Quae sunt Caesaris Caesari

Nodokļi. Muita.

Įpratimas - antras prigimimas.

Kas tuos muitus išgalvojo?

muĩtas (brus. мытo) sm. (2)
1. SD31, Lex110, K valstybinė rinkliava už įvežamas iš užsienio ar į jį išvežamas prekes: Po muĩtui medžiai J. Druską, kaip ir kitas reikalingas prekes, feodalai gabeno iš užsienio be muito ir iš to gerai uždirbo rš. Įvežamasis muĩtas DŽ. Apsauginis muitas rš. Mažu muitu tas prekes įveža Plt. Ataduokiat todrin visiems, ką skelat (esate skolingi): kam donį, tam donį, kam muitą, tam muitą Mž32. Muitą užmoku R375.
2. Q174 mokestis už perėjimą, pervažiavimą per ką nors ar stovėjimą kur nors: Rinko muitą už tiltą nuo tų, kas eina ar važiuoja per tą tiltą BM10. Muitas nuog tilto SD156. Muitas už vietą R337. ^ Kožnas plovinys muĩtą ema, t. y. plyšta drabužis J.
3. prekių pervežimo ir pervažiavimo mokesčių rinkimo vieta: Muitus nukėlė ties valstybės siena ir juos suvalstybino rš. Mateus šventas evangelista, žmuo, pavadintas nuog muito Mž332.

Aure pamatė žmogų, sėdintį ant muito, vardu Mateušą DP510.

Ant mataušo kepaliušą velnias pramušo.

Tinka kaip mataušui skrybėlė.

Jei per mataušą ant lauko išneši sėklą, tai gausi vėplą.

Šventas Matas yra buhalterių, bankininkų, apskaitininkų, biržos maklerių ir mokesčių rinkėjų šventasis globėjas.

Apaštalas Matas (hebr. מתי "Viešpaties dovana" ; gr. Απόστολος Ματθαίος) – vienas iš Jėzaus Kristaus apaštalų. Pagal Naująjį Testamentą buvo muitininkas iš Kafarnaumo, vėliau tapo apaštalu. Tradiciškai jam priskiriama pirmosios evangelijos autorystė.

Apaštalas Matas aprašė Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokymą. Jis taip pat turėjo kitą vardą, Levis, o jo tėvas buvo Alfiejus (Mk 2,14). Vardas Matas retai sutinkamas Šventajame Rašte. Jis kilęs iš hebrajiško vardo Mattaj arba Mattanja, kas reiškia „Dievo dovana”.

Mokestis, renkamas už konkrečią paslaugą, vadinamas rinkliava, nors ir muitas renkamas valstybės išlaidoms padengti, tuo pačiu siekiant apginti rinką nuo kitų valstybių, kurios, jei nebūtų valstybės, kuriai reikia sumokėti mokesčius, juos rinktų pačios.

Uot būtų, jei nebūtų!

Kitose kalbose žodį muitas atitinka žodžiai, nusakantys daug platesnį mokesčių ir mokėjimų spektrą. Pvz., rusų kalboje žodį muitas atitinka žodis пошлина, kuris taip pat apima tokią mokesčių sritį kaip rinkliavos.

Кесарю кесарево, а Богу Богово, старосл. «Воздатите кесарева кесареви и божия богови», (греч. Ἀπόδοτε οὖν τὰ Καίσαρος Καίσαρι καὶ τὰ τοῦ Θεοῦ τῷ Θεῷ, лат. Quae sunt Caesaris Caesari et quae sunt Dei Deo) — новозаветная фраза, цитируемая обычно по апостолу Матфею.

И посылают к Нему некоторых из фарисеев и иродиан, чтобы уловить Его в слове. Они же, придя, говорят Ему: Учитель! мы знаем, что Ты справедлив и не заботишься об угождении кому-либо, ибо не смотришь ни на какое лице, но истинно пути Божию учишь. Позволительно ли давать подать кесарю или нет? давать ли нам или не давать? Но Он, зная их лицемерие, сказал им: что искушаете Меня? принесите Мне динарий, чтобы Мне видеть его. Они принесли. Тогда говорит им: чье это изображение и надпись? Они сказали Ему: кесаревы. Иисус сказал им в ответ: отдавайте кесарево кесарю, а Божие Богу.

И дивились Ему.

Biblija.

Единственный достоверный факт, сообщаемый Евангелиями, то что Левий Матфей был мытарем, то есть сборщиком пошлин. В тексте Евангелия от Матфея апостол назван «Матфей мытарь», что возможно указывает на смирение автора, так как мытари глубоко презирались иудеями.

Taigi.

В болгарском, украинском и белорусском языках мытарем, мытником называется таможенник. С 1992 года в независимом украинском государстве существует «Державна митна служба» (Государственная таможенная служба). В Республике Беларусь аналогичная служба называется «Дзяржаўны мытны камiтэт» (Государственный таможенный комитет). Аналогичная структура в Болгарии называется «Агенция Митници».

Вот спасибо хорошо, братишки!

Būtume ir nežinoję, nekrikštai, kad reikia mutinti viens kitą...

Iš kur žinosi, Cezario ant savo galvos neturėjęs?

O kas dabar mumi cezariuoja?

