Predator and prey.
Prieš 80 metų
amerikietis Lotka ir italas Volterra, abudu žydai, nepriklausomai vienas nuo kito, pasiūlė matematinį visuomenės, kurioje gyvena grobuonys ir aukos, vystymosi modelį.
Tų diferencialinių lygčių sprendiniai, reiškiantys abiejų populiacijų narių skaičių, atrodo šitaip:
Banguoja.
Grobuonių banga vėluoja.
Aukų daugiau negu grobuonių.
Lietuviško Vikipedijos straipsnio niekas neparašė, bet pasiskaityti apie tokių populiacijų matematinius modelius
yra kur.
Ten - tos pačios
Lotka ir
Volterra lygtis, tik grobuonis vadinamas vilku, o auka - zuikiu.
To puslapio apačioje galite pasirinkti parametrus, paprašyti, kad matematinė programa
MATHEMATICA išspręstų lygtis su jūsų parametrais ir nubrėžtų sprendinių grafikus. Banguotus.
Iš tiesų, gyvena miške vilkai ir gyvena zuikiai.
Gainioja vilkai zuikius, be abejo. Tik zuikiai nepėsti, moka skelti posūkį stačiu kampu ir nuo vilkų pasprukti.
Vilkas -
miško sanitaras.
Šito Lotka-Volterra modelis nesako.
Grobuonis, ir baigta.
Kiekvienas
vilkas yra individualybė, kiekvienas turi savo charakterį, skirtingą patirtį, skirtingai reiškia emocijas, netgi skirtingus poreikius turi. Jie nėra klonai, kurie visi elgtųsi vienodai pagal zoologijos vadovėlyje aprašytą instrukciją. Dauguma auginate savo šunis, patys matote, kokie jie skirtingi, bet net nesusimąstėte, kad visos tos šuns savybės, kurios jus taip žavi, yra iš vilkų - tiesioginių protėvių. Bet kai ką šunys ir prarado - laisvės troškimą ir atsakomybę už savo palikuonis.
Ar teko matyti vilką, užvaldžiusį mišką – tokį drūtą, baisų, kurio visi bijo ir kuriam paklūsta?
Ar reikia zuikiams kasdien eiti vilkui pasirodyti?
Gal zuikiai privalo kasdien vilkui padirbėti?
Ne, neteko.
Ne, nereikia.
Ne, neprivalo.
O kaip gyvename mes, žmonės?
Centriniai bankai,
su vadu priešakyje, iš
nieko daro ir už
mandrai vadinamas
palūkanas skolina pinigus.
Kam skolina?
Bet kam neskolina.
Štai pagrindinis skolintojas pasaulinės krizės proga kai kam ir
už 0% skolina, o
kai kas su indėlininkais terliojasi ir net 1,72% už tuos USD moka (spūstelkit "9 procentai palūkanų už 7 mėnesių terminuotąjį indėlį litais" - mūsų litai, mat, daug daug daug sykių paklausesnė valiuta už JAV dolerį, nes jų labai stinga, nežinia kodėl stinga, net gerbiamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas
Reinoldijus Šarkinas nežino, kodėl tų litų trūksta).
Reiškias, šitie
Boso nepažįsta.
Ne lygis...
Tuos, kurie tiesiai „iš pinigų šaltinio“ skolinasi, pavadinkime pirmąja lyga.
Tie skolina antrąjai lygai, tie toliau, ir t.t., ir pan.
2005 m. Lietuvos banko valdyba trims bankams leido įskaityti subordinuotas paskolas į antrojo lygio
kapitalą: AB Sampo bankui (18 mln. Lt), AB bankui „NORD/LB Lietuva“ (8,6 mln. Lt), AB Ūkio bankui (3,8 mln. Lt).
Geras.
Prisiskolino ir vaidina; turim, turim kapitalo,
solidūs esam!
Subordinuotą paskolą gavom!
Vai vai!
subordinate (adj.)
1456, from M.L. subordinatus "placed in a lower order, made subject," pp. of subordinare "place in a lower order," from L. sub "under" + ordinare "arrange".
Būkit savo vietoj, sakant!
