūzai vadino senus karius, kurie dėl amžiaus ar dėl sužeidimų nebetiko karo tarnybai). Bastilijai vadovavęs markizas de Launay patikino minios derybininkus, kad neatiduos jiems parako, bet ir nešaudys, o kaip savo taikumo patvirtinimą parodė neužtaisytas patrankas. Vos tik minia sužinojo šią naujieną, tuoj pat įsidrąsinusi puolė. Po kelių salvių de Launay iškėlė baltą vėliavą. Minia pasidavusįjį daužė vedamą gatvėmis, kol galiausiai nupjovė jam galvą ir nešiojo po miestą, pamautą ant mieto.
Paaiškėjo, kad Bastilijoje tebuvo septyni kaliniai, iš kurių keturi nuteisti už sukčiavimą, o vienas palaidūnas aristokratas įkištas jo paties tėvo. Visa tai nesutrukdė prancūzams paversti Bastilijos paėmimo simboline pergale prieš atsipykusį ir realybės nesuvokiantį karalių Liudviką XVI, kuris tą liepos 14 d. savo dienoraštyje įrašė tik vieną žodį: „Nieko“, turėdamas omenyje tos dienos medžioklės laimikį.
Liaudies priešai ar ištikimybės simboliai?
Tais pačiais 1789 m. Liudvikas XVI buvo perkraustytas iš Versalio rūmų į Tiuilri (Tuileries) rūmus Paryžiuje. Kada prie Tiuilri 1792 rugpjūčio 9 d. priartėjo revoliuciniai būriai, lydimi įsiutusios minios, su karaliumi buvo keli šimtai žandarų ir nacionalinės gvardijos karių bei apie tūkstantis jo asmens sargybinių šveicarų gvardiečių.
Dar kelios dienos iki to Bastilijoje įkalintas markizas de Sadas pro grotas šaukėsi sukilusių paryžiečių pagalbos ir rėkė, kad prižiūrėtojai žudo kalinius. Nors niekas neatsiliepė į jo šauksmą, markizą perkėlė į kitą vietą. Minia atėjo prie Bastilijos po to, kai sužinojo, jog ten saugomos tonos parako ir šaudmenų, kurių trūko tūkstančiams muškietų, užgrobtų iš Paryžiaus arsenalo. Viduramžių tvirtovė Bastilija su pakeliamais tiltais, aštuoniais bokštais, ginkluota patrankomis, buvo neįveikiama miestelėnams.
Bastiliją saugojo 32 šveicarai ir 82 invalides (taip prancūzai vadino senus karius, kurie dėl amžiaus ar dėl sužeidimų nebetiko karo tarnybai). Bastilijai vadovavęs markizas de Launay patikino minios derybininkus, kad neatiduos jiems parako, bet ir nešaudys, o kaip savo taikumo patvirtinimą parodė neužtaisytas patrankas. Vos tik minia sužinojo šią naujieną, tuoj pat įsidrąsinusi puolė. Po kelių salvių de Launay iškėlė baltą vėliavą. Minia pasidavusįjį daužė vedamą gatvėmis, kol galiausiai nupjovė jam galvą ir nešiojo po miestą, pamautą ant mieto.
Paaiškėjo, kad Bastilijoje tebuvo septyni kaliniai, iš kurių keturi nuteisti už sukčiavimą, o vienas palaidūnas aristokratas įkištas jo paties tėvo. Visa tai nesutrukdė prancūzams paversti Bastilijos paėmimo simboline pergale prieš atsipykusį ir realybės nesuvokiantį karalių Liudviką XVI, kuris tą liepos 14 d. savo dienoraštyje įrašė tik vieną žodį: „Nieko“, turėdamas omenyje tos dienos medžioklės laimikį.
Liaudies priešai ar ištikimybės simboliai?
Tais pačiais 1789 m. Liudvikas XVI buvo perkraustytas iš Versalio rūmų į Tiuilri (Tuileries) rūmus Paryžiuje. Kada prie Tiuilri 1792 rugpjūčio 9 d. priartėjo revoliuciniai būriai, lydimi įsiutusios minios, su karaliumi buvo keli šimtai žandarų ir nacionalinės gvardijos karių bei apie tūkstantis jo asmens sargybinių šveicarų gvardiečių.
Greitai neliko kam ginti rūmų, išskyrus samdinius šveicarus: kiti išsibėgiojo ar perėjo į riaušininkų pusę. Karalius su šeimyna sodais pasitraukė į Nacionalinę asamblėją, kur pasiprašė deputatų apsaugos.
