Čia gi bankas!

Maisto bankas surengė akciją, prisidėjau.

O paskui pagalvojau - jie ką, paskolins surinktą maistą varguoliams?

Sakys kokiam nabagui - imk pora skardinių konservų, paskum atiduosi tris?

Jei pavėluosi, delspinigius mokėsi, makaronais?

O pramogų bankas, ką, skolina pramogas?

Atseit, ateikit, papramogaukit, paskum mes pas jus ateisim, papramogausim dar daugiau, su kaupu?

Gal ir analitikus tiedu bankai turi, kurie pamokina, kaip skaniai ir sveikai pavalgyti ir smagiai papramogauti.

O gal tiedu bankai galvoja, kad bankas yra toks?


Atseit, maisto bankas pilnas maisto, o pramogų bankas - pramogų?

Jei taip, tai be reikalo šitaip galvoja.

Nes bankas yra paslaugų įmonė.

Panašiai, kaip kirpykla, siuvykla, taksi.

Veiksmas vyksta maždaug taip - susimanė žmogus apsikirpti, pamaigė telefoną, gavo telekomunikacinę paslaugą, atvažiavo taksi, suteikė pervežimo paslaugą, kirpėja suteikė savo paslaugą, išėjo žmogus gatvėn, užsimanė, ir netoliese gavo dar ir masažo paslaugą ir, puikiai nusiteikęs, pamanė - noriu dar ir finansinės paslaugos.

Nuėjo bankan, ir gavo.

Netikit?

Bankas – institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims.

Matot?

Teisybė, yra vienas niuansas.

Esminis.

Šis paslaugų teikėjas kitoks, nei kiti.

Taksi gali nevažiuoti, į masažo saloną neiti, gali pats kirptis ir drabužius siūtis.

Gali apsieiti be anųjų paslaugų.

O be šitų, be finansinių, negali.

Jei netikit, pabandykit gyventi be jų paslaugų.

Be pinigų.

Nes atsiskaityti už maistą ar už bet ką kitą, be ko niekaip negali išsiversti, privalai pinigais.

Valdžios parėdymu.

Pinigais, kuriuos bankas padirba ir paskolina mums.

Už palūkanas.

Kad liktume jam daugiau skolingi, negu kad gavome iš jo?

Kad niekada jam tos skolos neišsimokėtume?

Atsakykit į šiuos klausimus.

Šitokiu būdu bankas suteikia mums šią privalomą paslaugą.

Nei kirpykla, nei siuvykla, nei taksi įmonė ir netgi nei masažo salonas tokio valdžios palaikymo nesusilaukė.

Jų paslaugos mums neprivalomos.

O banko - privalomos.

Gal todėl viena dama, išgirdusi skeptišką atsiliepimą apie bankinę sistemą, matyt, vidinio balso pastūmėta, pasipiktinusi sušuko:

- Jūs ką? Čia gi B A N K A S!

Plantacijos

Gerumui pinigų nėra.

Lyg gerumą reiktų pirkti...

O blogumui yra?

Prieš dvejus metus palūkanoms mokėti buvo skirta 833 mln. Lt, o šiemet planuojama atseikėti daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt. Vėlesniais metais skaičiuojamos dar didesnės sumos.

Blogumui pinigų - žinoma, kad yra.

Jis kaip narkomanui narkotikai - kam kam, o dozei - būtina rasti pinigų!

Kad taip nemaloniai neskambėtų, sakome - tai yra valstybės skolos
a p t a r n a v i m o išlaidos.

Ponią reikia aptarnauti.

Ne valstybę.

Skolą.

Toks mūsų popinimas jai patinka.

Seime antradienį prasidėjo 2011 metų valstybės biudžeto svarstymas. Valstybės biudžeto pajamos planuojamos 23,937 mlrd. litų (su Europos Sąjungos parama), o išlaidos – 26,334 mlrd. litų.

2011 metų biudžete – 6,9 mlrd. litų ES paramos lėšų.

Beveik trečdalis n ? e ? p ? r ? i ? k ? l ? a ? u ? s ? o ? m ? o ? s Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų.

Naujausiais duomenimis, iki balandžio mėnesio valstybės skola siekė 32,7 mlrd. Lt - tai 5,6 mlrd. Lt daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Kadangi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams auga, didėja ir skolos tvarkymo išlaidos.

Nagi, kaip ją mes tvarkysim?

Kada, pagaliau, sutvarkysim?

Prieš dvejus metus palūkanoms mokėti buvo skirta 833 mln. Lt, o šiemet planuojama atseikėti daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt. Vėlesniais metais skaičiuojamos dar didesnės sumos.

Finansų ministerijos skaičiavimais, valstybės skolos tvarkymo išlaidoms kitais metais reikės skirti 1,9 mlrd. Lt. 2012-aisiais šiam reikalui turėsime atseikėti 2,3 mlrd. Lt, po metų - jau 2,5 mlrd. Lt.