Tada pirmąsyk ton dar neiširusion Jugoslavijon važiavau per Rumuniją, o Moldovos, Moldavija tada vadintos, ir Rumunijos pasienin, pora parų pastovėjęs eilėj, įvažiavau vidurnaktį. Sovietiniai Moldavijos pareigūnai mane išleido, įvažiavau Rumunijon, sustojau prie "Stop" ženklo. Palaukiau, iš tamsos išniro du rumunai pasieniečiai, abu gal po pusantro metro didumo berniokai, kūdi, su per didelėm uniformom ir palei kelius maskatuojančiais "Kalašnikovais". Paprašė atidaryt mano "Lados Samaros" bagažinę, pamatė kyšančius dviejų degtinės pulitrių kaklus (tiek galima buvo vežt), čiupo už jų ir bėgte pradingo krūmuose. Palaukiau palaukiau, daugiau niekas neapsireiškė, tai uždariau bagažinę ir, šitaip apmuitintas, nuvažiavau per naktinę Rumuniją, dabartinę mūsų sąjungininkę.

Neteisingi anie muitininkai buvo, ne muitininkai išvis.

mùtas, -ė smob. (2) kas drūtas, storulis: Jis dužas kaip mùtas J.

3 mùtė scom. (2) Lzd kas labai riebus, storulis; plg. mutas: Tokis mùtė nesumenks tep greit Rdm. Tai būta gražios – riebi kap mùtė! Rdm.

mùteliuoti, -iuoja, -iavo intr. piltis (tirštos sriubos): Kam mùteliuoji, ar išėsi? Alk.

muténti, -ẽna, -ẽno tr., intr. greitai valgyti: Sėdi ažu stalo ir mutena Arm. Mutena kap kiškis kopūstus Arm.

mùtinti (-yti), -ina, -ino tr.
1. daryti mutinį, trupinti: Kam tep mùtini, kas valgys?! Alk.
2. Bd maišyti, jaukti: Arkliam duok vienų avižų, miežių nemùtyk Ūd.
3. ką nors smarkiai daryti: Tai smagią pasiutpolkę mùtina (griežia)! Šn. Vincas kad mùtina, tai mùtina (sėkmingai lošia), baigia visus sulošti Šn.
įmùtinti tr. įtrupinti: Kai išgraibau iš lėkštės kukulius, duonos įmùtinu, kad būtų tirščiau Krok.
išmùtinti tr. sujaukti, išknisti, išknėzoti: Paršai tik išmùtino, o ne išėdė Kč.
primùtinti tr. pritrupinti: Nereik tep jau primùtyti Alk. | refl. tr. VšR: Prisimùtinai duonos in pieną, kap dar̃ valgysi!? Rdm. Tas vaikas prisimùtino puodelį (pasidarė mutinio) Vlkv. | prk.: Tai gražiai prisimùtino (prisidarė) skolų tas mūsų kaimynas Mrj.
sumùtinti tr.
1. Brt sutrupinti.
2. sumaišyti, sujaukti, supainioti: Buvo mano tep gražiai sudėta, o tu juos vėl sumùtinai Lš. | Sande (teisme) daug neklegėk, ba kap sumùtys, tai tada ir pagaus meluojant Nč.

×mūtnùs, -ì adj. (4), mutnùs (4) Skr žr. mūtnas: Vanduo mūtnùs, t. y. blandus ant dugno J. Vaikai, užteks maudytis! Tol turšėtės, kol vandenį mùtnų padarėt Snt.

×mū̃tliorius, -ė (sl.) smob. (1) terlius: Mū̃tliorius, kurs susitepęs J.

Daugiau gi noris atmuituoti-atmatuoti.

Per muita ...

Pirmąją evangeliją parašė muitininkas.

Matyt, jau pensijoj, kai nebedirbo muitininku.

Ženklai

Neteisingas ženklas.

Teisingas ženklas.

Ragai.

Kas gi dabar kvailys?

$$Ŧ

Per metus Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos išaugo 5 proc.

Valio!

Ne tik turim atsargų, bet jos netgi išaugo!

Oficialiųjų tarptautinių atsargų lėtesnį augimą lėmė 195,5 mln. litų sumažėję Lietuvos banko išorės įsipareigojimai ir 3 mln. litų mažesnė specialiųjų skolinimosi teisių vertė.

You really need to bring China into the creation of a new world order, a financial world order,” Soros told FT. I think the makings of it are already there because the G20 effectively is moving in that direction.” Soros also advocated for the creation of at least a limited global currency. Soros said the IMF’s Special Drawing Rights — could be the backbone of a new global currency. “Special Drawing Rights, or SDRs, were created in 1969 as a way of supplementing countries’ currency reserves. Their value is determined by a formula based on the values of the US dollar, the British pound, the Japanese yen and the Euro. As Soros noted, China itself has advocated creating a global reserve currency from the IMF’s drawing rights. European leaders such as British Prime Minister Gordon Brown and French President Nicolas Sarkozy have also called for an expanded role for the IMF in the emerging global economy.

Some critics of the global financial system have argued that SDRs are the like the thin end of the wedge to the creation of a world government, IMF and the G20 undermine the sovereignty of nations by taking control of economic policy out of the hands of national leaders. Soros’ comments are unlikely to assuage those concerns.

Kas toks penktas, irgi perbrauktas, kybo?

Wealth is a source of discord among kinsmen;
the wolf lives in the forest.

SDR - Specialiosios Skolinimosi Teisės.

Teisė juk nieko bendro su tiesa neturi, ar ne?

Ŧ...

Ŧe truŧ.

$$Ŧ.

Būsimoji mūsų vertybė, kurios sieksim?

Patinka?

Pasaulis, kurio bamba - $$Ŧ generatorius...

O...

Some people, mostly children, also use the gesture to excuse their telling of a white lie. This may have its roots in the belief that the power of the Christian cross might save one from being sent to hell for telling a lie.

The show must go on?

3. The Show Must Go On? 11:52 12-05 IP: 84.15.180.47
1. "Nenuostabu, kad indėlių unijose per pastaruosius metus išaugo net 33 proc., o bendras jų turtas pasiekė 2 mlrd. litų – trečdaliu daugiau nei prieš metus" - rinkos prižiūrėtojai (Lietuvos bankas) pradėjo krėsti unijas vieną po kitos.

