Kyrie eleison

Kyrie eleison.

Keista.

Ἄγκυρα.

Ankaras.

Ἄγ κυρα.

κυρός.

κυρός.

κύριος.

κύριος.

Ἄγ.

κυρα.

As with many ancient cities, Ankara has gone by several names over the ages. It has been identified with the Hittite


cult center Ankuwaš, although this remains a matter of debate.

Хетты поклонялись богу грома — Тишуб-Тарку. Они изображались с перунами в одной руке и с двойным топором — в другой, с бородой, в египетском переднике и головном уборе, вроде египетской белой короны.

Главное женское божество хеттов вероятно было первообразом малоазиатской «Великой Матери», с именем Ma, Кибелы, Реи; она изображалась в длинном одеянии, с короной вроде muralis на голове.

Tai iš čia Ἄγ κυρα?

Pirwa (or Peruwa) is a Hittite deity whose nature is poorly understood. He/she is sometimes referred to as "queen", though archaeologists believe he/she was a male god.

The name may derive from the Hittite peruna or "cliff", and the Pirwa worship seems to have involved horses and horse-related symbols.

Некоторые атрибуты Пирвы, такие как конь и серебряная узда, позволяют Вяч. Вс. Иванову и В. Н. Топорову соотнести его с индоевропейским Богом Грозы. Это сходство подкрепляется и этимологической связью peruna- и Pirṷa- / Perṷa- из *perṷo-.

Jei jau Perkūnas Ankuvaše pasirodė, ir daugiau mūsų ženklų turėtų ten būti.

Inkarai vidury žemių šiaip sau nesimėto.

Ankara.

Angora.

Angara.

Название произошло от бурятского корня анга означающего «разинутый», «раскрытый», «открытый», а также «промоина», «расселина», «ущелье». В исторических источниках Ангара впервые упоминается в XIII веке под названием Анкара-Мурэн.

Ankuvaš.

ánkuris sm. (1) J, ankurỹs (3b) K.Būg žr. 3 ankaras.

2 añkaras sm. (1) inkaras: Liepė padaryt ... didelį añkarą LB201.

ankúoti, -úoja, -ãvo tr. Klp ankas dėti, akis daryti (tinklą mezgant).

Ar pravertė vašelis?

Ar gardūs vašylai, kuriuos valgo muitininkas, paėmęs kyšį?

vašỹlas sm. (2) DŽ1, vašýlas (1) BŽ509, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; MŽ314, N, [K], Rtr, E, vãšilas (3b), Š, NdŽ; M, LL78, L, Rtr zool.
1. BŽ232, lašiša (Salmo salar).
2. tokia lašišinių šeimos žuvis: Margasis vašilas (Salmo trutta fario) LL200. Baltasai vašỹlas (Coregonus leucichthys) BŽ40.

vašóklis sm. (1) Jn(Kv), K.Būg, Š, NdŽ, KŽ, LKAI169, DŽ2, Sr(Slnt, Ms), vašõklis (2) Š, DŽ, NdŽ, LKAI169, vašoklỹs LKAI169(Ktč); D.Pošk, Sut, LBŽ bot.
1. ŠT98, LKAI169(Sd, Plt, Kl, Žr, Grg, Klm, NmŽ, Skdv, Žgč, Erž, Vlkš, Šmk, Jrb), Vkš serbentas su raudonomis, gelsvomis ar juodomis uogomis (Ribes); šio vaiskrūmio uoga: Juodūsius vašóklius virinaus vaistams Pj. Vašókliai labai rūgšti Vn. Sodne auga juodiejai ir raudoniejai vašókliai Pln. Tai naminis vašoklių vynas, mano paties dirbtas Vaižg.
2. IM1878,19, K.Būg, J.Jabl(Btg), LD189(Lkv), LKAI170, Pln, End, Jdr, Šll, Žgč raudonasis serbentas (Ribes rubrum); šio vaiskrūmio uoga: Vašóklių nudrykusios kekės J. Braukti žiedus, apvynius, linus, vašóklius, serbentus JI232. Serbenta tur juodas uogas, o vašókliai raudonas J. Raudoniejai vašókliai, juodieji serbentai Šv. Serbento juodos uogos, vašóklio raudonos Trg. Vašókliai – raudonos mažilelės uogos Tv. Pradėjo sprogti pavasarį vašókliai Brs. Vašóklių yra įsvadintų, agriezdų Grd. Ten tame muno rasodninkelė[je] vašókliai auga Tv. Prisirinkau vašóklių pilną kreženką Žlb. Sodnelė[je] visokių uogų: braškių, vašóklių, juodųjų serbentų Rt. Rupūžpenčiai, katras vašoklius taip išlaužėt?! Trg. ^ Jų (paukščių) papilvės buvo raudonos kaip vašokliai rš.

