Kriminalas

kriminalinis

kriminãlin‖is [lot. criminalis]:
1. baudžiamasis, pvz.: ~ė byla;

Lošiam krepšinį, kamuolio netekęs šaukia:

- Bauda, per rankas kirto!

Kitas, iš kitos komandos, šaiposi:

- Ar tai tau per nagus duot - bauda?

bylà sf. (4)
1. R, K kalba, kalbėjimas, šneka: Aiškios bylõs jis, t. y. gerai išbylo, iškalba J. Kokia čia tavo byla Tršk. Bet motinos jau negirdžiu raminančios bylos S.Nėr. Visi išsižioję klausės tos bylos ir įtikėjo M.Valanč. Glaudomis ir palaidūne bylà ... nusidėjo DP272. Būk toli nug piktų bylų BB2Moz23,7. | prk.: Bet toji meno paminklų byla yra visiškai ypatinga ir savita rš. ^ Tyla gera byla Sim. Geriaus tyla, nekaip byla B. ║ prakalba, oracija: Ilgai bylą bylojo J.Jabl. Trumpas aprašymas teip gražios ir išmintingos bylos A.Baran. ║ pasakojimas, istorija: Sena byla, labai daug sakymo Krs. Sena bylà – nebeatmenu Rd. ║ garsas, balsas: Vis kitoki balseliai, vis kitokios bỹlos A.Baran. Ir šiandien gerai atmenu miško ramią bylą A.Vien.
2. teis. teismo procesas: Civilinė byla TTŽ. Ginti bỹlą K.Būg. Tiesos, bylos bajorų SD317. Pabaigt bylą SD326. Jis iškėlė jam bylą rš. Bylos raštai N. Pralošiau teisme bylą Š. Ogi tos baudžiamosios bylos! Koki tai baisūs, tamsūs gyvenimo pakampiai! Ašb. Vesk tu mano bylą ir išvaduok mane BBPs119,153. Tu darai sūdą ir bylą mano Mž520. Tomus bylomùs pragaro aprištu gema kiekvienas žmogus DP199. ^ Pinigų neturėsi – bylą pralaimėsi PPr299.
3. reikalas, dalykas: Iš tų liekanų galima spręsti, kurie įrankiai vartota medžioklėje ir kurie naminėje byloje J.Jabl. Ir tada jau visa gydymo byla stabdoma, trukdoma Vd. Terminai svarstyti, ypač taisyti ir nauji daryti, yra labai gaišli byla Vr. O jis byloja: nevalgysiu net pirm apie bylą mano perkalbėjęs (pasakęs, ko aš čia atėjau) BB1Moz24,33. ^ Savo laukas – namų bylà (arti, pažįstama) Ad. ║ tema, siužetas: Byla tos dainos yra tokia: jauna marti keliaudama baras ant girtų kraitvežių S.Stan.
4. buvimas, laikas, metas: Veselijos bylõ[je] dainuoja, t. y. čėse veselijos kalba, šneka, ūtur J. Vestuvių bylõj gera ir pasigerti Š. Nakties bylõj visaip atsitinka Kp. Patamsio bylõj apivogė Ds. Tada šilas nubunda, visa ỹra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran.
5. aplinkybės, paprotys: Sodžiaus byloj daug kambarių nėra Ul. Prie tai bažnyčiai, kaip miesto bylà, yra sargas Rm. Žinai, miestelio bylõj – prisirinko visokių žmonių Pg.
6. vieno asmens ar vienos rūšies raštų rinkinys: Viršininkas liepė suieškoti bylą Kn.

2. susijęs su nusikaltimu;

Keista.

Lietuvių kalbos žodyne tokio žodžio - nusikaltimas - nėra.

Kaip tai?

Nusikaltimas – yra viena pagrindinių Baudžiamosios teisės sąvokų, o taip pat ir kasdienėje kalboje vartojamas terminas, siejamas su kalte, atsakomybe.

O šitas žodis - kaltė - lietuvių kalbos žodyne yra.

kaltė̃ sf. (4) K, kal̃tė (2) J, J.Jabl; S.Dauk, MP5, BPII292
1. nusikaltimas, nusižengimas, nuodėmė; kaltinimas, atsakomumas: Bet fabrikantai nemoka darbininkams net darbo užmokesčio, kada darbas sustoja ne dėl darbininkų kaltės rš. Kas paėmė, o mums kaltė̃ Skr. Tai mano kaltė̃ BŽ106. Čia daug kaltės ir mūsų pačių rš. Maža, lengva kaltė SD287. Yra kal̃tė, nėra kaltininko Dkš. Jis ant manęs verčia kaltę Lš. Aš kol gyvas kaltę nešiosiu CII496. Pasakymas kaltės SD213. Impuolu kaltėn SD69. Kur buvo didesnė kaltė DP153. Ižgelbėki mane nuogi kraujo kaltės Mž539.
2. skola, prievolė: Atiduok kal̃tę Mrc. Mūsų yra kal̃tės pas Šėmylą šešiasdešimt rublių (Šėmylas kaltas 60 rublių) Mrc.

Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas.

