Eretikas

eretikas
eretik|as, eretikė dkt. erezijos skleidėjas ar sekėjas, klaidatikis.


erètikas [gr. hairetikos],
erezijos skelbėjas, sekėjas; klaidatikis, atskalūnas.

Eretikas - (lot. haereticus < gr. hairetikos - sektantas Platonas (Plato; 427-347 pr.m.e.) vartoja reikšme mokantis išsirinkti)) - erezijos išpažinėjas, skelbėjas; klaidatikis, atskalūnas. Eretikas
Žmogus prieštaraująs tikėjimo dogmoms. Ar šiaip kalbantis prieš tikėjimą. Šiais tolerancijos ir pasirinkimo laisvės (nesąmonė) laikais už erezijas nelabai ir baudžia (nebent pas islamus. Nors ten yra mažiau nebaudžiamų dalykų nei baudžiamų). Viduramžiais truputį pakankindavo ir truputį sudegindavo. Aišku, prieš tai ekskomunikuodavo (cha cha, nežinai, ką reiškia).
Tai džiaukitės, netikiai, dabar gimę...

heretic (n.)

mid-14c., from Old French eretique (14c., Modern French hérétique), from Church Latin haereticus, from Greek hairetikos "able to choose," the verbal adjective of hairein (see heresy).

...able to choose...

Baisus žmogus.

Eretikas.

Inquisitio Haereticae Pravitatis Sanctum Officium.

Exquisit:)