Rugpjūčio 10 d. rytą šveicarai atsisakė sudėti ginklus ir stojo prieš daugiatūkstantinę puolėjų minią. Gvardiečių pulko vėliavas vėliau sodininkas rado užkastas soduose: reiškia, kariai žinojo, kokia bus mūšio baigtis.
Narsūs šveicarai kovėsi iki vidurdienio rūmų kieme ir pačiuose rūmuose, kol jiems baigėsi amunicija. Tada prasidėjo skerdynės. Nukirstas jų galvas smaigstė ant kuolų, kūnus kapojo dalimis ir šėrė šunims. Iš paskos sekė prastuomenės moterys, kurios niekino lavonus, nuplėšdamos jiems rūbus ir pjaustydamos genitalijas. Apie trečdalis sumušti pateko į nelaisvę ir buvo nužudyti po kelių savaičių per Rugsėjo skerdynes.
Iš pulko teliko apie tris šimtus karių, kurie tuo metu lydėjo grūdų krovinį Normandijoje; keletą šveicarų paslėpė nenužmogėję paryžiečiai. Vienas iš karininkų išvengė mirties, nes buvo atostogų Liucernoje, Šveicarijoje. Jis 1818 m. pradėjo rinkti aukas paminklui žuvusiems draugams, ir 1821 m. uoloje pagal danų skulptoriaus Bertelio Thorvaldseno projektą buvo iškalta skulptūra, žinoma kaip „Liucernos liūtas“. Ji vaizduoja ietimi pervertą liūtą, kuris letena dengia skydą su Prancūzijos karalių lelijomis, o šalia atremtas skydas su Šveicarijos herbu. Lotyniškas užrašas skelbia: „Šveicarų ištikimybei ir narsai“. Žemiau išvardinti 26 pulko karininkai ir pažymėti Paryžiuje žuvusių karių (760) bei išgyvenusiųjų (350) apytiksliai skaičiai.
Tai, kas prancūzams yra šlovinama revoliucijos audra, iš kurios gimė respublika, šveicarams tėra nevaldomas gaivalas, kurio nepabūgę savo priesaiką tesėjo jų tautiečių pulkas. Paminklas gvardiečiams Liucernoje yra vienas iš šaltinių, kurie iki šiandien palaiko tvirtą šveicarų ryžtą ginti savo kraštą kaip vienas.
Pralaimėjimas ar auka Tėvynės labui?
17a. viduryje Lietuvai atėjo ilgai trukę nelaimių laikai. Sustiprėjusi Maskva drauge su kazokais puolė Abiejų Tautų Respubliką. Iš kitos pusės veržėsi galybės viršūnę pasiekę švedai, jau užvaldę šiaurės Vokietijos žemes.
Kada maskvėnų kariuomenė, turėjusi 40-50,000 karių, priartėjo prie Vilniaus, didysis etmonas Jonušas Radvila matė, kad jo turimų 8-10,000 karių (tokio dydžio pajėgas mano buvus istorikas Elmantas Meilus) neužteks apginti miestui, kurio gynybinės sienos ir kiti įtvirtinimai buvo seniai apleisti ir nedaug tegalėjo pagelbėti. Todėl jis priėmė sprendimą trauktis.
Dabartinio Žaliojo tilto vietoje stovėjo vadinamas Mūrinis tiltas, statytas 16a. viduryje Ulriko Hozijaus. Jis buvo ant mūrinių atramų, medinis, su mūriniais vartais abiejuose galuose, dengtas skiedrų stogu, su krautuvėlėmis pakraščiuose. Juo iš miesto pasitraukė pagrindinė kariuomenė, dalis gyventojų, kartu Jonušas Radvila išgelbėjo surinktas lėšas.
Atsitraukimui pridengti priešais tiltą, kur dabar transporto žiedas priešais Operos ir baleto teatrą, liko ariergardo būrys. Tie vyrai žinojo, kad jų tikslas ne laimėti, o kiek galima ilgiau išsilaikyti, kad besitraukiantys link Sudervės saviškiai kuo labiau nutoltų nuo maskvėnų ir išvengtų sunaikinimo.Rugpjūčio 10 d. rytą šveicarai atsisakė sudėti ginklus ir stojo prieš daugiatūkstantinę puolėjų minią. Gvardiečių pulko vėliavas vėliau sodininkas rado užkastas soduose: reiškia, kariai žinojo, kokia bus mūšio baigtis.