Užtat nusikaltėlis lietuvių kalbos žodyne yra.

nusikal̃tėlis, -ė smob. (1) kas padaro nusikaltimą (suprask, kaltės prisidirba): Sulaikius nusikaltėlį, milicijos organai surašo protokolą (first glue:)) rš. Ginkluota sargyba įveda keturis nusikaltėlius J.Marc. Nusikaltėlį tieson šaukė J.Jabl.


3. aprašantis nusikaltimus, pvz.: kriminalinis romanas.

criminal
early 15c. (adj.), from M.Fr. criminel (11c.), from L. criminalis "pertaining to crime," from crimen (gen. criminis); see crime. Preserves the Latin -n-. As a noun, from 1620s. Criminal law (or criminal justice) distinguished from civil in English at least since late 15c.

crime
mid-13c., "sinfulness," from O.Fr. crimne (12c., Mod.Fr. crime), from L. crimen (gen. criminis) "charge, indictment, accusation; crime, fault, offense," perhaps from cernere "to decide, to sift" (see crisis). But Klein (citing Brugmann) rejects this and suggests *cri-men, which originally would have been "cry of distress" (Tucker also suggests a root in "cry" words and refers to English plaint, plaintiff, etc.). Meaning "offense punishable by law" is from late 14c. The Latin word is glossed in O.E. by facen, also "deceit, fraud, treachery." Crime wave first attested 1893, Amer.Eng.

Nuspręsti, persijoti?

Verkti iš nelaimės?

Šiukštu!

inkriminuoti

inkrimin|uoti, inkriminuoja, inkriminavo primesti kaltę, įtarti nusikaltus, apkaltinti. inkriminavimas.

Ratas užsidarė

Kapitalizmas miršta?

Sako, kad, kol kas, ne.

Bet atgailauja.

Ekonomikos profesorius 73 metų K.Schwabas įžanginiame susitikime pripažino, kad kapitalizmas, kaip pasaulinė sistema, patiria didžiulių sukrėtimų.

„Aš vis dar esu laisvosios rinkos šalininkas, tačiau ji privalo tarnauti visuomenei.

Visa likusi visuomenė nedalyvauja susitikimuose, šis galingas "1 procentas" derasi ir sprendžia kitų 99 proc. likimą.

Mes esame pridarę daug nuodėmių”, – netikėtu tonu prabilo forumo šeimininkas.

Viešos išpažinties panoro forumo šeimininkas.

O kodėl renkasi pasislėpę?

Kur pilnas pasaulinio ūkio valdytojų forumo dalyvių sąrašas?

Vėl paslaptys?

Įdomu, kodėl jo, sąrašo, nei mums, nei spaudai, nei protestuotojams nereikia?

Kam tiek paslapčių?

Piliečiams to žinoti nevalia?

Beje, tai, kad nežinom atsakymo į klausimą max'ui ir filosofui - mūsų nuodėmė ar jų?

O kad Davose nuodėmingieji renkasi - jokia pirmiena.

1. K.Schwabas: Mes esame pridarę daug nuodėmių 2012-01-26 11:00IP: 80.240.9.72
Švabai nuo seno garsėja nuodėmėm, kaip ir pati Švabija - slepianti nuo senų senovės suvogtus turtus bei iškėlusi Hitlerį; Google: Švabija Sueivija, Google: terorizmo forumas

Dabar gi pelenais galvas barstyt susiruošė?

Nes atsakymas neišeina:

– Prieš metus vyravo nuomonė, kad krizė jau įveikta. Tuomet tai rodė ir kai kurie ekonominiai rodikliai.

Tačiau gyvenimas pasisuko kita puse – 2011-aisiais nutiko daug nesėkmių...

5. Klausimas 2012-01-25 21:50IP: 80.240.9.72
Kodėl iš viso pasaulio į ekonomikos forumą Šveicarijos Davose suvažiavo milijardieriai? Juk ekonomika - tai ūkio tvarkymas.

Diurnalistas nusipaistė - ne milijardieriai?

O kodėl tada dalyvavimo forume mokestis toks didelis?

Gal dėl to mokesčio Davosan nepakvietė Pasaulio Lyderio?

Ekonomikos ekspertus Davose liūdina banalios politikų kalbos.

O kodėl nekviečia Davosan mokančių nebanaliai pašnekėti?

1. Politikas - tas, kas gali šitaip kalbėti 2012-01-26 10:11IP: 80.240.9.72
Lietuvai, kaip ir mūsų kaimynėms - Baltijos valstybėms - iš tiesų yra naudinga būti sveiko euro zonos klubo nariais. Bet, be abejo, būtų gerai, kad iki tol, kol mes stosime į euro zoną, kad pati euro zona būtų susitvarkiusi su savo vidaus problemomis, būtų patraukli ir daugiau nekiltų grėsmių nei tiems, kurie esame šalia euro zonos, nei visam pasauliui dėl to, kad euro zonos problemos jau porą metų niekaip neišsisprendžia.

Kas nenori būti jaunas ir gražus?

Ir aplamai...

Patys tie gudročiai kodėl tyli?

Optimistų juk yra.


Jaunimas, kaip ir dera, pastarųjų tarpe: pasauliui trūksta ne pinigų, o talentų.