2. Skirtingai nuo bankų bei kredito unijų, greitųjų kreditų teikėjų Lietuvos bankas (finansų rinkos prižiūrėtojas) nėra įpareigojęs atidžiai tikrinti savo klientų, nėra nurodęs užtikrinti, kad klientai skoloms mokėti skirtų ne daugiau kaip 40 proc. pajamų.

3. Valstybės kontrolės įstatymas. 14 straipsnis. Valstybinio audito mastas. Valstybės kontrolė gali atlikti Lietuvos banko įstatyme nustatytos vykdomos veiklos, įskaitant veiklą, susijusią su finansų rinkos priežiūros atlikimu, auditą tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir juose įtvirtintiems Europos centrinių bankų sistemos tikslams ir uždaviniams, ir jeigu tai nepažeidžia Europos centrinių bankų sistemos konfidencialumo ir nepriklausomumo režimo.

4. Prieš "Snoro" nacionalizaciją, pasibaigusią bankrotu, jį auditavo ir pateikė teigiamas audito išvadas ta pati „Ernst & Young Baltic“, kuri auditavo ir Lietuvos banką.

Žlugęs didžiausias JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“ užtraukė didžiulę nuodėmę „Ernst & Young“, kurios įvairios institucijos prašė paaiškinimų, kaip didžiausias JAV istorijoje finansinis žlugimas galėjo įvykti jos audituotoje kompanijoje...

5. Prestižinis pasaulio bankininkystės ir finansų žurnalas „The Banker" , nuo 1926 metų leidžiamas Didžiosios Britanijos dienraščio „Financial Times" , bankui SNORAS suteikė išskirtinį titulą - pripažino geriausiu banku Lietuvoje 2010 metais.

6. Pagal valiutų valdybos modelį, pereitam šimtmety kažkodėl paplitusį britų kolonijose, "dengiam" litą užsienio valiuta, o labiausiai tai eurais, kuriuos ECB kai kam ir už 0%, sako, paskolina - o iš kur, kaip ir kokiomis sąlygomis šių "vertybių" gauna "konfidencialumo režimą saugantis ir nepriklausomas Lietuvai nuosavybės teise priklausantis" Lietuvos bankas...?

Toks štai tasai bankų mechanizmas.

Sukasi, stringa, kai stringa, mes jį gelbstim.

21. Pirmokas apie sunkų bankų verslą Lietuvoj 2012-12-05 14:51 IP: 84.15.180.47 3
„To paties dydžio, tos pačios veiklos įmonės Lietuvoje įkainiai už atsiskaitymą kortelėmis gali būti 1,4 proc., o tos pačios įmonės įkainiai Latvijoje yra 0,8 procento“, - lygino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas. Vadinasi, jei banko komputleris suskaičiuoja 1000 litų NET 72 KARTUS PER DIENĄ, BANKAS UŽDIRBA TIK 1000 Lt. Žiauru! Gali galą gaut taip beplušėdamas! O Latvijoj - net 125 KARTUS REIKIA SUSKAIČIUOT! Uij uij!

Jei pirkėjas sumoka banko kortele, tai jam tai nieko nekainuoja, tačiau prekybininkas bankui vidutiniškai atseikėja po pusantro procento pirkinio kainos. Taip suskaičiavo Lietuvos bankas.

O prekybininkui atseikėja pirkėjas.

Kol bankai nebuvo išradę purvinų (negrynų) pinigų, seikėti nereikėjo.

Ir už supurvinimą mokėti nereikėjo.

The Show Must Go On?

Ērgelis

vergõnai sm. pl. (2) žr. vargonai 1: Bažnyčią priėjęs, girdėjo jis vergonus ir žmones giedant prš. Aklai siausdami kaip pristotieji, įpuolė jie į bažnyčią surinkimui lygiai pilnais balsais su vergonais LC1879,41.

Vargonai.

Organum is derived in turn from the Greek όργανον (organon), a generic term for an instrument or a tool.

ὄργανον - From Proto-Indo-European *werǵ- (“work”).

Darbingas, darbštus darbinykas įsidirbęs dirba darbą.

Čia gal kokie naujokai...

Kokius darbus iš šaknies *werǵ- tie senieji proto-indo-europiečiai dirbo?

