Pasaulis

Atsivėrė Vakarai, nudūmėm strimgalviais.

Koks tas jų, vakariečių, Pasaulis?

world
O.E. woruld, worold "human existence, the affairs of life," also "the human race, mankind," a word peculiar to Gmc. languages (cf. O.S. werold, O.Fris. warld, Du. wereld, O.N. verold, O.H.G. weralt, Ger. Welt), with a literal sense of "age of man," from P.Gmc. *wer "man" (O.E. wer, still in werewolf; see virile) + *ald "age" (see old).

virile
1490, from O.Fr. viril, from L. virilis "of a man, manly," from vir "a man, a hero," from PIE *uiHro "freeman" (cf. Skt. virah, Avestan vira-, Lith. vyras, O.Ir. fer, Welsh gwr, Goth. wair, O.E. wer "man"). Virile member for "penis" is recorded from 1541. Virility "period of manhood" is attested from 1586; meaning "manly strength" is recorded from 1603.

Vyrų, vyriškas tas Vakarų pasaulis.

World War.

Buvo pora tokių.

Iš Vakarų, regis, atėjo, abudu.

war
late O.E. (c.1050), wyrre, werre, from O.N.Fr. werre "war" (Fr. guerre), from Frank. *werra, from P.Gmc. *werso (cf. O.S. werran, O.H.G. werran, Ger. verwirren "to confuse, perplex").

Nelabai man patinka toks aiškinimas.

Verčiau Lietuvių kalbos žodynan pažiūrėsiu.

1 varà (neol.) sf. (4) NdŽ, DŽ1; S. Dauk, VŽ1905,113 jėga, prievarta, smurtas: Pateisinama tegali būti vien teisiškai pagrįsta varà FT. Kęstutis vara išsivežė Birutę į Trakus rš.

1 vãras sm. (4) NdŽ, FrnW, Pkp, (2) NdŽ
1. žr. 1 vara: Vienok gyventojai tų kraštų tebuvo liuosi nu varų ir terionių S.Dauk. Pasiduodu varui, kad atsikreiptų žadėta nelaimė V.Kudir. Laikraščiai persisunkę nuodingų garų činovnininkystės ir propagandos varo ir jungo Vrp1897,2.
2. S.Dauk žr. varautojas.

varautojas sm. S.Dauk prievartautojas.

varava sf. vora, vilkstinė: Išplauks į jūrą, ta visa keleivių varava dabar atsisuko nuo ramstinių į laivo vidurį Šlč. Mėklinu sustojęs, kas tai galėtų būti – gi juodų kirminų visa varava! Šlč.

×varavìtas, -à (l. warowity) adj. (2) DrskŽ, Šlvn užsispyręs, išdidus, kaprizingas: Nebūk jau tokis varavìtas, kad nei žodžio negali pasakyt Krok. Tu gi žinai, kokia jy varavità! Pv.

varìngai sm. pl. (1) žr. variagai: IX amžiuje varingai neaplenkia ir mūsų žemės K.Būg.

Į ką panašu?

Ir dabar jauni vyrukai paerzelioja, pasistumdo, ir, žiūrėk, kažkuris šūktelna:

- Varom!

Ir nuvaro visi.

The Varangians or Varyags (Old Norse: Væringjar; Greek: Βάραγγοι, Βαριάγοι, Varangoi, Variagoi; Ukrainian and Russian: Варяги, Varyahy / Varyagi ), sometimes referred to as Variagians, were Vikings,[1][2] Norsemen, who went eastwards and southwards through what is now Russia, Belarus and Ukraine mainly in the 9th and 10th centuries.

Matot, prisivarinėjo - jau ir vikingais patapo...

Norsemenais.

Šitie tai jotvingiai:

vare power, might

varīvingas powerful

IŠ KUR ĖJO VARINGIAI?