Tas jaunimas...

Ką jis matė...

Ratas užsidarė, 2012 01 26 22:16
Talentas (gr. talanton „svoris“) – senovinis svorio ir piniginis vienetas, vartotas Šumere, Babilone, Viduržemio jūros baseino šalyse.

Šešiasdešimtainėje babiloniečių ir šumerų svorių sistemoje talentą sudarė 60 minų, o vieną miną – 60 šekelių.

Graikų talentą sudarė 60 minų po 100 drachmų po 6 obolus.

Kartaginos talentą sudarė 60 minų po 60 šekelių.

Romos talentą sudarė šimtas svarų (libra).
Kadangi atsiskaitymams buvo naudojamas tiek auksas, tiek ir sidabras, buvo skiriami aukso ir sidabro talentai.

Aukso talentas savo svoriu prilygęs žmogaus svoriui, taigi apie 50 kg, bet įvairūs šaltiniai nurodo nuo 20 iki 40 kg, vidutiniškai 33 kg.

Jeigu įvertinsime, kad šiuo metu (2006 m.) Trojos uncija aukso kainuoja apie 465 dolerių, tai vidutinis aukso talentas dabartinėmis kainomis būtų vertas apie 510 000 dolerių.

Atitinkamai sidabrinis talentas šiomis dienomis kainuotų apie 6 500 dolerių.

Taigi jeigu pasikliausime istorikų liudijimu, kad Ptolemėjas XII sumokėjo Gajui Juliui Cezariui „už Romos draugystę“ 6 500 aukso talentus, tai perskaičiuota šios „dovanos“ vertė šiais laikais būtų apie 3,3 mlrd. dolerių.

Talentas visais laikais buvo labai stambus mokėjimo vienetas. Peloponeso karo metu sidabro talento pakakdavo išmokėti mėnesinę triremos įgulos algą.

Talentą sudarė 6 000 drachmų, o viena drachma buvo geras helenų pėstininko dienos atlygis.

Tai va.

Talentas dabartinėmis kainomis būtų vertas apie 510 000 dolerių.

Vienas talentas - 60 minų.

Vieno talento užteko pėstininkui šešiem tūkstančiam dienų.

O kai kas tikisi iš savo talento gyvenimą pragyventi...


Palaukim. gal sužinosim, kokį už bilietus brangiai mokėję davosiečiai kelią iš šito užburto rato ras.

Tik ar mums papasakos?

Kalnai.

Kalnai ant kalnų.

Niekur nebuvo vergijos.

Beveik niekas

2. Ar politikai apskritai suvokia, kas vyksta? 2012-01-27 15:03IP: 84.15.179.36
- Beveik niekas nesuvokia. Net geriausi ekspertai dažniausiai padėtį komentuoja žodžiais „nežinau“ ir „dar niekada to nepatyrėme“. Google: Ką pagaliau reiškia žodžiai „euras žlunga“.


Verta apsidairyti Kreivų Veidrodžių Karalystėj .

Kunigunda

Berašant apie rokundą, užkliuvo Kunigunda:

Su Kunigunda striuka rokunda.

Kodėl?

Kas ji?

Jau anksčiau toks klausimas šmėkšteldavo, labiausiai dėl šito.

Kunigunde, Kunigunda or Cunigunde is a European female name of German origin. It is derived from kuni (clan, family) and gund (war).

Germanai.

Kur kunigą mums paskolino (vis pamirštam grąžinti).

Eins, vėins ir dar vėins.

Kūnas.

Gundo.

Gundymas – elgsena ar veiksmai, kuriais siekiama pažadinti ir išlaikyti priešingos lyties individo lytinį susidomėjimą. Gamtoje biologines gundymo priemones turi tik patelės (valerijono kvapą katės, žuvys – elektromagnetinį lauką, kiškiai – kailio spalvos kaitą, paukščiai – tuoktuvių šokius ir kt.). Tarp beždžionių patelė patiną prisivilioja raudonais pabrinkusiais lytiniais organais – tai ženklas, kad ji lytiškai susijaudinusi ir pasirengusi poruotis. Žmonių pasaulyje biologinis dirgiklis galėtų būti toks pat kaip ir beždžionių – rausvi pabrinkę moters lytiniai organai, tačiau jie dažniausiai pridengti ir nematomi, todėl neatlieka gamtos jiems skirtos funkcijos.

Bėda.

Kaip dabar sakoma, problema.

Bet šiais moderniais laikais, kaip ir daugelis jų, išsprendžiama.


Žmogus yra socialinė būtybė, vietoje biologinių gundymo priemonių jis turi daugybę fizinių ir psichologinių priemonių patikusio žmogaus dėmesiui atkreipti. Patraukti dėmesį gali figūra, išvaizda, apranga, šukuosena, eisena, kosmetika, kvepalai ir kt.

Vyrai ir moterys gundo savaip.

Kam jas gundyt?

Jėga reikia imt.

Gunther
also Gunter, masc. proper name, O.H.G. Gundhard, lit. "bold in war," from gund "war" (see gun) + hart "hard, strong, bold" (see hard).

Kratys.

Ar demokratiškai - nežinia.