1 vérgas sm. (3) KBII54, K, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, -ė sf. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, ver̃gas (4) Sch194, K.Būg, NdŽ, KŽ, DŽ1, -ė (2) DŽ1; R, R227,241,323, MŽ303,322,433, D.Pošk, Sut, N, RtŽ, M, L, LL109, Rtr, ŠT121,233 nj.
1. istor. nelaisvas, beteisis, šeimininkui priklausantis žmogus: Vergas, nevalnykas SD197. Vergė, nelaisvė, nevalninkė I. Nelaisvo žmogaus sūnus, vergas SD191. Pirkliauti vergaĩs NdŽ. Vergais tapdavo karo belaisviai, atleistieji nuo mirties bausmės, susituokę su vergu ar verge LTEXII171–172. Aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus V.Myk-Put. Vérgo vieto[je] negalima žmogaus laikyti Ėr. Ir pirmiaus kiekvienas būt miręs an tos vietos, ne vergu kieno tapęs S.Dauk. Kas tapė vergu, tas tevergau[ja] S.Dauk. Vergais savi mus padarys PK37. Kas užgautų savo vergą arba vergę lazda ir numirtų jo rankose, bus nubaustas Skv2Moz21,20. Pirk mus ir mūsų laukus užu duoną, idant mes ir mūsų žemė vergais būtumbim faraono BB1Moz47,19. Pirksit sau vergą arba vergę Ch3Moz24,44. | prk.: Žmonės vergai, dar neseniai tokie ramūs ir bailūs, netikėtai sujudo J.Bil. ^ Dirba kai vergas MŽ. Tu nori mane užvergti kaip vergą prie darbo J. Kiek turiam vergų, tiek neprietelių VP24. Toli geresnis yra daiktas … tarnaut Dievui … ne drin bijojimo kaip vergai …, bet drin meilės jo DP561. Idant tenai kaip vergai akmenis nešiotų ir dirbtų BPII346.
2. baudžiauninkas: Vergė su vergu vargsta vergybo[je] dvare J. Katrie an karalio žemės buvo – tie karališki, katrie an pono žemės – tie vergaĩ Ukm. Šituos vérgus gi mūčydavo vis vaitai Kp. Kad visi liuosybę gavusys nu savo ponų vėl taptų vergais M.Valanč.
3. Krt nelaisvas, priklausomas, kitiems sunkiai dirbantis, tarnaujantis žmogus: Anie gyveno pri žemės, bet žemės nedirbo, antrasis dirbo, katras vérgas buvo Yl. Seniau va vis tiek vérgas buvai, o kai dabar, atrodo, nebe toks jau čia vérgas, ir taũ niekas nejudina Sb. Koks čia mun linksmumas, aš esu pavergtas, vérgas esu Trk. O jergau jergau, ans y[ra] vérgas, šliūžokas End. Norėjau ne amžinu vérgu būti, bet amato išmokti Sd. Iš jų kalbų atrodė, kad visas pasaulis vokiečių vergaĩs bus Plšk. Jy tai amžina vérgė – ant lauko su šakėm Mžš. Vergẽliai, prasčiokėliai lietuviškai tekalbėjo LTI419(Bs). Kogi šitas vergelis čionai atjojo: ar ugnelės imtų, ar kelelio klaustų Kos137. Apsižanijau ir palikau vérgė Yl. Jis mano, kad aš jo vergė esanti ir su manim galįs elgtis kaip su šunimi V.Krėv.
4. DŽ, NdŽ prk. kas bevalis, neįstengiantis kam atsispirti: Jei nekovosi su blogybėmis, tai pasidarysi tų blogybių vergas J.Paukš. „Bitė darbininkė, pareigų vergė“ – tokiais nepamirštamais žodžiais ją (Petkevičaitę-Bitę) apibūdino Vaižgantas rš. Sukąsk dantis ir būki vargo vergas! S.Nėr. Būva žmogus vérgas jos (tabokos) Vl. Kiekvienas žmogus turi išmokti reguliuoti emocijas, jeigu nenori tapti jų vergu rš. Pirma žala, jog tasai, kursai nudestis, inpuola tarp latrų, tai est tampa vergu velino DP325. Pavirsta sūnum prakeikimo, vérgu velnio ir neturiančiu dalios tėvykščioj dangaus AK8. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Jūs, broliai, bylo Povilas š[ventas], este ant valnybės pavadinti, netapkite vergaĩs žmonių, o toli didžiaus nebūkite vergaĩs penigų DP331. Oi tu priimki da mane sesulę, vargelio vergelę TDrIV177(Vlk).

vergáuninkas (-ykas), -ė smob. (1) baudžiauninkas: Rugiuos suvaryti šitie vergáunykai Adm.

vergáuti, -áuja (-áuna Nv), -ãvo intr. DŽ, NdŽ, KŽ, vérgauti, -auja, -avo KGr120, K, Jn(Kv), K.Būg, LVIV540, Rtr, NdŽ, KŽ; D.Pošk, N, M, L
1. būti vergu: Kam vérgauti KI471. Jiems rodės visu pirmu, jog apsikrikštijusys prazurgos arba nustos liuosumo ir turės vergauti M.Valanč. Vis tas buvo, kad svietas sau dirbo ir niekam dar nevergavo S.Dauk. Prūsai, vargdieniais paskaityti į gyvolius, kruviną prakaitą braukdamys nu veido, vergavo amžinai tiems, kurių kalbos neišmanė S.Dauk. | prk.: Gėda žemaičiams vergauti Mindaugui, kuris tapo vokiečių draugu ir atsižadėjo tėvų papročių V.Krėv.
2. DŽ būti baudžiauninku: Sunkūs buvo laikai – vergáut reikėjo Alz. Jug anksčiau vergáusi par dieną i par naktį, ne dabar tatai kad yr Jdr. Žmogelis vergãvo tam dvarponiuo Nv. Tarnavau, vergaváu pri pono, ponas mun devė vištelę (flk.) End. [Dvare] turėjęs vergauti dykų dykai, be skatiko algos Žem. Jis nevergaus užaugęs, baudžiauninku nebus! S.Nėr. Noriam atsipirkti tą žemę, kad nereiktų bevergáuti [kitiems] Lnk. ^ Vel[nia]s tau tevergau[ja], ne žmogus S.Dauk. Visi ponai, kas vergaus? S.Dauk, SchL94(Rg). ║ sunkiai dirbti: Vergáuti yra sunkiai dirbti varge J. Katros labai vergãvo, penkias skrynias prisiaudė Vb. | [Šuo] gyniojo jį (žmogų) ne vien nu žvėrių, kurius padėjo jiems medžioti, bet dar pats jam vergavo ir bandą ganė, kas dar neseniai žemaičiūse buvo regiamu S.Dauk.
3. ŠT65 prk. be valios paklusti kam, neįstengti atsispirti: Savo geiduliams slūžyti, vérgauti KII39. Pilvui vérgauti KI471.
atvergáuti
1. tr. vergišku darbu atiduoti, grąžinti: Sūdas pripažino [skolinykus] vergais tų, nu kurių piningus buvo paskolijusys ir jiems turėjo vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys, nes, atdavus ar atvergavus skolą, vėl paliko liuosais, kaip pirmu kad buvo S.Dauk.
2. intr. DŽ pakankamai sunkiai kam atidirbti.
išvergáuti intr., išvérgauti Rtr, KŽ kurį laiką vergauti: Kelius amžius išvérgavę, dabar tik įgijome laisvę Š.
pavergáuti intr. NdŽ, pavérgauti NdŽ kurį laiką vergauti: Atiduosime Lietuvą lenkams, kad per antrus penkerius šimtus metų jiems pavergautų Vaižg.
pravergáuti intr. sunkiai pradirbti, pratarnauti: Mano tėvai didžiąją savo amžiaus dalį pravergavo tame dvare sp.
privergáuti intr. NDŽ ilgai vergauti: Gana privergavom lenkams rš. | refl. NdŽ.
suvergáuti
1. intr. NdŽ kurį laiką vergauti.
2. tr. NdŽ sunkiu darbu įgyti, užtarnauti.
užvergáuti tr. NdŽ vergaujant, sunkiu darbu užtarnauti: Muno žemė nepirkta, bet bočių užvergáuta Šts.