Trojėnams ir graikams išstačius lygumoje visas pajėgas, vyksta žūtbūtinis mūšis. Pats mūsų karo Dievas Varys (Vares arba Varus, vėlesnis trakų Marsas - Mirtis) nužengia žemėn ir kovoja trojėnų eilėse. Jis išžudo daugelį stipriausių graikų didvyrių. Bet deivė Minerva budi: ji skrieja graikams pagalbon ir nukreipia milžino Diomedo durklą mūsų dievo diržo sagtin. Sužeistasis Varys surinka taip baisiai, "kaip dešimt tūkstančių įsiutusių karių, betrokštančių žudynių,- ima drebėti trojėnai ir graikai, išgąsčio apimti,- toks baisus buvo tas Vario riksmas". (Iliada, 5 giesmė).

Ingaurio giesmė apgailestauja Šventasaulavio Aukso Žodyje, jog neliko senovės Vyčių karingumo, šaul - varių, gaul - varių pralaužiamojo smūgio, "nes jie be skydų, ginkluoti tik peiliais auluose, išvaikydavo priešus riksmu, senolių garsu nuskambėdami". Žiniavaldo kronika irgi pabrėžia tą mūsų paprotį - puolimo riksmą. Rusų tradicija išlaikė jį "ura" variantu, Vakarai "hurra" (guerre). Lenkai tą sukrikščionijo į "Wiara"; vis tai senovės Varingių Vyties puolimo riksmas "Vara"! (Karas).

Toji raktinė karo šaknis yra pati plačiausia kitų lietuviškųjų tarpe. Ją lemia ne vienas, o net keliolika veiksmažodžių, ir jai priklauso keli tūkstančiai žodžių indoeuropiečių kalbose. Tai neišdildomas įrodymas, kaip giliai mūsų santvarka paveikė per 1500m. mūsų kaimynus Europoje ir Azijoje. Neįmanoma čia pateikti nė mažos dalies to viso žodyno, nurodysime tik būdingesnius pavyzdžius: Varlys (hetitų aras), Wurunkate - Varun - kautis, mūsų karo Dievo Vario pavadinimas hetitų kalba, (V)arijų tauta ir tikyba. Baronas - Varonas, Vareika, Liauda Varys, Varuliai, Berlynas, War (angl. karas), Guerre (pr. karas), vergas, varovas ir šimtai panašių priklauso varyti šakniai. Kortų "valetas" irgi iš jos kilęs. Mat, XV šimtmečio varuliai eidavo pasisamdydami asmeniškais kunigaikščių ir didžiūnų palydovais - saugotojais, kaip ir šveicarai, škotai ir kiti. Prancūzijoje jie išlaikė savo vardą "varlets" - varulietis ir "varles" – varulys lytim, iš kurių vėliau gavosi sutrumpintas "valet" - tarnas.

Tai bent!

Tik finišas tai visai nekoks.

Valetas...

Tarnas.

Kieno valetas?

Matyt, to, kieno dabar viršus.

Ar tik netapo tas šaunusis varingis pinigų valdytojų apsauginiu?

Man atrodo, kad labai į tai panašu...

Gal atsipeikės?

Gal prisimins, kas toks yra?

Na, negi visi varingiai valetais patapo?

Pasižiūrėkim.

Patys matėt, painioja juos su vikingais, norsemenais pravardžiuoja.

Tie tai iš Skandinavijos, Sueivija/Suevia/Suiebia/Suiones kadaise vadintos.

Mat, susieidavo anie varingiai ten, idant būriu anų laikų imperialistus užpulti.

Kurių palikuonys dabar civilizuotais mėgsta vadintis, mat, jų protėviai vergiją ir centralizaciją, dabar bevirstančią globalizacija, išrado ir aktyviai diegė bei propagavo.

Kas žino, kaip ten buvo - gal mūsų varingiai, bepuldinėdami anuos blogiečius, paprasčiausiai į plėšikavimą įjunko?

