Ankas

Ankas

ánka sf. (1) BzF96, K; N kilpa, grandis, ąsa: Pakabink paletą už ánkos Sg. Tinklo ánka pratrūko Prk. Ánkos pry ką tik išausto lininio audeklo padaromos pry žemės pridurti, kad vėjas neišblaškytų Klp. Budelis anką ... ant kaklo paliko TP1881,17.

1 añkaras sm. (1) geležinis ar medinis pasaitas: Viedro añkaras nutrūko Grž.

2 añkaras sm. (1) inkaras: Liepė padaryt ... didelį añkarą LB201.

Ir graikiškai ankaras beveik toks pats, žr. anchor, subs.

Ankara.

Gal Ankaros vardas ir iš Ánkyra, bet ankaras karo.

Anką Ra rankoj laiko.

Kas su Saule kelia - ankstyvas.

ankstà sf. (4)
1. ankstis, ankstumas: Buvo dar nedidelė ankstẽlė, kai atsikėlėm Grž. Motule mano, širdele mano, ankstelè pasiklosiu, vėlelè užsiklosiu LTR(Žsl). Žmonės su ankstà pradėjo keltis Grž.

añkstas, -à adj. (4) ankstus, ankstyvas: Verkė mergelė jauno bernelio nuog anksto ryto ik vakarėlio TŽI306. Nereiks tau, mergužėle, anksto ryto keltis KrvD213. Jau laikas eiti gultų, nes ryto anksto reiks pakilti Sz.
◊ iš añksto neatėjus laikui, prieš laiką: Jie iš añksto pradėjo rugius pjauti Skr. Iš añksto atėjo pas mudum J. DK57 Iš anksto sumanytas, tyčiomis padarytas LL212. Aš tau pranešiu iš añksto Dkš. Iš anksto nieko nežinau Ds. Susidėk daiktus iš añksto, kad paskui nereiktų lakstyt Ds. Ižg añksto ... meldžias DP105.
nuo añksto; pro añkstą anksti: Užsimanė eit nuo añksto medžiot BM265(Rd). Nuo anksčiausio jie dirba Grž. Mes vakar pro añkstą pasikėlėm kulti Prng. Pro ankstą pagatavysiu mane tavęspi irgi lauksiu Mž511.
už añksto iš anksto: Kad būtum už añksto pasakęs, būčiau atejęs Dglš.

añkstės sf. pl. (2) bot. ankstyvosios vyšnios, trešnės (Cerasus avium): Ankstes rečiau sodint reikia – plačiai, kaip obelės auga Trgn.

ankstì adv.
1. SD313, J kurio nors laiko tarpo pradžioje: Šiemet ankstì ledus išnešė Slm. Šiandie visi anksti išvažiavo Pn. Ankstì ryto rytelio ieško brolis žirgelio Kp. Ankstì rytą rytužėlį saulelė tekėjo Nj. Penkis kartus ypačiai išėjo anksti DP94. Anksčiaũ atsikelsi, greičiau apsidirbsi Gs. Anksčiau kelkis, gardžiau valgysi Kp. Reikė tau ateiti ankstėliaũ Ds. ^ Ankstì negiedok, ba vakare verksi Prng. Kas anksti kelia ir vėlai gula, tas visko turi Mrk. Ankstì vėlai (daug) dirbi, o vis kap nieko neturi, tep neturi Gs. Nesigriausi ankstì vedęs, vėlai gulęs An.
2. prieš įprastą laiką, be laiko: Jis ankstì mirė DŽ.

ankstýbė sf. (1) Šts, Šč, ankstỹbė (2) Gs ankstumas: Tokia ankstýbė, dar gaidžiai negiedojo, o jis jau atsikėlęs Kp. Kur tokioj ankstýbėj nuvažiavęs į miestą pasidėsi? Lnkv. Vakar atsikėliau ankstýbėse KlvrŽ.