Gun - probably a shortening of woman's name Gunilda.

Kai tokie reikalai, Kunigundoms, galima būtų pamanyt, šansų nebėr.

Na, nebent kadencijai.

Betgi Kunigundų būta, nuo seno.

Ir nemažai jų būta, daugelis ir pamirštos jau.

Saint Kinga of Poland (also known as Cunegunda, Kunigunda, Kunegunda, Cunegundes, Kioga, Zinga; Polish: Święta Kinga, Hungarian: Szent Kinga) (Esztergom, Kingdom of Hungary, March 5, 1224 – July 24, 1292) is a saint in the Catholic Church and patroness of Poland and Lithuania.


Nesupainiokit su josios amžininke, irgi iš Vengrijos, Kunigunda of Slavonia.

Toji jų, mūsiškė mūsų, lenkų su lietuviais.

Mūsų patronė trim šimtais metų anksčiau mumi sujungė negu Liublino unija.

Tėvė mūsų.

Dukra Vengrijos karaliaus ir Nikėjos princesės, mumi, nekrikštus, globojo savo krikščioniška globa dar pora amžių likus ligi Žalgirio mūšio.

Mums nežinant.

Lenkijoj daug Kunigundų būta.

Pas mus gi - tik Gundų.

Gundos – taikdarės, arbitrės (Gunda – iš vok. Kunigunda: kunni “giminė, padermė” + gund “kova”), tos, kurios užgesina įvairiausius konfliktus. Paprastai jos darbuojasi kaip partnerio padėjėjos, o ne vadovės.

Gundos gali būti diplomatės, politikės, psichologės, mokslininkės, mokytojos, sekretorės, statistikės, braižytojos, kokio nors šeimyninio biznio kompanionės, mistikės. Gali domėtis religija , mokslu, kultūra arba bankininkyste. Paprastai jos ištekėjusios. Turi prigimtinį ritmo pojūtį ir todėl gali tapti geromis muzikantėmis arba šokėjomis. Jos sugeba detaliai įsigilinti į savo darbą.

Gundų neigiamos savybės: apatija, uždarumas. Jos neturėtų pasikliauti kitais, o veikti savarankiškiau.

Ar girdit, Gundos, ką reikalų žinovai sako?

O gal tos, germaniškosios, Kunigundos - Kuningienės, paprasčiausiai?

Kuningų (liežuvis nesiverčia sakyti Kuninggaz'ų) pačios.

Kunigunda Kuningą sugundė.

Kuningą, ne kunigą - kunigo germanai dar nebuvo mums kaip reikalas paskolinę, bo tik neseniai buvo pradėję šitą paskolą teikt.

Sugundė Kuningą, ir kur anas dėsis...

Pirmasis Kunigunda Lunar Fest, ypač antroji jo diena tapo bene svarbiausiu įvykiu Lietuvos gotikinėje subkultūroje - niekas prieš šį festivalį net negalėjo įsivaizduoti, kad Lietuvoje yra TIEK gotų. Dar labiau nustebino tai, kad gotai ne tik klausosi tokios muzikos, bet ir specialiai šiam festivaliui pasipuošė ypatingais rūbais - barokinės suknelės, grafų apsiaustai, lateksas - visa tai Vilniaus gatvėse atrodė itin egzotiškai, o "Vaidilos" salė atgijo tikru makabrišku tamsiu karnavalu. Daug kas negalėjo patikėti, kad tai vyksta čia, Vilniuje.

macabre (adj.)
early 15c., from O.Fr. (danse) Macabré "(dance) of Death" (1376), probably a translation of M.L. (Chorea) Machabæorum, lit. "dance of the Maccabees" (leaders of the Jewish revolt against Syro-Hellenes, see Maccabees).

Maccabees
late 14c., from L.L. Maccabæus, surname given to Judas, third son of Mattathias the Hasmonean, leader of the religious revolt against Antiochus IV, 175-166 B.C.E., usually connected with Heb. maqqabh "hammer," but Klein thinks it an inexact transliteration of Heb. matzbi "general, commander of an army."

Su Kunigunda striuka rokunda.

O gal, vis tik, ji sukasi?

Gunda – iš vok. Kunigunda: kunni “giminė, padermė” + gund “kova”?

gùnda sf. (1) gundymas: Taiki, lyties gražios merga yra gùnda dėl bernioko J.

kin (n.)
c.1200, from O.E. cynn "family; race; kind, sort, rank; nature; gender, sex," from P.Gmc. *kunjam "family" (cf. O.Fris. kenn, O.S. kunni, O.N. kyn, O.H.G. chunni "kin, race;" Dan., Swed. kön, M.Du., Du. kunne "sex, gender;" Goth. kuni "family, race," O.N. kundr "son," Ger. Kind "child"), from PIE *gen(e)- "to produce" (see genus).

匈奴

Aną savaitę važiuoju po egzamino namo, miesto centre pasiveju "Golfą". Toks "papiktintas", o jo gale vietoj užrašo "Golf" - blizgantys nikeliu keturi hieroglifai.