Bet...

Pronunciation
(5th BC Attic): IPA: /órɡanon/
(1st BC Egyptian): IPA: /órɣanon/
(4th AD Koine): IPA: /órɣanon/
(10th AD Byzantine): IPA: /órɣanon/
(15th AD Constantinopolitan): IPA: /óɾɣanon/

Organizatoriai...

Ne vergai gi.

vergystà sf. (2) NdŽ; KŽ žr. vergystė:
1. Aš esmi ponas Dievas tavas, kursai išvedžiau tave iž žemės Egipto, iž namų vergystos PK4. Teip liuosybė patinka kožnam, ne kaip vergystà PP37. Žmones, kurias jisai sunkiai vergỹstoje turėjo, tuos jam vėl atėmė DP120.
2. Q196.
3. Nes karalystė Christaus savo padonuosius daro liuosus nuog nusidėjimų, nuog vergystos velino SPII155.

Kunigystė.

Chambers Encyclopedia, Vol. 7, page 112, says: The organ is said to have been introduced into church music by Pope Vitalian in 666 a.d.

Šiandien, pusę aštuntos vakaro, LRT "Klasikos" radijas užvargonavo.

Šokiuos vargonai negroja.

Miškuos paukšteliai irgi ne vargonų balsais gieda.

Vėjas, būna, kamine užkaukia panašiai.

Many churches and cathedrals have organ pipes that are so long they emit infrasound which at a frequency lower than 20 Hertz is largely inaudible to the human ear.

But in a controlled experiment in which infrasound was pumped into a concert hall, UK scientists found they could instil strange feelings in the audience at will.

These included an extreme sense of sorrow, coldness, anxiety and even shivers down the spine.

The cannon was put at the back of the concert hall.

Kaip bažnyčioj.

"Some of the experiences in our audience included 'shivering on my wrist', 'an odd feeling in my stomach', 'increased heart rate', 'feeling very anxious', and 'a sudden memory of emotional loss'.

"It has been suggested that because some organ pipes in churches and cathedrals produce infrasound this could lead to people having weird experiences which they attribute to God," said Professor Richard Wiseman, a psychologist from University of Hertfordshire.

laītawiskai: vargonai prūsiskai: ērgelis

ergelìngas, -a adj. (1) kuris susirūpinęs, susierzinęs: Teip ergelìngos grįžom namo, kad negalėjom nupirkt karvės Skr.

er̃gelis sm. (1), érgelis (1)
1. rūpestis, susikrimtimas: Kartais užeina toks er̃gelis, kad valgyt nenoriu Skrd. Man taip kilo érgelis Klp. Kaimynas iš ergelio susirgo ir mirė Gl. Didžiausią ergelį turėjau su taboka rš. Ė, man tik érgeliai galvą ėda Gl.
2. triukšmas, nesutikimas, barnis, pyktis: Kame girtūklis vyras, ten ergelis šeimoje Šv. Visuose namuose buvo toks ergelis, jog sunku buvo susikalbėti A.Vien. Nesikišk į kitų er̃gelį, kad negautum mušt Plv. Kam tu vis keli er̃gelį – geriau tylėk, kad nieko nesupranti Skr.

érglotis, -ojasi, -ojosi maitotis, juokuoti, keisčiau rengtis ar ką kitaip daryti: Ko čia érglojys vidurė[je] aslos – ar neisi gulti! Vkš. Liaukis érglotis, ką žmonys sakys Slnt. Nepaslenku érglotis su vaikais – negaliu mokytoju būti Šts.

erglùs, -ì adj. (4); Kos33, TŽI346 žr. eržus.

eržus, -i adj. Kos33 žr. aržus 1: Keli eržesni prūsai vylės rš. Buvo labai erži krata Barklainių dvare rš.

ergis sm. Kl jaunas eržilas.

ergu prt. SD1 žr. argu: Tugu esi, kuris turi atait, ergu kito laukiame? SPI32. Kas yra pigesn taryt: „Atleidžias tau nusidėjimai tavo“, ergu taryt: „Kelkis ir vaikščiok?“ Ev.

Du Monde

I am grown old and my memory is not as active as it used to be. When I was younger I could remember anything, whether it had happened or not; but my faculties are decaying now and soon I shall be so I cannot remember any but the things that never happened. It is sad to go to pieces like this, but we all have to do it. [Mark Twain, "Autobiography"]

Nejaugi?

Gal sąvokų keitėjai įtikina jaunus, kad to, ką seniai mena, nebuvo?

Ką tie nukvailėję seniai...

Negi turi jie proto?