Mat, iš kur net.

vašà sf. (4) KŽ
1. Ser, FrnW, NdŽ, DŽ1 vešėjimas, tarpimas, augimas: Vašõs mete iki dešimties riešutų vieno[je] kekė[je] kekėjo, t. y. mezgė JII67.
2. linksmumas, smagumas: Gero[je] vašõ[je] jis yra J. Vakar buvai vašus, šiandien be vašõs, t. y. linksmybės J.

Smagu buvo vakar.

Ankuvaše, kulto centre, kulto tarnams gal žvakių prireikė?

1 vãškas sm. (4) Š, DŽ, Snt, End, Krš, (2) KBII53, FrnW
1. sing. SD1196, SD402, H, R, MŽ, LsB505, KII333, K, M, LL282, L, DŽ bičių gaminama korių medžiaga: Korių vaškas ŽŪŽ34. Vãšką lydyti BŽ66. Vaško žvakė Rtr. Baltasis vãškas MedŽ98. Bitės turi medaus, turi vãško – negi te biednos Ant. Katrie bitis turės, aukos bažninčiai vãško End. Vasarą, bitėms gerai atsigavus, nuo jų papilvės pradeda luptiesi giedrūs, ploni žvyneliai – tai ir yra vaškas A1885,128. Bitynai ir medaus bei vaško duoklė dažnai minima XIV–XVI a. privilegijose, aktuose MLTEI243. Iš vãško dirba grabnyčias ir staunines žvakes J. Iš vãško žvakes liuob dirbs Varn. Iš vãško nuleja grebenyčių žvakes ir pašventina – smertinėm jas vadina Skp. Baltus [kiaušinius] margydavom vaškù bičių PnmŽ. Ištirpina vãšką, su degtuku i rašinė[ja] kaip nora an tų kiaušinių Krž. Kap indedi in verdantį vandinį, nusmunka tas vãškas, ir būna gražūs [margučiai] Kpč. Sudeda tus kiaušinius, tas vãškas nubėga, ten neįkimba dažai Sd. Rugienių miltų užbarstė, vãško [uždėjo ant skaudulio], paguldė – ir užmigo Skrb. Mostin dėdavo vãško, sakų; mostį tepdavo, kai šakele čiepydavo Slm. Buvo smalinykas – juoda smala ir vãško pridedi, tai tada anas netrupa, insijuodina šitas siūlas Avl. Vaškù ažuleja skyleles JT427. Tą vašką leja an vandenio (spėjant ateitį) Rod. Degamasis vaškas I. Vaškas nekoštas Sut. Alvu ir vaškù leja DK77. Kaip ištirpsta vaškas nuogi ugnies, taip prapuls piktieji nuogi veido Dievo Mž287. Vaškas tirpsta nuog saulės spinduolių KN17. Ižbaltintas vaškas SD13. Apleju alavu, vašku SD199. Ižspaudėjas, žiedžius pavaizdų ant vaško, mielo SD54. Iš vaško darytas R390, MŽ525. Vaškas pečviečiui (antspaudui) R236, MŽ314. Dobilų laukas paraudo, ir liepos taisosi vašku pagelsti M.Katil. Pilkoji bitele, nešk vãško kruopelę (d.) Mrj. Kaip tiktai bičiuoliai supyksta, bitelės suneša iš vãško liežiuvį Pnm. Tada sulėkė daug bičių i nulipdė iš vaško bažnyčią par naktį LMD(Lg). Kad ji pasiūtų ma[n] marškinužėlius be siūlo, vãško, be adatėlės JV136. Vaškelis N. Vaškužis N. ^ Ugnis dega kaip vaškù pakurta Šts. Šieną išdžiovenau kai vãšką Dglš. Tas vyrelis pageltonavęs