ankstývas, -a adj. (1), -à (3) Š, Sdk, Rdš, Alv, Vrb anksti įvykstantis, pribręstantis, atvykstantis ir pan.: Ankstývas vasarojus J.Jabl. Vieversys ankstývas svečias Dkš. Koks tu šiandien ankstývas, turbūt anksti kėleisi Mrj. Jų karvė ankstyvà, tai ir pieno jau turi Nmn. Saulelė ... rytuose ankstyvuose TŽI216. Ankstyvųjų bulvių pritrūkom Grž. Pasisėsim ankstyvùkų žirnių Rdm. Ankstyvos maldos SD79. ^ Ankstyvà varnelė dantelius, dantelius, vėlyva varnelė akeles, akeles Dkš. Ankstývas darbas vaisius didina TŽV598. Ankstývas svečias neilgai vieši Pnd.
ankstýva n.: Kas ankstýva, tai ir gyva (javai, anksti sėti, yra gajūs) Smn.
ankstývai adv.: Ankstývai sodintos bulbės, jau kasa Lnkv. Tai aš nematau aušrelės auštant, nei piemenėlių ankstyvai genant Smn.

Kai labai veržia, spaudžia iš visų pusių, ankšta būna.

añkštas, -à adj. (4)
1. turintis maža vietos, erdvės: Lopišelis ankštas Mž186. Añkštas kambarys, nė lovos nėr kur pastatyt An. Ankštas stiklas B. Ankšta vieta sienoj SD139. Ir stojos ankštoj vietoj, kame nebuvo kelio pralenkt dešinėn aba kairėn rankon Ch4Moz22,26. Įeikite pro ankštąsias duris CI559. Kodrin tuo ankštuoju [keliu] teip labai bjaurimės? DP272. ^ Ankštì namai, bet savi TŽIII377. Ardvi vartai bit įeit, bet ankšti išeit B. Svetimas kampas ankštas PPr145. Ankšta jo pirkelė, bet gardi duonelė PPr57. Ankšti keliai dubūs ST613.
añkšta n.: Su tiek šeimynos šitoj troboj bus añkšta gyvent Kp. Pas mus tep añkšta, neturėsim kur paguldyt Vrb. | prk.: Išsinešt (išsikelti) būt geriau, tik su pinigais añkšta (trūksta, jų maža) Ad. ^ Kur añkšta, tę drūta (sakoma nesisekant) Lp.
ankštaĩ adv.: O paukšteliai su dainoms, ankštaĩ pasislėpę, irgi be rūpesčių, šaltai sapnuodami, miegti K.Donel. Jie gyvena labai ankštaĩ, net nėra kur kitos lovos pastatyti Nmn. ║ labai aptemptas, veržiantis, siauras (apie drabužį, avalynę): Ankštì batai J. Añkštos kailinių rankovės Dkš. Padaryk teipajag ankštą sermėgą (paraštėje užmautinę) iš baltų šilkų BB2Moz28,39. Sermėga per ankšta R331. Į batą añkštą įkišau, ir nugriaužė koją Yl. ^ Kad tau būt ankšti marškiniai (kad tu galą gautum), kap tau čia añkšta būt! Arm.
añkšta n.: Nesmagu, kai kojai añkšta [batuose] Gs. ankštaĩ adv.; SD28, R: Ankštaĩ kojas įsiaviau, važiuojant šals Grg. ankštỹn adv. K.
2. siauras, mažas (apie akis): Žmonės buvusys ankštomis akimis S.Dauk. Ankštas akis įgavo S.Dauk.
◊ ankštõs širdiẽs KI371 beširdis.

añkštis sm. (2)
1. Š ankštumas: Tokiam añkšty kur tu pasidėsi, jie patys gyvena kap silkės statinėj Nmn.
2. prk. rūpestis: Jis turi ant širdies didį ankštį, t. y. rūpą J.

Ankas - gimdos, vaisingumo ir reprodukcijos simbolis, nes pagal egiptietiškus hieroglifus ankh su kilpa viršuje reiškia gimdą.

1 ánkštis sf. (1) K; SD354, R pailga makštelė, kurioje bręsta ankštinių augalų sėklos: Pupos didesnė ánkštis, nekaip žirnio Kp. Ankštys žirnių tabaluoja kaip eglės kankorėžiai J. Sunokę ánkštys nuo lietaus skečiasi Dkš. Vienoj ánkšty buvo penki žirniai Lp. Ánkščių jau yra, bet žirniai dar maži Kp. Ánkštis (žirnius) aižau J.Jabl. Akacijų ankštys rš. Plonos ankštẽlės, dar nepribrendę Pc.

Kai žirniai subręsta, išbyra iš tos pailgos makštelės.

Nes joje per ankšta tampa.