Čia protas.

memory (n.)
mid-13c., "recollection (of someone or something); awareness, consciousness," also "fame, renown, reputation," from Anglo-Fr. memorie (O.Fr. memoire, 11c., "mind, memory, remembrance; memorial, record") and directly from L. memoria "memory, remembrance, faculty of remembering," noun of quality from memor "mindful, remembering," from PIE root *(s)mer- "to remember" (Skt. smarati "remembers," Avestan mimara "mindful;" Gk. merimna "care, thought," mermeros "causing anxiety, mischievous, baneful;" Serbo-Croatian mariti "to care for;" Welsh marth "sadness, anxiety;" O.N. Mimir, name of the giant who guards the Well of Wisdom; O.E. gemimor "known," murnan "mourn, remember sorrowfully;" Du. mijmeren "to ponder"). Meaning "faculty of remembering" is late 14c. in English.

*(s)mer- "to remember"?

×sméra (vok. dial. smēr) sf. (1) [K]; N ratų tepalas (ppr. žuvies taukai).

Žuvele, žuvele, duok taukų - reik važiuot!

Duoda?

smer̃das (rus. cмepд brus. cмepд) sm. (2) NdŽ baudžiauninkas valstietis senojoje Rusioje: Jeigu tavo smerdas, tave paniekinęs, pikta tau darytų mano akyse, aš jį geležiniais pančiais prirakintau V.Krėv.

smérdė sf. (1) Ms nulupta varlė, vartojama jaukui, vėžius gaudant: Su smérde vėžius gaudo J. Visose keselėse pakeisk smérdes Brs. ^ Pula kaip vėžiai ant smérdės Šts. Tyčioms lendi pri kokios asabos kaip vėžys pri smerdės, kad galėtumi pasisveikinti P.

×smer̃tė sf. (2) žr. smertis:
1. ^ Lig smertei žmogus mokais Trgn.
2. ^ Antaniokas kai smer̃tė (sunykęs, sujuodavęs) nuo tabokos Klt.
◊ į smer̃tę labai smarkiai: Varusė par tą balį smer̃tėn privargo – griūdama, griūdama Mžš.
smer̃tei sių̃sti gẽras Mlt apie nepaslankų žmogų.

smervė sf. žr. smarvė 1: Smervė tavo mosties pereit visas skaniai kvepiančias žoles CII1023.

Vat jums ir PIE root.

Gal be (s) bus geriau, *mer-?

merdénti, -ẽna, -ẽno intr. Mrk baigti degti: ^ Gyvena, kaip ugnis merdena KrvP(Rk).

mérdėti, -i (-ėja, -a Kp), -ėjo intr.
1. R415, K, Trg, Slnt, Mrs būti marinamam, apimtam mirties agonijos, su mirtimi kovoti: Ligonis vis vienodai merdi ir negali numirti LzP. Serga, menkutė, mérdėj[o] mérdėj[o] Lp. Žmonės mérdėjo iš bado Ob. Ilgai merdėjo, iki numirė Ub. Beregint vaikas merdėjęs juokties pradėjo ir būtinai išgijo M.Valanč. Ir prašė jį, idant užeitų ir ižgydytų sūnų jo, nes jau pradėjo merdėt DP354. Tarnas merdėjo, stabu užmuštas MP73. Merdmi, merdėju N. | prk.: Juk radau gana tokių, kurios nesigėdi, kad joms kartais merdėdams vos sukasi vindas K.Donel.
2. netekti sąmonės, alpėti: Ligonis iš didelio sopulio mérdėti pradėjo J. Vyrą kavojant, Magdė alpavo, mérdėjo Vkš.
3. prk. būti apmirusiam, sustingusiam, neveikliam: Liaudis merdėjo tamsoje (sov.) sp. Gamta merdi po ledu S.Nėr.
4. prk. labai norėti, trokšti, laukti: Mérdėjau išmokti, bet neišmokau skaityti Šts. Mérdė[ja] vaikas, uogų negavęs Jdr.

merė́ti, -ė́ja (mẽri), -ė́jo intr.
1. pamažu gaišti, mirti badu, vos gyvam būti: Merė́[ja] gyvoliai, kad badas, maras, nėr ką ėsti J. [Neprieteliai] badu merėjo S.Dauk. Merė́jo žemėn, bet nemirė Šts. | Ans merė́[ja] už piningus, nerūko nė tabokos, laiko apkandęs Varn. | prk.: Įpilkiat karasino (žibalo), ta jūsų lempa merė́[ja] KlvrŽ.
2. prk. labai trokšti, norėti, geisti: Ant ženatvės merė́te merė́[ja] Vkš. Merė́te merė́[ja] ant šnapšės Varn.
3. liūdėti: Apaštalai ir merėjo, ir džiaugės DP213(paraštėje). Pradėjo po akim jų merėt ir bailaut DP150.
išmerė́ti intr. nusilpti (iš bado), išbadėti: Kareiviai ilgu alkiu išmerėjusys S.Dauk.
pamerė́ti intr. numirti (badu): Pamerė́jęs iš bado pijukas J.

Prapultis kažkokia su tokia memory from PIE root *(s)mer-!

