2013-10-18

Lietuvos Mokslų akademija

Lietuvos mokslų akademija (LMA) – valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurios savininkė yra valstybė.

Prezidentas – Valdemaras Razumas.

Akademija, kaip mokslinių tyrimų centras, įkurta 1941 m. sausio 16 d. Vilniuje, ją sudarė Humanitarinių, Socialinių ir Gamtos mokslų skyriai. Prie Humanitarinių mokslų skyriaus buvo įkurti Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir Etnologijos institutai.

1944 m. viduryje akademija buvo uždaryta, 1945 m. atkurta jau pagal SSRS Mokslų akademijos modelį. Todėl ji priklausė SSRS MA, jos mokslinė veikla buvo reglamentuojama sovietinės valdžios. 1945 m. veikė 9 institutai: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės, Geologijos ir geografijos, Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Eksperimentinės medicinos institutai.

1946 m. vasario 20-22 d. įvyko pirmoji mokslų akademijos susirinkimo sesija, kurios metu išrinktas prezidiumas, nauji tikrieji nariai, nariai korespondentai, institutų direktoriai, priimti mokslo tyrimo planai ir numatytos svarbiausios darbo sritys. Toliau steigė institutus.

Iki 1990 m. vadinosi LTSR mokslų akademija. 1989 m. rudenį paskelbė apie atsiskyrimą nuo SSRS Mokslų akademijos, o 1990 m. kovo mėn. atsisakė žinybinio statuso ir pasiskelbė nuo valstybinių ir politinių institucijų nepriklausoma mokslo organizacija. Tuo metu veikė 17 mokslinio tyrimo institutų. 1991 m. vasario 12 d. priimtu „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu“ buvo oficialiai panaikinti akademijos žinybos bruožai, ji paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos tapo savarankiškomis mokslo institucijomis. 1993 m. LR Seimas patvirtino naują akademijos statutą, kuris dar kartą keistas 2003 m. 2011 m. gegužės 19 d. LR Seimas patvirtino naują LMA statuto redakciją.

Akademija pagal statutą gali turėti 120 tikrųjų narių, renkamų atviro konkurso būdu.

Narių emeritų (jais tikrieji nariai tampa sulaukę 75 metų amžiaus) ir užsienio narių skaičius neribojamas.



Kalto metalo tvorelė.

Mokslų akademijos susirinkime Reinoldijus Šarkinas aptarė pasaulinės finansų krizės pamokas Lietuvai.

Pinigai juk yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.

Nebėr kuom juos tirti...

2 komentarai:

audrius rašė...

G'raži kalta tvorelė a'žiūru G'gyvatiniu-Sliekiniu-a'Skaridiniu-... Tikrai moko sylos mAka dėmijai, mokų-magų-magėtojų-.. tėmos-dėmės-temijos-tamsos-.... , o gal gal'lijos dėmėsio dėmes pra'šalinti ir šviesa tikrovę nušviesti?

Kuo skiriasi statybininkas nuo mokslininko? Vienas stato, deda sylas, o kitas moko ir moka sylai už pastatytą rūmą, ramovės, mūrą ramumui kur galės toliau kurti tą kuo su mokės už rūmą-gyvenimą ramų... Ar ne taip?
O kuo skiriasi sodininkas nuo mokslinko? Aha, valgyti kiekvienas gyvas sutvėrimas Gamtos nori. O kaip mokslininkui obuolių gauti iš sodininko ar medėjo miško gėrybių? Sekundė, big beng-big bank sandaroidinis sandoros kolaidėris ir peniGų yra vYRAm's mokslo!
Tokia Gamta-Fizika-Vizika-Pizika skirtumo, o jeigu KARTU KURTI, ne atSKIRAI?


http://www.webcitation.org/664LcvKEv

audrius rašė...

Razumna, rasu mona, namo sura,...? Aišku, kad razumna!

http://www.jaunasis-tyrejas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=292:lietuvos-moksl-akademijos-prezidentas-prof-valdemaras-razumas-ne-kiekvienas-mokslininkas-turi-bti-einteinas&catid=32:mokslas-lietuvoje&Itemid=57

http://www.balsas.lt/gaires/valdemaras-razumas