Pradėjo galvoti - ai, svarbu kad būtų gerai man!

Man gerai, o jūs pašvilpkit!

Pamiršo Tėvynę Sarmatiją, pametė sarmatą, ir patapo pamažėl geraimanais.

Germanus, beje, iš tų kraštų ir kildina.

Papuolė tie ex-varingiai į plačiaveidžių pietiečių gudriai paspęstas pinkles, susigundė anų monais, prateriojo savo vare - power, might, išmainė ją į waren.

Dabar krapšto pakaušį, negali suprasti - kaip šitaip nutiko...

Kodėl?

Tai va.

Toks tas jų, dabarties vakariečių, plačiaveidiškasis, germaniškuoju dažniausiai vadinamas, The World.

Man mūsų Pasaulis - gražesnis.

Tas, kuris po Saule.

1 pasáulis sm. (1)

1. SD358 visa žemė; Žemės rutulys: Pasaulio tautos nenori karo sp. Vargšas vienas kaip pirštas pasiliko pasaulyje J.Jabl. Auga ir stiprėja socializmo ir demokratijos stovykla visame pasaulyje (sov.) sp. Visame pasaulėj[e] nėr taip balto medaus kaip Žemaičiūse S.Dauk. Ir siuntė kvieslius in visas keturias pasaulio šalis V.Krėv. Netrukus garsas apie tos mergaitės gražumą ir turtus pasklido po visą pasaulį J.Balč. Vaikas, pasiėmęs šuniuką ir kačiuką, išėjo į pasaulį LTR(Ig). Kolei pasaulis platus stovės SGII12. | Pasáulio (didžiausia, daugiausia sverianti, pasaulinė) kiaulė Dbk. ^ Yra ir teisybė pasauly, tik kad akla J.Jabl. Ar vienas pasauly šuo margas?! KrvP(Krn).

2. visi žmonės; aplinkiniai žmonės: Jau tam pasauliui visam neįtiksi rš. Aš troškau vien džiaugsmą pavyti pasauliui ir sau S.Nėr. Iš jum visas pasáulis juokias Gg. Aš regimai bylojau pasauliui DP158. Jūs verksite ir raudosite, o pasaulis džiaugsis DP212. Gal manai, kad visas pasaulis tik tavo akimi turi žiūrėti?! KrvP(Dl). Be aukso gyvendamas, pasaulis tiek bėdų nepatirtų KrvP(Km). ^ Juoda karvė visą pasaulį išbadė (naktis) Vkš. Maža moterėlė visą pasaulį apdengia (adata) Stč.

3. visata: Pasaulis yra dėsningas materijos judėjimas rš. Pasaulis yra pats iš savęs sp. Kasg tenai bus, kad dangus ir žemė ir visas pasaulis padrebės? DP7.

4. dangaus kūnas arba kūnų visuma Saulės ar kitos žvaigždės aplinkoje: Ilgus amžius žmogus svajojo apie naujus pasaulius sp. Susidarė moksliškai pagrįstas įsitikinimas, kad žmogus galės pasiekti kitus pasaulius sp. Parodysiu aš tau istoriją jau buvusių, dar esančių ir būsimų pasaulių V.Kudir.

5. šalis, kraštas, apylinkė: Po visus pasáulius karas prasidėjo Vrnv. O pradėdamas nuo pasaulio Kretingos, kuriame visų daugiausiai žuvau, rinkdamas augymes šviežias, po tam nusidaviau į Palangą P. ║ kokio krašto, apylinkės gyventojai, žmonės: Dabar jau i mūso pasáulis išsivažinė[ja] (daug kur nuvažiuoja), jau suka tą kalbą (ima kitaip, ne savo tarme kalbėti) Pkl.