Nebepirmąsyk sustoju prie kinų restoranėlio Žvėryne - pietų metas. Šįsyk vėl teko eilutėj pastovėt, pakol atsiras laisvas staliukas. Stoviu, žiūriu - visi vietiniai, jei kalba - lietuviškai.

O valgo beveik visi pagaliukais.

Įgudusiais judesiais, su pasimėgavimu.

Lietuvaitė padavėja kiniška suknele.

Kinų muzika.

Kinija Vilniuje.

Į neturintį plyšių įsiskverbia neturintis kontūrų.

Šitaip?

Vakar vakare nuėjau krepšinio palošt, su architektais. Gal dešimt metų, ar daugiau, vaikštau. Per tą laiką lošėjai pasikeitė, architektų sumažėjo; štai ir pernai prieš Kalėdas vienas nulindo Landynėn, ne architektūros daryt, ir ne todėl, kad nusibodo.

Jaunų užtat atsirado, nebūtinai architektų. Vietiniai, lietuviai, tik tarpusavy, būna, ir kitoniškai pasišneka.

Ateinu vakar, rūbinėj rankas spaudžiu - labas, labas, labas, paskutinis atsisuka, labas - nematytas, gal mano amžiaus, į kiną panašus.

- Iš Taškento pas mus atvažiavo,- pristato vienas mūsiškių.

Pitery, kur mokiaus, ir Sibire, kur aspirantūroj buvau, teko sutikti žmonių iš Taškento, po to neteko. Krepšinį lošti su jais neteko.

O dabar palošėm, vienoj komandoj. Mano nuostabai, žaidė gerai.

Kai sėdėjau ant suolelio (komandoje šeši, aikštelėje penki, keisdavomės pavargę), pribėgo:

- Пойдешь? - pasikeist pasiūlė.

- Потом, нога болит, - išties, neseniai buvau ją susižeidęs.

- Болит? - nusijuokė.

Turėtų būti uzbekas, jeigu iš Taškento.

Koks uzbeko kraujas?

Sogdų miestas valstybė.

327 m. pr. m. e. Sogdą pasiekė Aleksandras Makedonietis, vėliau regioną kontroliavo Graikų-baktrų karalystė (iš Baktrijos regiono dab. Afganistane). Šiai nusilpus, regione įsiviešpatavo klajokliai iš šiaurės − tocharai, kangdžu.

Šalis yra maža ir ribojasi su Dajuanu. Ji pripažįsta valdžią juedži pietuose ir šiongnu šiaurėje“.

Šiongnu (kinų kalba: 匈奴 Xiōngnú, tuometinis kiniškas tarimas – hon-nu) – klajoklių genčių sąjunga, susiformavusi III a. pr. m. e. ir iki I a. kontroliavusi Mongolijos plynaukštę, Rytų Turkestaną ir dalį Kazachų stepės. Manoma, kad jie buvo hunų protėviai, todėl kai kur vadinami Rytiniais hunais.

Atila.

Šiongnu.

匈奴

匈奴

?

匈奴

Gyvenkim broliškai

Gyvenkim broliškai, rokundą veskim žydiškai.

The Hebrew Bible regulates interest taking. Interest can be charged to strangers but not between Jews.

Deuteronomy 23:19 Thou shalt not lend upon interest to thy brother: interest of money, interest of victuals, interest of any thing that is lent upon interest. Deuteronomy 23:20 Unto a foreigner thou mayest lend upon interest; but unto thy brother thou shalt not lend upon interest; that the LORD thy God may bless thee in all that thou puttest thy hand unto, in the land whither thou goest in to possess it.

Usury (in the original sense of any interest) was at times denounced by a number of religious leaders and philosophers in the ancient world, including Plato, Aristotle, Cato, Cicero, Seneca, Aquinas, Muhammad, Moses, Philo and Gautama Buddha.

For example, Cato in his De Re Rustica said:

"And what do you think of usury?" — "What do you think of murder?"

Tai kuom gi mūsų vyriausybė mūsų senelius laiko, skaitliuką jiems įjungdama?

5,564 proc. metinių palūkanų - čia pagal reitingus?

Vyriausybė banką vaidina...

Perskolina.

Israelites were forbidden to charge interest on loans made to other Israelites, but allowed to charge interest on transactions with non-Israelites, as the latter were often amongst the Israelites for the purpose of business anyway, but in general, it was seen as advantageous to avoid getting into debt at all to avoid being bound to someone else. Debt was to be avoided and not used to finance consumption, but only when in need. However, the laws against usury were among the many which the prophets condemn the people for breaking.

Johnson contends that the Torah treats lending as philanthropy in a poor community whose aim was collective survival, but which is not obliged to be charitable towards outsiders.

Nors ir iš torių save kildina mūsų vyriausybė, bet Toros neuvažoja.

Jeigu su "Sodra" šitaip.

Ar neišvarys iš sinagogos?

A great deal of Jewish legal scholarship in the Dark and the Middle Ages was devoted to making business dealings fair, honest and efficient.

Nors...

Ne Tamsieji Amžiai dabar, ir ne Viduramžiai.

Dabar viskas stabilu.