Narsūs šveicarai kovėsi iki vidurdienio rūmų kieme ir pačiuose rūmuose, kol jiems baigėsi amunicija. Tada prasidėjo skerdynės. Nukirstas jų galvas smaigstė ant kuolų, kūnus kapojo dalimis ir šėrė šunims. Iš paskos sekė prastuomenės moterys, kurios niekino lavonus, nuplėšdamos jiems rūbus ir pjaustydamos genitalijas. Apie trečdalis sumušti pateko į nelaisvę ir buvo nužudyti po kelių savaičių per Rugsėjo skerdynes.
Iš pulko teliko apie tris šimtus karių, kurie tuo metu lydėjo grūdų krovinį Normandijoje; keletą šveicarų paslėpė nenužmogėję paryžiečiai. Vienas iš karininkų išvengė mirties, nes buvo atostogų Liucernoje, Šveicarijoje. Jis 1818 m. pradėjo rinkti aukas paminklui žuvusiems draugams, ir 1821 m. uoloje pagal danų skulptoriaus Bertelio Thorvaldseno projektą buvo iškalta skulptūra, žinoma kaip „Liucernos liūtas“. Ji vaizduoja ietimi pervertą liūtą, kuris letena dengia skydą su Prancūzijos karalių lelijomis, o šalia atremtas skydas su Šveicarijos herbu. Lotyniškas užrašas skelbia: „Šveicarų ištikimybei ir narsai“. Žemiau išvardinti 26 pulko karininkai ir pažymėti Paryžiuje žuvusių karių (760) bei išgyvenusiųjų (350) apytiksliai skaičiai.
Tai, kas prancūzams yra šlovinama revoliucijos audra, iš kurios gimė respublika, šveicarams tėra nevaldomas gaivalas, kurio nepabūgę savo priesaiką tesėjo jų tautiečių pulkas. Paminklas gvardiečiams Liucernoje yra vienas iš šaltinių, kurie iki šiandien palaiko tvirtą šveicarų ryžtą ginti savo kraštą kaip vienas.
Pralaimėjimas ar auka Tėvynės labui?
17a. viduryje Lietuvai atėjo ilgai trukę nelaimių laikai. Sustiprėjusi Maskva drauge su kazokais puolė Abiejų Tautų Respubliką. Iš kitos pusės veržėsi galybės viršūnę pasiekę švedai, jau užvaldę šiaurės Vokietijos žemes.
Kada maskvėnų kariuomenė, turėjusi 40-50,000 karių, priartėjo prie Vilniaus, didysis etmonas Jonušas Radvila matė, kad jo turimų 8-10,000 karių (tokio dydžio pajėgas mano buvus istorikas Elmantas Meilus) neužteks apginti miestui, kurio gynybinės sienos ir kiti įtvirtinimai buvo seniai apleisti ir nedaug tegalėjo pagelbėti. Todėl jis priėmė sprendimą trauktis.
Dabartinio Žaliojo tilto vietoje stovėjo vadinamas Mūrinis tiltas, statytas 16a. viduryje Ulriko Hozijaus. Jis buvo ant mūrinių atramų, medinis, su mūriniais vartais abiejuose galuose, dengtas skiedrų stogu, su krautuvėlėmis pakraščiuose. Juo iš miesto pasitraukė pagrindinė kariuomenė, dalis gyventojų, kartu Jonušas Radvila išgelbėjo surinktas lėšas.
Tilto gynėjai savo užduotį įvykdė garbingai, iki galo. Tikroji narsa yra ne silpnesnį sutriuškinti, o stoti į pražūtingą mūšį vardan kitų išlikimo. Neturėtume žavėtis vien tik šlovingomis pergalėmis. Įsirašykime sau į atmintį, kad ne mažesnė šlovė yra narsiai stovėti, kai padėtis beviltiška, ir taip išsaugoti galimybę pergalei ateityje. Taip elgėsi 20a. Lietuvos partizanai pokaryje, taip ėjo į mūšį 19a. sukilėliai, taip 17a. kovėsi Jonušo Radvilos kariai ant Mūrinio tilto.
Pasak mūšio liudininko, „Penkios Maskvos vėliavos jau buvo ant tilto, bet didžiojo etmono Jonušo Radvilos pėstininkai ir dragūnai atstūmė priešą, buvo atimtos trys vėliavos. Atkakli tilto gynyba vyko visą dieną iki nakties.“ Nuožmiame mūšyje, pagal maskvėnų šaltinius, žuvo apie du tūkstančius lietuvių. Jų aukos dėka likusi J.Radvilos kariuomenė saugiai pasiekė Kėdainius. Ariergardas juos dengė, kol pajėgė, o galiausiai naktį atsitraukė, padegę Mūrinį tiltą.