kaip vãškas Edn. Jos gi veideliai kaip vaškas, nei ant baltų rankų žiedai nebeblizga LTR(Km). Kai vãškas pienas, net geltonas (riebus) Klt. Geltonas kai vãškas, o gardus [ožkos sūris] Rod. Šalta, agurkai geltoni kai vãškas Tr. Medus geltonas geltonas – kaip vãškas Kp. Teip geltoni obuoliai – kaip vãškas Slm. Ausys [karvės] jeigu geltonos kap vãškas, būna pienas riebus Brb. O smėlis geltonas kaip vaškas, geltonas kaip gintaras J.Aist. Juk gyvenimas daug platesnis ir gražesnis, kai pats esi jo valdovas ir kaip vašką tarp pirštų minkai L.Dovyd. Kad aš ištarsiu vieną žodelį, tu kaip vaškas sutirpsi KlvD94. Toli baisesnė bus toj ugnis, kuryji vienu kartu visus miestus praris, kiek jų yra ant šio pasaulio, ir visus elementus – žemę, vandenį, orą kaip vãšką ižtirpys DP8. Ano širdis kaip vaškas minkšta LMD(Tl). Širdis mana yra kūne maname kaip sutirpytas vaškas BBPs22,14. Tiek vãško, tiek knato, tiek težiba Snt. Šiksi vaškù, medaus neragavęs B725, Sch102(B). Aš visą amžių iš šūdo vãšką spaudžiau, o kas išejo?! End. Iš šūdo (mėšlo J.Jabl) vãško neišsunksi (nebišsunksi Dr, nepadarysi Lzd, neišspausi JT371, Kv) M.Valanč. Aukštas kai dvaras, platus kai pilis, geltonas kai vaškas (obuolys) B114. Aukso galvelė, vaško marškinėliai (žvakė) LTR. Vãško kumelytė, linų uodegytė (žvakė) JT106.
2. ppr. pl. GTŽ, BTŽ augalinės ar riebalinės kilmės lipoidinė medžiaga: Pagal veikimo pobūdį į riebalus panašūs natūralūs vaškai: bičių, spermacetas, lanolinas ir iš dalies sintetiniai emulsiniai vaškai rš. Riebiosios rūgštys su didelės molekulinės masės alkoholiais sudaro vaškus rš. Riebalinis vãškas (vaškinė medžiaga, susidaranti per ilgesnį laiką, skaidantis lavonų riebalams) MedŽ18. Augaliniai vaškai dengia augalų stiebus bei lapus ir apsaugo juos nuo sausros bei ligų rš. Kalnų vãškas BŽ66. Dervos, vaškai ir taninai skyla dar sunkiau [negu riebalai] rš. ║ vaškinės konsistencijos lipnus tepalas: Grindų vãškas NdŽ. Skiepijimo vãškas, sodo tepalas rš.
3. Dg, Arm, Lnt, Kkl, Grv korys: An to medžio šaknių vaškų̃ prinešta DrskŽ. Vaškų̃ nėra, nepridaryta korių – ir medaus nėra Kpč. Bitės vaškúosna medų neša Gdr. Kai yra avilių, turėsim vaškų̃ Vlk. Tep aš jo (medaus) norėjau, ka, rodės, ir su vaškaĩs suvalgytau Rdš. Nuej[o] – ir atneša medaus su vaškù Btrm. Tūse vaškūse, kurie ant dugnu koštuvės pasiliekta, dar gražus medus yra S.Dauk.
4. Vkš ausų siera: Pasižiūrėk ausỹs, ar nėr vãško JT296. Ausies angą pripildę vaškai daro žmogui įvairias sunkybes TS1900,9.

O čia kas?