Jei skylė biudžete nemažėtų, skola kainuotų gerokai brangiau. Manoma, jog tokiu atveju 2013-aisiais reikėtų pakloti 3,2 mlrd. Lt, dar po metų - 3,6 mlrd. Lt.

Į dešimtinę panašu.

- Turime aiškiai matyti tolimesnes perspektyvas, – Seimo nariams teigė premjeras.

Matyti tos perspektyvos, aiškiai.

Gal teisingai sako patarlė - nuog darbo nebūsi bagotas, tiktai kuprotas?

Kreivų Veidrodžių Karalystės gyventojams ši patarlė tikrai tinka.

Brazilijos lietuvė, jau ten gimusi, pasakojo, kad jos tėvai Brazilijon papuolė su šipkarte, už kurią reikėjo atidirbti ją nupirkusiam plantatoriui.

Dirba - pasakoja - pluša, stengiasi, o skola už tą užburtą šipkartę nemažėja, tiktai didėja.

Tai jie ėmė ir pabėgo iš tos plantacijos, San Paulan.

- O kiti lietuviai, ką - pasiliko toj plantacijoj? - klausiu.

- Ne, visi iš ten pabėgo, nepasiliko anė vienas, - nusijuokė toji brazilė.

O ką jiems reikėjo daryt?

A?

Jie tai pabėgo.

O mes?

Ką darysim?

Gal patarlių knygą pavartysim?

Jau Lopetinskas šipkartę rašo.

Negi lauksim kol išrašys?

Laisvieji mūrininkai

Masonija kaip organizacija atsirado 1717 m. birželio 24 d. įkūrus Didžiąją Londono Ložę. Vėliau, 1728 m. susikūrė Didžioji Airijos Ložė, o 1736 m. Didžioji ložė susikūrė Škotijoje. Netrukus masonų ložės ėmė kurtis visose Didžiosios Britanijos kolonijose, tarp jų ir Šiaurės Amerikos žemyne.

Kontinentinėje Europoje masonų organizacija taip pat sparčiai plito. 1717 m. Rusijos imperatorius Petras I įkūrė ložę Sankt Peterburge, 1721 m. buvo įsteigta pirmoji masonų ložė Vokietijoje, Monso mieste, 1728 m. Madride buvo įsteigta pirmoji Ispanijos ložė, 1935 m. ložės išplito Lisabonoje, Romoje, Milane, Veronoje, Padujoje, Venecijoje, Stokholme, Neapolyje, po metų įsikūrė Lenkijoje.

Petras I kažinkodėl skubėjo, o mes - ne.

Pirmoji mūrininkų ložė dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tuometinėje Prūsijoje, įsikūrė Klaipėdoje. Čia, 1776 metų vasario 23 d., gavus konstituciją iš Berlyno Didžiosios ložės buvo įkurta „Memfio“ ložė.

"Memfis" konstituciją gavo iš Berlyno.

Iš kur mūsų ložės gavo?

Pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje masoniškoji organizacija buvo 1776 m. lapkričio 18 d. Vilniuje įkurta "Šv. Karolio riterių" komandorija, kurios komandoru išrinktas Motiejus Žynievas. 1780 m. Vilniuje jau veikė trys - "Gerojo ganytojo", "Išminties šventovės" ir "Uoliojo lietuvio" - ložės. 1781 m. gruodžio 27 d. Lietuvos masonų organizacijoms suvienyti ir joms vadovauti Vilniuje buvo įsteigta Didžioji provincijos ložė "Lietuvos tobuloji vienybė".

Pradžia - Landynėje.

Freemasonry uses the metaphors of operative stonemasons' tools and implements, against the allegorical backdrop of the building of King Solomon's Temple, to convey what has been described by both Masons and critics as "a system of morality veiled in allegory and illustrated by symbols.

Every new Lodge must have a Warrant or Charter issued by a Grand Lodge, authorising it to meet and work. Except for the very few "time immemorial" Lodges pre-dating the formation of a Grand Lodge, masons who meet as a Lodge without displaying this document (for example, in prisoner-of-war camps) are deemed "Clandestine" and irregular.

Kaipgi be dokumento.

Konkuruoja su krikščionybe, bet ant Solomono platformos.

Uolusis lietuvis.


Penkiakampė žvaigždė ir senoji norma.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., Lietuvoje ėmė atgimti masonijos organizacija. 1993 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje buvo įkurta ložė "Renaissance". Netrukus Vilniuje buvo suburtos dar dvi ložės - 1995 m. liepos 15 d. įkuriama "Vilnius Orient" ložė ir 1999 m. gegužės 22 d. atkurta ložė "Uolusis lietuvis". 2002 m. balandžio 13 d. suvienijus šias tris ložes buvo įsteigta nepriklausoma Lietuvos Didžioji ložė, pasaulyje pripažįstama kaip lygiateisė ir lygiavertė tarp kitų šalių Didžiųjų ložių.