Ir vėl sukibirkščiavo informacinio karo pliūpsniai, kai vieni iš nesusivokimo, kiti piktavališkai ėmė niekinti prieš 360 metų maskvėnus sulaikiusius Lietuvos karius. Anksčiau toje vietoje karaliavo primestos stalinistinės stovylos, o dabar likusi tuščia erdvė, kurioje prisimintas didvyriškas ariergardo pasipriešinimas ir pagerbti žuvusieji už laisvę.
Šiandien ir vėl vyksta mūšis, tik šįkart informacinis, kas valdys tiltą. Nebūtina apsistatyti savais stabais. Svarbiau įrašyti jį į tautos atmintį kaip vietą, kurioje buvo pasiaukota vardan Tėvynės laisvės. Kur paliksime dykvietes, jas greitai padengs užmaršties piktžolės, kurių sėklas atneš rytų vėjas. Be savos atminties atsparūs nebūsime.
* Sykiu su skelbimu apie būsimą 2015 08 07 minėjimą DELFI 2015 08 04 gavo istoriko Romo Batūros straipsnį apie 1655 08 08 mūšį prie Žaliojo tilto, bet nepaskelbė nei skelbimo, nei straipsnio.
Finansų išminčiai
„Juodasis pirmadienis“ užkrėtė ir JAV.
Įsivaizduojat?
Panašu, kad Kinijos akcijų griūtis pradeda purtyti visą pasaulį!
Kinai ir BRICS kalti - negi amerikonai:)
„Juodasis pirmadienis“ – vakar. O kaip atrodo diena po griūties?
Metas ruošti pagalves? Artėjanti krizė privers skaudžiai kristi.
Įsivaizduojat?
Panašu, kad Kinijos akcijų griūtis pradeda purtyti visą pasaulį!
-
Finansų rinkų krachas: 2008-ieji iš naujo?
«Кузькина мать»
«Кузькина мать», «Показать кузькину мать» — русское идиоматическое выражение, означающее угрозу. Зачастую используется в качестве шутливо-иронической угрозы в чей-либо адрес. Имеет другую форму: «Мы вам покажем кузькину мать!», использовавшуюся политическим деятелем СССР Никитой Сергеевичем Хрущёвым в сторону представителей враждебно настроенных стран.
24 августа 2015
Макет самого мощного оружия в истории человечества – легендарной термоядерной бомбы АН602, также известной как «Царь-бомба» или «Кузькина мать», доставили в московский Манеж. Термоядерная авиационная бомба АН602 была разработана в СССР в 1954–1961 годах. Это самое мощное взрывное устройство за всю историю человечества – мощность бомбы составляла около 58 мегатонн тротилового эквивалента, что более чем в три тысячи раз мощнее атомной бомбы, сброшенной США на Хиросиму.
Название «Кузькина мать», как считается, появилось у бомбы АН602 под впечатлением от известных слов советского лидера Никиты Хрущева, который в 1959 году заявил вице-президенту США Ричарду Никсону: «В нашем распоряжении имеются средства, которые будут иметь для вас тяжелые последствия. Мы вам покажем кузькину мать!»
Макет самого мощного оружия в истории человечества – легендарной термоядерной бомбы АН602, также известной как «Царь-бомба» или «Кузькина мать», доставили в московский Манеж. Термоядерная авиационная бомба АН602 была разработана в СССР в 1954–1961 годах. Это самое мощное взрывное устройство за всю историю человечества – мощность бомбы составляла около 58 мегатонн тротилового эквивалента, что более чем в три тысячи раз мощнее атомной бомбы, сброшенной США на Хиросиму.
2015-08-25
Mus mokina kalavijuočiai
Jie atnešė karūną Mindaugui.
Dvarus.
Mums.
Įstatymą mums, šitą, atnešė (o kam jį kartojo?)
Vėl mus mokina.
Ar tik mūsų įstatymdaviai/valdžia nebus pasistengę/pasistengusi, kad ūkiologiškai ūkiškai ūkininkaujantis Lietuvos ūkininkas, neturintis 100 kiaulių, turėtų skersti jas dėl iš Gruzijos atkeliavusio afrikinio kiaulių maro, o turintis 100 paršų ir daugiau - galėtų neskersti; tas ūkiškai ūkininkaujantis ūkininkas savo rūkytais mėsos gaminiais galėtų tik pavaišinti, o 500 ha turintis 500-metis dvaras - ir parduoti tokius pačius savo naujųjų baudžiauninkų/samdinių triūso vaisius?
Na, gal nebe kalavijuočiai?
A?
Dvarus.
Mums.
Įstatymą mums, šitą, atnešė (o kam jį kartojo?)
Vėl mus mokina.
A?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