2 vãškas (l. ważka) sm. (4) psn.
1. SD56, Sut, N, [K], JbL278, NdŽ, FrnW svaras (svorio vienetas): Vaškas – senovės lietuvių pagrindinio svorio vieneto a k m e n s viena keturiasdešimtoji dalis LEXXXIII238. Tai, matyti, nedidelis vienetas, nes vienas vaškas medaus kainavo 1 grašį, o 1 vaškas vaško – 4 grašiai MLTEII526. Valstietės turėjo suverpti po 6 vaškus linų MLTEII526. Pusė funto, pusė vaško SD136. Pusantro vaško SD272. Žinok, manas sūnau, kaip aš dešimtį vaškų (paraštėje svarų) sidabro, tau dar vaikeliui esant, pažyčijau Gabeliui BBTob4,21.
2. svarstis: Tikras svaras (paraštėje ir pundai) yra nuog Pono, ir visi vaškai maiše yra jo darbai BBPat16,11.
3. toks piniginis vienetas: Christui, kursai yra tikroji šviesybė, vaškùs afieravokime DP430. Tasai pavadino dešimtį tarnų savo ir davė jiemus dešimtį vaškų, ir bylojo jumpi: verskitės, ik eš sugrįšiu VlnE185. Pone, vaškas tavo dešimtį vaškų atnešė VlnE185. Atimkite vašką nuog jo ir duokiat tam, kursai dešimtį vaškų tur VlnE186.

Pačiu laiku.

vaškẽnis sm. (2) BŽ66,245, NdŽ; I, Mt, Rtr, LBŽ, LFIII75 bot. sotvaras (Myrica); pajūrinis sotvaras (M. gale).

Ir ankaras, ir tinklas, ir vašylas, ir vaškenis.

Vandenų anklavas palei Ankuvašą, vidury Turkijos, kur jų, tų vandenų, nebėr.

Jūra.

Prieštvaniniai laikai.

Kaip sekasi, ateiviai?

Kiaušinius pamarginot?

κῦρος.

κῦρος.

Cyrus (Old Persian: Kuruš; Modern Persian: کوروش, Kurosh; Greek: Κῦρος, Kȳros) is a common Persian given name.

Persian Monarchy

* Cyrus I (ca. 650 BC), King of Anshan
* Cyrus the Great (559–529 BC) – also known as Cyrus II – the grandson of Cyrus I, an Achaemenid ruler and the founder of the Great Persian Empire

(See also: Cyrus Cylinder, Cyrus in the Judeo-Christian tradition and Cyrus the Great in the Quran)

* Cyrus the Younger (died 401 BC), brother to the Persian King Artaxerxes

From the Mediterranean sea and Hellespont in the west to the Indus River in the east, Cyrus the Great created the largest empire the world had yet seen.

kìrinti, -ina, -ino tr. J, K.Būg, Ds erzinti, kiršinti, kibinti: Nekìrink katės – įdrėks! Švnč. Geras šuo ir nekìrintas loja Švnč. Nekìrink bičių! Vdš. Jei tu manęs nemyli, kam tu mane kirini? LTR(Ml).
pakìrinti tr. truputį paerzinti: Pakìrino bites Švnč. Pakìrink juos labiau, kad susimuštų Dglš.
sukìrinti tr. supykinti, sukiršinti: Kitados velnias norėjo diedą su boba sukìrinti (ps.) Ad.

kýra scom. (1) BŽ260, Als, Pkl įkyrus žmogus: Tas kýra, kurs įkỹra visiemus J.

kỹras (l. kir) sm. (2) retas, permatomas audeklas; šydas; juodas gedulo audeklas: Kỹras yra išskidęs audimas J. Drabužis išnešiotas kaip kỹras, t. y. išblindęs visai J. Vienu kyreliù rėdos ana J. | Eina an akių užsileidę juodus tinklus kaip kokius kyrùs Sv. Debesys saulę tamsum kyru dengia srš. Guliu grabe, apdengts juodu kyru brš. Garsėjo kūjaičių trenksmai, tai apkalinėjo kambarį kyru LzP.

kyrėjas sm. = kyriejus: Aušrinė pakirdus raudonu kyrėju pasaulę apsiaučia A1886,1.

kyriẽjus [l. kiereja, kireja, rus. киpeя (visi iš turkų kalbos)] sm. (2) J, Als ilgas apsiaustas: Dembliniu kyrieju apsisiautęs S.Dauk. Nu savęs kyriejų nusiautęs, jam atidavė S.Dauk. Ant kaboto arba kailinių visados antvelka baltą trinyčio kyriejų, arba ploščių S.Dauk. Baltu kyrieju apsisiaučiau Varn.