6. visuomenės dalis, žmonės, kuriuos sieja bendri bruožai, bendros pažiūros, veikla: Du pasauliai stovi vienas prieš kitą šioje didžioje kovoje: kapitalo pasaulis ir darbo pasaulis (sov.) rš. Imperializmo pasaulis vis labiau smunka, vis labiau susipainioja neišsprendžiamuose prieštaravimuose (sov.) sp. Kad ne vietų vardai, tai dar ir šiandie mokslo pasaulis nežinotų apie kuršių, sėlių, žiemgalių kalbas K.Būg. Vis labiau man aiškėjo, kad ilgiuosi meno, dailės pasaulio rš.

7. atskira tam tikrų gamtos reiškinių sritis: Visas šiuolaikinis organinis pasaulis yra milijonus metų trukusio raidos proceso produktas rš. Gyvūnijos pasaulis vandenynuose kur kas gausesnis negu sausumoje rš.

8. tam tikra žmogų supančios tikrovės, psichinio gyvenimo reiškinių sritis: Tada mano mažutė vargšė galva svajodavo apie nuostabius daiktus ir dar nuostabesnį vaiko pasaulį P.Cvir. A. Vienuolis „Puodžiūnkiemyje“ labai retai tiesiogiai teanalizuoja personažų vidinį pasaulį, jų jausmus bei mintis, jų psichologinius išgyvenimus K.Kors. Tas tylėjimas buvo visas sielvarto pasaulis J.Balč. Ji nieko daugiau nenori, tik išsaugoti sau tą mažytį, taikų širdies pasaulėlį, tolimą nuo gyvenimo audrų, nuo keršto, neapykantos rš. Jos minčių pasaulis jam pasirodė siauras, dargi juokingas J.Avyž. Mes gyvename ne tik žmonių visuomenėje, bet ir daiktų pasaulyje rš. Vakarais, sunkiu atodūsiu palydėjęs dar vieną be naudos užgesusią dieną, pirmininkas sėsdavo už stalo ir pasinerdavo skaičių pasaulyje J.Avyž.

◊ anàs (ateĩsiantis, tàs) pasáulis tikinčiųjų supratimu, pomirtinis gyvenimas: Šiame pasauly juk nebepasimatysime, o ar teks aname, nežinau V.Krėv. Nebus jam atleistas [nusikaltimas] nei šitame, nei aname pasaulyje DP548. Staiga krito, suriko ir – aname pasáuly Prn. Idant ateisiančiame pasaulyje ... amžiną algą imtumbime DP584. Nebėkim, nueisma žiungsniais tan pasáulin Rš.

kaĩp pasáulis stóvi niekada: Kaip pasaulis stovi, negirdėta, kad žmogus pats nusikąstų pirštą Jnš.

šìs (šìtas, tàs) pasáulis tikinčiųjų supratimu, žemiškasis gyvenimas kaip priešingybė pomirtiniam: Atrodo ne šiõ pasaulio žmogus rš. Nebe šiõ pasáulio gyventojas (arti mirties) BŽ284. Šimè pasáulyje daug vargų K. Iškeliavo iš šiõ pasáulio (mirė) Prn. Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu J.Marc. Kuryji yra brangesnė neg visas tasai pasaulis DP197.

Tik nepasiklyskim.

Kas yra Pasáulis, pasiskaitėm.

Pãsaulis - ne tas pats, o pasaũlis - visai kas kita.

2 pãsaulis sm. (1)
1. saulės apšviečiama vieta: Atsisėsk pãsaulyje NdŽ. Atsisėsk į pãsaulį NdŽ.
2. klimatas: Augymė, atmainingūse pãsauliūse gyvenanti, kitokią lytį kokios savo dalies įgauna P.

3 pasaũlis sm. (2); CII1141 saulės neapšviečiama vieta: Pasaũly sniegas kartais išsilaiko net iki Sekminių Ck.
◊ į pasaũlį nueĩti pasidaryti blogu žmogumi: Koks te žmogus: jis pasaũlin nuẽjo Ck.