Konfūzas

Трудно сказать, что имели в виду братья Вайнеры, назвав свою героиню Манькой Облигацией, но они попали в точку. Получивший всенародную известность благодаря блокбастеру о Жеглове и Шарапове образ хитрой женщины нетяжёлого поведения как нельзя лучше отобразил нынешнее положение облигаций среди других финансовых инструментов.

Облигация – долговая ценная бумага, обязательство заёмщика уплатить кредитору в определенный срок с оговоренными процентами. Советское правительство выпускало облигации внутреннего займа, распространяя их добровольно-принудительно и привлекая средства населения на строительство светлого будущего. Во многих случаях одалживавшие граждане так больше и не видели своих денег, но деваться было некуда – родине же надо.

В двухтысячных покупателей облигаций никто в светлое будущее насильно не тянул – они добровольно приобретали долговые расписки компаний. В результате, как и в прежние времена, многие из них не увидят своих денег.

Kar kar kar.

Ten ne tokios obligacijos buvo, o tarybinės-sovietinės-komunistinės.

Dabar gi - visai kas kita.

An obligation is a requirement to take some course of action, whether legal or moral.

Kad ją kur, ne ta obligacija...

Bond!

See bondage.

To be, exist, dwell.

Šitas?

- Bond. James Bond, - sako blondinei prie baro.


- Off.

- ?

- ... off!

Ir ne šitas, kitas.

- Darling, - sako jam blondinė.

Kokia kokotė!

Хохотушка?

Gal gi ne.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino Europos vyriausybes didinti gelbėjimo fondą ir apsvarstyti euroobligacijų įvedimą kaip kovos su krize priemonę.

Euroobligacijos – skolos vertybiniai popieriai, kuriuos vyriausybės bei įmonės išleidžia užsienio valiuta tarptautinėse rinkose. Išpirkimo terminas svyruoja nuo 1 iki 30 metų, mažiausia investuojama suma – 10 000 litų arba atitinkama suma užsienio valiuta.

Turi privalumų.

Euroobligacijų pranašumai kitų investavimo priemonių atžvilgiu:

palūkanos už euroobligacijas yra didesnės negu už indėlius užsienio valiuta;
euroobligacijas galima parduoti antrinėje rinkoje, nelaukiant jų išpirkimo termino;
šie vertybiniai popieriai likvidesni, nes kotiruojami tarptautinėse rinkose;
įkeitus vertybinius popierius, iš banko galima gauti trumpalaikes paskolas.

Vyriausybės euroobligacijos pasižymi ir kitais investuotojams naudingais ypatumais:
galėsite investuoti užsienio valiuta – eurais arba JAV doleriais;

Euroobligacija.

This is.

A Eurobond is an international bond that is denominated in a currency not native to the country where it is issued. Not to be confused with Eurobonds or European bonds backed collectively by all eurozone countries.

European bonds (or Stability Bonds) are suggested government bonds issued in Euros jointly by the 17 eurozone nations. Not to be confused with Eurobond.

Eurobond und Eurobonds.

Bondai ir obligacijos.

Jie ir jos.

Vakarai ir Rytai.

Tarptautininkai gal nesusikonfuzins?

Confuse.

konfūzas

konfuzas [lot. confusus — supainiotas, netvarkingas], sumišimas, gėda;
kebli, nemaloni padėtis.

Еврооблигация.

Кто такая?

Почему не знаю?

Law Mathematics

Fizika (graikiškai φυσικός (physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

Fizika yra artimai susijusi su matematika. Fizikos teorijos praktiškai visuomet aprašomos matematikos lygtimis.

Visata.

Visuomet.

Teisė - visuma oficialiai pripažintų, įtvirtintų, formaliai apibrėžtų, organizacinėmis-prievartinėmis poveikio priemonėmis užtikrintų, sankcionuotų viešosios organizacijos (valstybės, tarptautinės organizacijos, savivaldybės, religinės bendruomenės (Bažnyčios) ir kt.), privačių struktūrų (pvz., įmonės, asociacijos) taisyklių, principų, reguliuojančių visuomeninius santykius; socialinių normų sistema, norminės-socialinės sistemos posistemė.

Nors irgi visuma, bet prievarta organizuota.

Prievarta – asmens privertimas ne savo noru elgtis tam tikru būdu. Gali būti pasiekiamas grasinant, žeminant ar taikant kitas spaudimo ar jėgos formas. Prievartai dažnai būdinga fizinė ar psichologinė žala, daroma tam, kad grasinimas būtų labiau įtikinamas. Tuomet grasinant tolesniu žalojimu, prievartaujamas asmuo gali paklusti ar jei yra galimybė kreiptis į teisėsaugą.

Prievartinės priemonės yra vienas iš taikomų būdų siekiant užtikrinti valstybės teisėsaugą.

Che che.

Kaip sakoma, užkliuvo už varčios, ir vėl iš pradžios.

Seku seku pasaką
Rijo vilkas ašaką
Rijo rijo neprarijo...

Maždaug šitokia lopšinė:

Mylu mylu mylu,
Pilna šikna ylų.

Įdomiausia, kad šičionais ne kokie Cezariaus, o dabartiniai, didžiai demokratiniai laikai.

Iš kur ta prievartos būtinybė?