Iš turkų visi, kur gi ne...

kyrìmas sm. (2) → 1 kirti.
atkyrìmas sm. (2); LL116 pakyrėjimas, atgrisimas.
įkyrìmas sm. (2) → 1 įkirti (įkyrti): Įkyrimas ligos M.Valanč. Po svietiškų linksmybių įsto[jo] paprastai įkyrimai M.Valanč. Kentėjo daug sunkių įkyrimų brš.

kyrkt interj. kartojant nusakomas ilgas, intensyvus kirksėjimas: Kyrkt, kyrkt – kirksėjo ilgasparnė gervė rš.

Kirchė.

kyrti, -a (-ia), -o (-ėjo) tr. N, [K] kerėti, žavėti.

Kirkė.

kir̃kilas sm. (3b)
1. BŽ46 kas kirkia, rėksnys, kirklys: Vaikas, kurs rėkia, kirkia, bus kir̃kilas J. Koks kirkilas tas tavo vaikas! Vv. Pakabintas karo lopšys – „kirkilų dvaras“ V.Piet.

kìrkinti (-yti), -ina, -ino tr.
1. erzinti: Nekìrkyk šunų! Švn. Nu kam tu jį kìrkini, jis ir teip piktas kaip šeškus Ds. Kam tu vaiką kìrkini? J. Nekìrkink tuos vaikus, ba jie tuoj pradės žliumbti Ldvn. Visą vakarą kirkinom, kam lūpas dažo Vrn. Nekìrkyk šunes Vrn. Nekìrkyk seno žmogaus Drsk. Tėvukas kìrkino meškas [atsivestas meškininko ir pastatytas klojime; erzino per sienos plyšius] Mrc. Štai, seni, nukirs Grainis liepą, – erzino kirkindami jį kiti: – teks tau mirti greičiau, negu manei V.Krėv. | Nekìrkink voties – votį sopės Rod.
2. K daryti, kad kirktų, čirškinti, cypinti, rėkinti: Tu kìrkini žąsį, o jis karkina vištą J. Šuva už uodegos vištą nutvėręs kìrkina Kp. Bene šeškus vištas ten jau kìrkina? Kair. Kìrkina ir kìrkina par ištisas naktis tą vaiką Brs. | refl.: Jeigu ji linksma, kirkinasi su meisteriu P.Cvir. Vaikai, kad man šiukštu nesikìrkintumėt! Alk. Tol kìrkinosi vaikai, kol tėvas visims kailį išaudė Vvr. Šeimininkė, per naktį kirkinusis su vaikais, taip pat miegojo Žem. ║ kibinti: Kas tais mergas kìrkina, kad tep spiegia? Mrj.
3. girgždinti: Smalininks ..., per kiemus pamaži važinėdams, kìrkina ratą K.Donel. Nekìrkinkiat tų durų! Ms. Ką čia jūs mano lovą kìrkinat! Sugriausit Škn. Ką tu ten kìrkini tas stakles! Akm. Langinę labai vėjas kìrkina Krok.
įkìrkinti tr. įerzinti: Kam įkìrkinai šunis Jž. Kad įkìrkino senį, kad pradėjo tas bartis! Ds.
iškìrkinti
1. tr. Š išerzinti: Traktoristas par pietus visas mergas iškìrkino Šll.
2. intr. išvažiuoti, ratus kirkinant: Iškirkino ant savo kuino miestelio linkui rš.
nukìrkinti tr. Šll nurėkinti, nukibinti.
pakìrkinti tr.
1. paerzinti: Jį tik kiek pakìrkink – tuoj ir pyksta Dgl. Pakìrkink vaikus, ko anys sėdi apsnūdę! Ds. Pakìrkysi bites Azr.
2. žr. kirkinti 2: Jis, priėjęs prie vežimo, pakìrkino žąsis Skr. Labai nebaikščios buvo [vištos], ale anąnakt lapė pakìrkino Trgn. ║ Pakìrkyk mergas! Ds.
3. pagriežti: Pakìrkyk armoniką Al.
4. pasupti, pajudinti (lopšį); pagirgždinti: Pakìrkink lopšį, gal vaikas užmigs Varn.
pérkirkinti tr. pakartoti netaisyklingą tarimą (erzinant): Vis dieverį pa pa pa perkirkydavo Vrn.
prakìrkinti tr. pravirkdyti: Prakìrkinai tą kroklelę, dabar kroks visą dieną Lk.
sukìrkinti tr. suerzinti, supykinti: Sukìrkino šunį, kad ant sienų kabinosi Grš. Ėmiau ir sukìrkinau tyčia mergas: kap jos riejasi dabar! Brt. Žengė sparčiai, stengdamos kūno nuvargimu apmalšinti sukirkintus dirgsnius LzP.
užkìrkinti tr. užpykdyti, užerzinti: Užkìrkinus širšes, reikia bėgt, kad nesugiltų Bgt.