Savaitgalį seniausia ir paslaptingiausia lietuviška laisvųjų mūrininkų - masonų - ložė "Uolusis lietuvis" minėjo savo 230-ąsias įkūrimo metines.

Pasak vieno laisvųjų mūrininkų apibūdinimo, ši draugija gerą vyrą daro dar geresnį. Teoriškai kiekvienas vyras, sulaukęs 21 metų, gali tapti masonu. Tėra vienintelė sąlyga, kurią jis privalo atitikti, - jis turi būti laisvas, gerovės sampratą atitinkantis vyras (angl. good standing man).

Ar paslaptingos organizacijos narys gali būti laisvas?

Department of Reinforced Concrete and Masonry Structures.

Ar šie, konkretūs masonai, ne laisvesni už anuos?

Vienybė

Europa ir Amerika – susivienijusios ateičiai.

13. Kas vienija EU ir US 19:15 11-19 IP: 80.240.9.72
Google: Eurys. Google: Šalom.

14. t.rex 19:17 11-19 IP: 88.216.9.27
Skestanti Amerika kabina akmeni ir Europai

15. Tautana ir Tautatis 19:18 11-19 IP: 80.240.9.72
Google: Šalom, tautiečiai!

18. dabar 19:41 11-19 IP: 62.212.203.54
tai itampos metas

Lords and Ladies

Lord is a title with various meanings. It can denote a prince or a feudal superior (especially a feudal tenant who holds directly from the king, i.e., a baron). The title today is mostly used in connection with the peerage of the United Kingdom or its predecessor countries, although some users of the title do not themselves hold peerages, and use it 'by courtesy'. The title may also be used in conjunction with others to denote a superior holder of an otherwise generic title, in such combinations as "Lord Mayor" or "Lord Chief Justice". The title is primarily taken by men, while women will usually take the title 'lady'. However, this is not universal, as the Lord of Mann and female Lord Mayors are examples of women who are styled 'lord'.

In religious contexts Lord can also refer to various different gods or deities. The earliest uses of Lord in the English language in a religious context were by English Bible translators such as Bede. This reflected the Jewish practice of substituting the spoken Hebrew word 'Adonai' (which means 'My Lord') for YHWH when read aloud.


As part of the heritage of feudalism, lord can generally refer to superiors of many kinds, for example landlord. In many cultures in Europe the equivalent term serves as a general title of address equivalent to the English 'Mister' French Monsieur, Spanish Señor, Portuguese Senhor, Italian Signore, Dutch Meneer/Mijnheer/De Heer (as in: to de heer Joren Jansen), German Herr, Hungarian Úr, Greek Kyrie or to the English formal "you" (Polish Pan)

Co Panowie może powiedzieć?

lord
M.E. laverd, loverd (13c.), from O.E. hlaford "master of a household, ruler, superior," also "God" (translating L. Dominus, though O.E. drihten was used more often), earlier hlafweard, lit. "one who guards the loaves," from hlaf "bread, loaf" + weard "keeper, guardian, ward."

Išeitų, tie Lordai - ne tokie, greičiau jau šitokie.

Cf. lady, and O.E. hlafæta "household servant," lit. "loaf-eater."

Ba!!!

Kokios tos Ledi!

Kepalų Rijikės!

Vargas Lordams, Kepalų Saugotojams!

lady
M.E. lafdi, lavede, ladi, from O.E. hlæfdige "mistress of a household, wife of a lord," lit. "one who kneads bread," from hlaf "bread" (see loaf) + -dige "maid," related to dæge "maker of dough" (see dey (1); also compare lord). Not found outside English except where borrowed from it.

Uf!

Štai kas išmokino mūsų gaspadines duoną minkyti...

Anglų Ledi!

The word lady is a polite term for a woman, specifically the female equivalent to, or spouse of, a lord or gentleman, and in many contexts a term for any adult woman. Once relating specifically to women of high social class or status, over the last 300 years it has spread to embrace all adult women, though in some contexts may still be used to evoke a concept of "lady-like" standards of behaviour.


In more recent years, use of the word lady is even more complicated. The American journalist William Allen White noted one of the difficulties in his 1946 autobiography. He relates that a woman who had paid a fine for prostitution came to his newspaper to protest, not that the fact of her conviction was reported, but that the newspaper had referred to her as a "woman" rather than a "lady." After the incident, White assured his readers, his papers referred to human females as "women," with the exception of police court characters, who were all "ladies."

Ar tik nebus mūsiškės - kilmingesnės?

O kurios dailesnės?