Įsivaizduokit savo kūną, irgi mėgstamą vadinti organizmu - kas ką prievartauja jame?

Plačiąja prasme teisės mokslai yra grupė įvairių mokslo sričių, disciplinų, t. y. mokslų (taip pat jų šakų ir pošakių), tiriančių teisinę sistemą, taip pat su ja susijusias kitas socialines sistemas, jos teisinius aspektus.

Matematikos gi plačiąja prasme nėra.

Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.

Paprasta.

Genialumas slypi paprastume?

Jei teisę visi pripažįstam (:(), o matematikos dažniausiai nemokam, gal matematikos nėra?


Kažin.

Net ir teisininkai, vis tik, be matematikos neapsieina.


“In every department of physical science there is only so much science, properly so-called, as there is mathematics.”
― Immanuel Kant

Among all the studies of natural causes and reasons Light chiefly delights the beholder; and among the great features of Mathematics the certainty of its demonstrations is what preeminently (tends to) elevate the mind of the investigator. Perspective, therefore, must be preferred to all the discourses and systems of human learning. In this branch [of science] the beam of light is explained on those methods of demonstration which form the glory not so much of Mathematics as of Physics and are graced with the flowers of both.

The man who blames the supreme certainty of mathematics feeds on confusion, and can never silence the contradictions of sophistical sciences which lead to an eternal quackery.

There is no certainty in sciences where one of the mathematical sciences cannot be applied, or which are not in relation with these mathematics.
― Leonardo da Vinci

Teisės matematikos nėra.

Blogai.

Reikia pradėti.

Mokslas pasistengė, kad stipriausiu vadintume teiginį, kurį atitinka tuščia aibė.

Iš čia

Pirmoji teisės aksioma: tuštybė valdo.

Pirmosios teisės aksiomos  teisinis išaiškinimas: tuščią aibę apibrėžia predikatas, lygus nuliui (0), o 0 matematinėje logikoje žymi neteisingą teiginį, taigi - melas valdo.

Antroji teisės aksioma: pripratimas yra antras prigimimas, dabar vadinamas finansiniu stabilumu.

Na, šito teiginio svarbos patvirtinimo toli ieškoti nereikia.

Trečioji teisės aksioma: pinigai yra daromi iš nieko.

Šito jau niekas nebeginčija.

Ketvirtoji teisės aksioma: pinigus iš nieko daro ne visuomenė, o kai kas.

Aksioma įtvirtinta konstituciniam lygmeny.

1 Teorema. Dviejų ginče turintis daugiau pinigų yra teisus.

Teoremos teiginys yra pirmosios, antrosios ir ketvirtosios aksiomų išvada.

Patvirtinančių teoremą faktų - nors vežimu vežk.

2 Teorema. Centriniame banke nieko gero nėra.

Priešingas teiginys prieštarautų pirmai, trečiai ir ketvirtai aksiomai.

Teoremos teiginį patvirtina ketvirtojoje aksiomoje "kai kuo" įvardintųjų slaptumas.

3 Teorema. Nešvarių pinigų nėra.

Nes antroji aksioma viršesnė už priešingą teiginį.

Visuomenei šitokios erezijos nesakomos.

Visuomenei vietoj šito, ir tai tik neseniai, imta sakyti, kad tos vietos, kur slepiasi nešvarūs pinigai, yra prižiūrimos teisiųjų teisėtvarkos.

Nors - kam gi kitkam tos ofšorinės zonos minėtųjų teisiųjų juris(euris?)diktorių buvo įkurtos, jei ne tiems nešvariais vadinamiems pinigams paslėpti ir praskalbti?

Na, bet čia tas senasis teisėtvarkos principas, dėl kurio Temidė dar senų senovėj akis užsirišo...

Suprantama, kad daugeliui iš mūsų šių (pirmųjų trijų teisės matematikos) teoremų teiginiai nepatinka.

Ir man nepatinka.

Bet jie paaiškina prievartos neišvengiamumą šitoje teisinėje sistemoje.

Senovėj mūsuos niekas raiščių ant akių nesiraišiodavo ir durneliais neapsimetinėdavo - žinojo, kad kaip trinktels, tai mažai nepasirodys.

Gal pasikeis teisė?

Tada ir teisės matematika bus kitokia.

Aksiomos bus kitos.

Tada ir teoremos - kitos bus.

Ne neigimas, o papildymas.

Svastikos dvi.

Vieną jų dualizmą išmanantys werganizatoriai įdėjo Hitlerio vėliavon, kitiems gi - penkiakampę.

Painiojo, klaidino.

Tai kas.

Tokių dalykų nepaslėpsi.

Du.

Biznis

1 biznà sf. (4)
1. Kp uodega, užpakalis: Bìzną užrietus, ir eina Pnd.
2. Ssk bėda, striukė.