Užmarštis, o ne atmintis.

mergáitė sf. (1) Arm, Mrs, Zt, Rs, mergaĩtė (2) OG239, Sn, Gs, Nm
1. moteriškos lyties vaikas (skiriant nuo berniuko): Iš mažos mergaĩtės bus merga, o iš mergos kas? Plv. Mergaitùkė tokia ima sakyt eilutę ar dainą Klvr. Mano mergaitẽlė jau pripenėta Brsl.
2. subrendusi netekėjusi moteris, mergina: Daug mergaičių pakrančiais Dubysos kaip lelijų, baltų ir aukštų Mair. Ji – jaunutė, nekalta mergaitė ir tokia maloni, kaip rūtų daržely žydinti balta lelija J.Bil. Neišneškit, mer̃gaitės, mestuvų! Lp. Mergaĩtės, palaukit ir manęs! Kp. Mergáitė kap uogaitė, tik reikia gero vyro Nmn. Su mergaĩtėm išlėkė grybaut Prn. Mėnulis sėjo, saulė ravėjo, ir mergaitėlė stale sėdėjo Kos250. Mergaitẽlės mano meilios, senų niekas nemyli Aps. Eima až jaunikio su mūsais bernukais kap prasta mergaitáitė Lz. Nešiojo jį ant rankų mergaitė Marija Mž73. Imk man šitą mergaitę ing moterį BB1Moz34,4. ^ Negirk dienos iš ryto, o mergaitės prieš ištekant TŽIII375.
3. psn. jauna samdinė, tarnaitė, pusmergė: Šiemet papuolė gera mergaitė pasisamdyt Ds. Gavo gerą mergáitę prie vaikų pabūt Ėr.

Pagaliau!

Betgi...

O kas trina mūsų istorinę atmintį?

At + mintis.

2 miñtis, mẽnasi, mìnėsi netekti vilties, kiek liūsti.
apsimiñti, apsìmena, apsìminė kiek nusiminti: Ko tu taip apsimìnęs, gal kokią bėdą turi? Slm. Kalbėjo Jonukas šypsodamas, bet apsiminęs LzP.
nusimiñti, nusìmena, nusìminė (nusimino) K; SD163,318, R375 netekti vilties, nuliūsti: Ans nusimìnęs, t. y. nusigandęs, stovi J. Pati visada buvo linksma, niekas jos nusiminusios nematė J.Jabl. Kogi šit' nusimìnęs? Trgn. Nusiminęs, kaip žemę pardavęs Srv, Skrb. Nusiminė, kaip tėvo diržą pabučiavęs LTR(Vdk). Nusiminė, kaip musę suvalgęs TŽIII378. Nusiminęs, kaip gaidžių prikapotas LTR(Ds). O nenusimink, mano mergužėlė, kad josiu į karužį JD412. Duok mumus, idant mūsų širdis ... niekada nenuosigąstų, nei nuosimintų Mž229. O jie tarp savęs labai nusimino ir stebėjos BtMr6,51. Jo širdis nusimino Kel1881,71. Jis nusiminė ir pasikorė BPII479. Verkiame, numenamės kaip kiti vaikai DP191. Vienok nenumenuos nieko KN231. | Didžiame aulėje jos (bitės) nusimena, žinodamos, jog jį neprineš S.Dauk. ^ Nenusimink anksti kėlęs ir jaunas vedęs Grl.
nusimintinaĩ adv.; R375.

Belieka nusiminti?

Ne, verčiau atsiminti.

atmintìs sf. (3b) K, atmintìs, -iẽs sm. (3b) KI492; R, atmintis sm. R
1. SE70, SD240 atminimas, atminimo galia: Atmintis yra psichinis procesas, kuriuo panaujinamos gautos pagavos ir įgytas patyrimas sp. Jo atmintìs silpna K. Žmogus greitos atminties N. ^ Kaip iš akių, teip ir iš atminties (ko nebematai, tą pamiršti) Plt.
2. Km, Slk, Kkl atminimas, atsimenamas laikas, atmena: Mano atmintỹ tai buvo (dar aš tai atsimenu) Dglš. Miškas buvo čionai da mano atmintỹ Pn. O tas gi vietas ... atmintyje gerai galėtų turėt MP70.
3. prisiminimas: Jo atmintìs tarp mūsų amžinai pateks KI56. Ãtminčiai paliko šitą paveikslą Dgl. Ir bus anosjen jumus atminčia Ch4Moz10,10. | Prieš smertį reik palikt ãtmintį (padainuoti senovišką dainą) Alvt.
4. daiktas prisiminti, atminas: Daug tokių atminčių ... su parašais pražuvo A1884,29.
◊ į ãtmintį įkrìsti; rš būti atmenamam.
iš atmintiẽs atmintinai: Dainuodami iš atminties, vieni užmiršta, ką išmoko nuo kitų, o kiti savo prideda ... žodžius JDII,X psl.

Atminti.

Ir mintyti.

Mintis.