kir̃kis (plg. la. ķirķis) sm. (2) toks jūros vabzdys: Kir̃kiai nuėda žemėn strigtas jūro[je] Šts.

Cyrus, Greek name of the Kura River in the South Caucasus.

The fable of the Fisherman and the flute first is recorded by Herodotus in his Histories.

Herodotas (iš Halikarnaso, gr. ΗΡΟΔΟΤΟΣ: Herodotos; 484 m. pr. m. e. – 425 m. pr. m. e.) – pirmasis pasaulyje istorikas, gyvenęs V a. pr. m. e., žymus savo aprašymais apie konfliktus tarp Graikijos ir Persijos, taip pat aprašymais apie skirtingas vietas ir žmones, kuriuos jis sutiko keliaudamas.

Cyrus the Great, had sent overatures to the Ionians asking them to revolt from Croesus. The Ionians rejected the request. When the Ionians realized that Lydia had been subjugated by Cyrus, they sent envoys to Cyrus stating that they had changed their mind, and would now willingly submit to terms. The fable is Cyrus' answer to the Ionian's request.


Papuolėt, žuvelės...

Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo. Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį.

autokefãlija [↗ auto... + ↗ ...kefalija], savarankiška bažnyčia, veikianti vienoje kurioje šalyje.

Kiras.

Kiras Kuršių mariose.

Kurėnas.

Kurija.

In the 1930s, extensive excavations were undertaken in Antakya, uncovering a magnificent treasure trove of ancient mosaics and artifacts. But no major buildings of ancient Antioch were found and most of the ancient city still waits to be discovered. The main sights to be seen in Antakya today are the mosaics in the Hatay Archaeological Museum and the Cave Church of St. Peter, which could be the oldest church in the world.

Pagrindinis krikščionybės simbolis – kryžius.

Iš paminklų matome, kad vienas svarbiausių pirmiesiems krikščionims simbolių buvo žuvis. Taip galėjo būt dėl plačiai paplitusio akrosticho: žodžiai "Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Išganytojas (gr. Iesous Christos Theou Yios Soter) sudaro santrumpą Ichthys (gr. žuvis).


Cyrus
Latinized form of Gk. Kyros, from O.Pers. Kurush, a name of unknown etymology. In Hebrew, Koresh, and in that form taken c.1990 by Wayne Howell of Texas, U.S., when he became head of the Branch Davidian church there.

κῦρος - "supremacy".

király.

Gal κῦρος, gal ne - nebūk pernelyg įkyrus.

Geriau pakalbink gražiai.

vašė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. tartis.
suvašė́ti tr. K.Būg sutarti, sukalbėti: Ką mes suvašė́jome, tą aš ir padariau Jn(Kv).

Kažin, ar tada, kadaise, gerai suvašėjom.

O gal žodžio nesilaikėm?

O gal ragus per didelius turėjom?

vàš interj. sakoma siundant šunį: Vàš vàš, paimk! Ucy! NmŽ.

Ваш Анкуваш?

Taip.

Bet gal ir jūsų.

Seniau, seniau, dar seniau.

Kas jūs?

Vėlek Velykos...

Мы с кунигасом посоветовались и решили поздравить вас с Великами.

Кири́лл (др.-греч. Κύριλλος — «господин», «владыка») — мужское имя древнегреческого происхождения.

Kyrie eleison!