2 biznà adv. Gdž maža risčia: Tau nėra strioko, jok sau biznà Čk. Jis bėga bizniukè Čk. Kumelė bėga biznikè Grk. Vaikas tur biznutè bėgti, kad spėtų su dideliu Gs.

bìznė sf. (2)
1. žr. 2 biznis: Menka bìznė iš šio turgaus – ant pyrago vos pelniau Vvr.
2. Lkv, Tv vakaronės, šokiai.

bizniáuti, -iáuja, -iãvo intr. Gs prekiauti: Jis bizniavo linais rš.

bizniẽrius, -ė smob. (2) verslininkas: Atėjo naujas čia žmogus į buvusį Amerikos biznierių lizdą rš.

biznẽlė sf. (2) Rk trumpi kailiniai, puspaltis: Bernam geriausias žiemos drabužis – biznẽlė Užp. Pasisiuvo trumpą biznẽlę Ut.

biznẽlis sm. (2)
1. žr. biznelė: Su bizneliù jau šalta, apsivilk kailiniais Užp.
2. šiaip trumpas daiktas: Imk biznẽlį (sudilusį peilį) ir skusk bulves Sv.

biznė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. skursti, nusigyventi: Biznė́jo biznė́jo žmogus, pakol visai į nieką nuejo Trgn.
nubiznė́ti intr. nuskursti, nusigyventi: Anas dėl šitos niekės da nenubiznės Trgn.
subiznė́ti intr. sutrumpėti: Uodegos išsišėrė, regis, kad visai subiznė́jo Ds.

bizninė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. be reikalo bėginėti: Ką dykos bizninėja aplink bažnyčią, čia gerą darbą padarys V.Myk-Put.

bìzninti, -ina, -ino tr. daryti bizną, trumpinti: Mergos bìznina sukneles Ds.
nubìzninti tr. sutrumpinti: Paltą nubìznino Vžns. | refl. tr.: Ė kad nusibìznino suknelę Užp.
subìzninti tr. sutrumpinti, padaryti bizną: Kas tau siuvo tokias kelnes, kad tep subìznino? Mrj.

bìznyti, -ija, -ijo žr. bizninti: Nebìznyk jau labai, kailiniukai ne kasmet siuvami! Pbs.
apibìznyti tr. aptrumpinti, padaryti bizną: Tokie buvo ilgi, gražūs plaukai, o dabar visai apibìznyta, atrodo kap baidyklė Dglš.
nubìznyti žr. nubizninti: Jis nemoka siūti: kad nubìznija drapaną, tai nėra jos nė kur dėti Všk.
užbìznyti intr. suduoti: Kai užbìznijau pauodegin, tai greit nuejo Dglš.

biznénti, -ẽna, -ẽno intr. ristele bėgti, biznoti: Koks jo bėgimas, biznẽna sau povaliukais! Alk.
atbiznénti intr. Gs mažais žingsneliais atbėgti.
nubiznénti intr. ristele nubėgti, nubiznoti: Antanėlis paskui šunį į laukus nubiznẽno Plv.

bìznas, -à adj. (4)
1. Ds be uodegos; su trumpa uodega: Šitas arklys labai bìznas Antz. Kalė biznà, bet šuniukai ne visi biznì Smn. Čiupk bìznąją vištą! Sv. Bìznas, negali nuo musių apsiginti Rgvl.
2. trumpas, striukas: Tavo bìznas botagas, nusivyk ilgesnį Kkl. Širma kumelytė, biznà uodegytė Mlt. Staltiesė biznà Drs. Paltas išaugtinis, biznas Dgl. Švarkas su biznõm rankovėm Vdn.

biznaĩ adv.: Biznaĩ malkas pjaunate Vdn.
3. prk. kuris stokoja ko, neturtingas, nusigyvenęs: Retas girtuoklis nebìznas PnmA.
bìzna n.: Šiemet mums šieno bìzna buvo Auk.
4. plikas: Nors tu to vaiko bìzno nelaikyk Kč.

biznininkas, -ė (neol.) smob. žr. biznierius: Sakyk man, kuo būdu tatai nutiko, kad jis su tais biznininkais susidėjo? LzP.

1 ×bìznis sm. (2) Slv mergaitės trumpų plaukų kasa.

2 bìznis sm. (2) Kp; rš duodanti pelno veikla, verslas.


3 bìznis, -ė smob. (2)
1. beuodegis; trumpauodegis: Nulėkė čia koks bìznis per laukus Ūd. Ir bìznė gyliuoja Krsn.
2. plikis, nuskurdėlis: Ko tu iš to bìznio nori? Sv.

1 bìznius sm. (2) velnias, kipšas: Žiūriu – bìznius ant panto sėdi Alk.

2 bìznius, -ė smob. (2)
1. beuodegis; trumpauodegis: Mano šuva bìznius Rud. Tu, bìzniau, beuodegi, kam paliejai man pienelį? Ant. Ir bìznė iš krūmų parzyliojo Kp.
2. kas seka paskui, biznoja: Žiūrėk, bìznius – liepiau būti namie, o jis irgi atbiznojo Brt.
3. kas be darbo vaikštinėja: Ką jis bìznius eis prie darbo, tik byzinėja, ir gana Jrb. Ir bizuliuosi iš kampo į kampą kaip bìznė! Jrb.

bizniùkas, -ė smob. (2) žemo ūgio dručkis: Žmogus striukas drūktas vadinas bizniùkas J.


bìzna n.: Bus bìzna (bloga), kai reikės skolas mokėt Žl.