1 mintìs sf. (4)
1. mąstymas, mąstymo procesas: Koks žmonių gyvenimo būdas, toks jų minčių būdas rš. Tai buvo revoliucinės minties laikraštis (sov.) rš. Senelis perbėgdavo mintimis visą savo vargingą gyvenimą J.Avyž. Gulėjome tylomis, kiekvienas paskendęs savo mintyse rš. Jis leidosi į tokias mintìs NdŽ.
2. mąstymo rezultatas; idėja, sumanymas: Staiga atėjo jam į galvą gera mintis A.Vien. Kūrinio mintį nešioju kartais labai ilgai, ją brandinu, formuoju, perbėgu iš vieno sumanymo į kitą P.Cvir. Sukeltos liūdnos mintys kaip mašalai sukosi po mano galvą ir ilgai nedavė užmigti J.Bil. Juodos miñtys NdŽ. Žmonių vergas nebus Aras: aukštai mintis jo skraido V.Krėv. Stengiuos ir vieniems, ir kitiems pakišti mintį Pt. Manau, kad mano mintį palaikys mokytojai sp. Vėl daug minčių perplaukė per galvą Žem. Sakinys yra žodžiais išreikšta mintis Jn. Šimtai priešingiausių minčių užplūdo galvą rš. Gal jis ir neblogos mintiẽs, gal nieko nedarys Ėr. Aš žinojau gaspadinės miñtį (ką ji mãno) Ar. Sapnas pagal mintìs (apie ką mąstoma, tai ir sapnuojama) Rs. Kam reik šnekėti priš miñtį (kitaip, negu galvoji)! Skdv. Visos mano mintelės kaip debesėlio miglelė, vėjui pakilus, išsiblaškė Vd. Rašyk, berneli, kur mintelės traukia TŽI242. ^ Galva kaip rėtis – jokia mintis nesilaiko KrvP(Mrj). Minčių į turgų neveši. Jos ateina, jos praeina – niekas jų nemato I.Simon.
3. omenė, sąmonė: Bet nors garsiai ir nepasakysi, o mintyse vis vien jau pasakyta I.Simon. Aš viena mintỹ laikau, niekam nesakau Skr. Mano mamelė tep visõ[je] mintỹ[je] (su sąmone) mirė Vlkv. Geras kaimynas kad ir minty pažadės – pažadą ištesės KrvP(Šk). Vis mano mintỹ (aš vis manau), kad tep nebus Gs. Anuosyk į miñtį atėjo, a ta Kačerauskienė gyva Slv.
4. Dv atmintis: Aš trumpos mintiẽs Bsg. Po mano miñčiai (kiek pamenu) jau čia viskas tep buvo Gs. Mokėjo, ale mintiẽs neturi Vvs. Miñtį gerą turia, viską atmena Šmk. Mano mintỹ teip nekalbėdavo Ssk. Žinojau, bet neišeina ant mintiẽs (neatsimenu) Pls.
5. prasmė: Ne vienoj minty pasako Prng.
6. Švnč, Ds mįslė: Ale aš tau kai pasakysiu miñtį, tai niekaip neinminsi Dkšt.

Mintis neprapuola.

mind (n.)
late 12c., from O.E. gemynd "memory, remembrance, state of being remembered; thought, purpose; conscious mind, intellect, intention," P.Gmc. *ga-mundiz (cf. Goth. muns "thought," munan "to think;" O.N. minni "mind;" Ger. Minne (archaic) "love," originally "memory, loving memory"), from PIE root *men- "think, remember, have one's mind aroused," with derivatives referring to qualities of mind or states of thought (cf. Skt. matih "thought," munih "sage, seer;" Gk. memona "I yearn," mania "madness," mantis "one who divines, prophet, seer;" L. mens "mind, understanding, reason," memini "I remember," mentio "remembrance;" Lith. mintis "thought, idea," O.C.S. mineti "to believe, think," Rus. pamjat "memory").

mind (v.)
mid-14c., "to remember, take care to remember," also "to remind," from mind (n.). Meaning "perceive, notice" is from late 15c.; that of "to give heed to" is from 1550s; that of "be careful about" is from 1737. Sense of "object to, dislike" is from c.1600; negative use (with not) "to care for, to trouble oneself with" is attested from c.1600. Meaning "to take care of, look after" is from 1690s. Related: Minded; minding. Meiotic expression don't mind if I do attested from 1847.

Mintys neprapuolė.

Mundus.

Mondo.

Mundo.

Monde.

Du Monde.

From PIE *mnto-s.

Pradžioje buvo ... mintis.

Ar Lietuva turi kainą?

BNS ir lrytas.lt nuomone, turi.

Antrai kadencijai perrinktas JAV prezidentas Barackas Obama dėl priešraketinio skydo neaukos Baltijos šalių interesų norėdamas įtikti Rusijai, sako JAV politikos apžvalgininkas Davidas Markas. „Aš nemanau, kad jis parduos Lietuvą, Estiją, Latviją ar Gruziją. Aš manau, jis vis dar pakankamai tvirtai nusiteikęs išlaikyti gerus santykius su šiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis“, - teigė D. Markas.

Vis dėlto aš nemanau, kad jis turėjo omenyje, jog patenkins Rusiją.

Pleasant Island

Nauru (English i/nɑːˈuːruː/ nah-oo-roo), officially the Republic of Nauru and formerly known as Pleasant Island, is an island country in Micronesia in the South Pacific. Its nearest neighbour is Banaba Island in Kiribati, 300 kilometres (186 mi) to the east. Nauru is the world's smallest republic, covering just 21 square kilometres (8.1 sq mi). With 9,378 residents, it is the second least-populated country after Vatican City.

Nauru – sala ir valstybė Ramiajame vandenyne, viena mažiausių nepriklausomų šalių pasaulyje, mažiausia pasaulio respublika.

Manoma, kad salos pavadinimas kilo iš nauriečių kalbos žodžio Anáoero, reiškiančio „einu į paplūdimį“.

Nauru yra parlamentinė respublika. Valstybės galva - prezidentas. Parlamente yra 18 narių renkamų trejiems metams. 15 iš 18 dabartinio parlamento narių - nepartiniai. Valiuta - Australijos doleris

Palau gyvena ~12 tūkst. žmonių. Valiuta - JAV doleris.

The Marshall Islands, officially the Republic of the Marshall Islands (Marshallese: Aolepān Aorōkin M̧ajeļ),[note 1] is an island country located in the northern Pacific Ocean. Geographically, the country is part of the larger island group of Micronesia, with the population of around 68,000 people spread out over 34 low-lying coral atolls, comprising 1,156 individual islands and islets. Currency - United States dollar.

The Federated States of Micronesia uses the U.S. dollar as its currency.

Panama. Currency - Balboa, U.S. dollar (PAB, USD).

Canadian dollar.

Bohemiečių taleris...

Countries That Voted Against Palestine At UN.

Israel, the United States and Canada, Czech Republic, Panama, Marshall Islands, Micronesia, Nauru and Palau.

Kaip čia be mūsų?