Ai, neverta su tokiais prasidėti, grįžkim į pirmąją lygą.
Pasiskolino ir jie. Kai kas už 0%, kai kas ir
už 0,25%.
O anksčiau 0% nebuvo, niekada, buvo
gerokai brangiau.
Taigi, visa pirmoji lyga centriniam bankui visada skolinga.
Nes visi legalūs (nesuklastoti) pinigai yra to centrinio paskolinti, už palūkanas, o toms palūkanoms mokėti paprasčiausiai „nėra pinigų gamtoje“.
Jie dar nepadirbti.
Ir dar nepaskolinti.
Taip vadinamoms finansų rinkoms dar nepaskolinti.
Per pirmąją lygą.
Pirmoji lyga, žinoma, moka palūkanas, suprasdama, kad neturi jokių šansų grąžinti skolą.
Pirmoji lyga – amžina centrinio skolininkė.
Ji gali tik prašyti dar paskolinti.
Ir prašo.
Ir gauna.
Kodėl tęsiasi žaidimas?
Kaip nesugriūna šis kortų namelis?
Todėl, kad tie, subordinuotas paskolas gavę, viršutiniųjų pastatyti į savo vietą, finansuoja ūkį, „ekonominio ciklo“ pradžioj, dalindami paskolas už žemas palūkanas, sukelia ūkio pagyvėjimą, kurio metu mes, visuomenė, pristatome namų, prigaminame automobilių, visą tai padirbame skolon, skolon ir nusiperkame, tikėdamiesi būti turtingi, gražūs, sveiki ir laimingi.
O bet tačiau ciklas baigiasi, bankai prisuka paskolų kranelius,
pakelia paskolų palūkanas, (pagal savo pageidavimą pakelia,nes mes jiems
leidžiame taip elgtis), reikalų žinovai
praneša mums kad ekonomikoje išsipūtė ir sproginėja finansiniai burbulai, o mums tas sproginėjimas reiškia viena: tie iš mūsų, kurie „nebepaveža“ nelauktai-netikėtai padidėjusių palūkanų ir, priešingai, sumažėjusių pajamų, atsisveikina su tariamai „savo“ –
namu,
automobiliu,
turtu.
Dalis tų gėrybių netekusiųjų tik galutinai jų netekę supranta, kad tik tariamai jas ir turėjo.
Šitaip nutinka mums.
Tų, apatinių bankų piramidės narių, gavusiųjų „subordinuotas paskolas“, naudai.
Jie, mūsų subordinuotieji finansuotojai, patys yra nė kiek ne geresnėje padėtyje pinigų piramidėje aukščiau stovinčiųjų atžvilgiu.
Bangas kelia viršuje.
Labai paprastai kelia: kaitaliodami paskolų srautus ir jų palūkanas.
Šito grobuonies banga, priešingai, negu Lotka-Volterra modelyje, priekyje.
Tenka ir mus apšvarinusiems apatinių lygų žaidėjams tiems aukščiau stovintiems savo gera atiduoti: turtą, akcijas, savo kontorų valdymą.
Grobuonis kelia bangą.
Kaip manote, pirmojoje lygoje kitaip?
Vargu bau.
Hi
Boss!
Štai jums grobuonis.
O aukų aukų...
Ar teko matyti grobuonį, užvaldžiusį aukas – tokį drūtą, baisų, kurio visi klauso?
Ar reikia aukoms kasdien eiti grobuoniui pasirodyti?
Ar aukos privalo kasdien grobuoniui padirbėti?
Taip,
teko.
Taip, reikia, nes mūsų
politikų – statista – parėdymu mes, aukos, atsiskaityti galim tik pinigais, kuriuos valdo grobuonis.
Taip, privalo, nes, kur tik nukreipia grobuonis ir jo subordinuotieji parankiniai pinigų srautus, ten mes, aukos, ir dumiam, darom tai, kam tie pinigai skirti, o paskui dalį to, ką padarom, grobuonis ir jo parankiniai pasiima.
Predator and prey.
A priest said:
- Let us pray.
Let's pray?
Pranešimai
