Dozė

Jungtinės Valstijos trečiadienį išvengė katastrofiško nemokumo negarbės – Kongresas priėmė įstatymo projektą, kuriuo buvo pratęsti vyriausybės skolinimosi įgaliojimai ir nutraukiamas dvi savaites trukęs vyriausybinių institucijų uždarymas.

Po savaites trukusių audringų debatų projektas buvo priimtas likus mažiau nei dviem valandoms iki spalio 17-osios – datos, nuo kurios Iždo departamentui būtų pradėję stigti lėšų, kad galėtų vykdyti visus šalies finansinius įsipareigojimus.

Paskutinės minutės planas atitolins šią rimčiausią krizę pratęsdamas JAV Iždo departamento skolinimosi įgaliojimus iki vasario 7 dienos.

JAV gavo dozę.

Nes nebegali be jos.

Lygiai taip, kaip narkomanas negali.

Nebuvo galimybių, kad JAV Kongresas nesusitartų dėl vyriausybės skolinimosi įgaliojimų pratęsimo, taip pat galima prognozuoti, jog kitų metų pradžioje JAV politikai taip pat susitars dėl tolimesnio skolos lubų padidinimo, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas apie tai, ar buvo galimybių „Swedbank“ui Swedbanklandijoje elgtis kitaip, nekalba.

Nekalba „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas ir apie Stockholms Banco.

Kam apie tai kalbėt?

Jis verčiau tikimybes skaičiuoja.

„Tokio įvykio (nesutarimo - Red.) tikimybė yra tikrai artima nuliui, nes akivaizdu, kad nesusitarimas būtų labai dramatiškas scenarijus visam pasauliui. (...) Iš pradžių JAV nevykdytų kai kurių įsipareigojimų gyventojams - neišmokėtų socialinių išmokų, nemokėtų atlyginimų valstybės tarnautojams. Ir tik lapkričio pradžioje būtų bankrotas: negrąžinta dalis skolos - neišpirktos obligacijos. Tačiau akivaizdu, kadangi tai yra kontroliuojamas JAV politikų sprendimas, jis niekada negalėjo tapti realybe“, - BNS teigė N.Mačiulis.

Tikimybių teorija su dramatizmo elementais...

„Politikai, nepaisant to, kad žaidžia tokius žaidimus, bando tam tikra prasme šantažuoti vienas kitą. Patikrinti, kaip tvirtai jie stovi, įsispyrę į savo poziciją.

Tačiau JAV politikai puikiai supranta, kad savanoriškas valstybės bankrotas turėtų milžiniškas pasekmes gyventojams. Niekada nebuvo apčiuopamos tikimybės, kad šalis prieis iki tokios padėties, iki bankroto. Ir būtent todėl finansų rinkose apskritai nebuvo jokios panikos“, - sakė N.Mačiulis.

Tai bent žaidimus žaidžia politikai!

Valstybių bankrotą.

Jungtinėms Valstijoms pavyko išspręsti politinį konfliktą, kuris galėjo suduoti smūgį viso pasaulio ekonomikai, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.

ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos ministras pasveikino JAV Kongreso sprendimą pratęsti vyriausybės skolinimosi įgaliojimus.

O ką?

Pasiskolinsim Specialiųjų Skolinimosi Teisių, ir gyvensim.

Ar ne?

Štai ką kalba Riksbanko ekonomikos premijos, skirtos Alfredui Nobeliui atminti, šiųmetis laureatas lietuvis:

Pamenu, kad 2009-aisiais, vykstant Davoso Pasaulio ekonomikos forumui, Europos skolų krizė tik pradėjo vystytis ir buvo visų dėmesio centre. Prabėgus keleriems metams ji vis dar išlieka svarbi, bet man pasirodė, kad žmonių mintyse nebebuvo būtinumo kaip nors ją spręsti, verčiau buvo galvojama, kad reikia judėti pirmyn.

Kaip judėti?

Štai kaip:

Labiausiai man nerimą kelia tai, kad didžioji visuomenės dalis pasisako už taupymą ir politikai atitinkamai reaguoja. Vyrauja nuotaikos, kad esant sunkiems laikams visi turi susiveržti diržus.

Bet didžiausia problema tai, ką garsus britų ekonomistas Johnas M. Keynesas pavadino „taupymo paradoksu“. Jei viena šeima nusprendžia taupyti – puiku, bet jei taupyti pradeda visi gyventojai ir valstybė, tai sukelia ekonomikos nuosmukį.

Nesupranta ekonominių paradoksų...

Dozės reikia.

Leišių Amerika gavo dozę ir grįžta prie darbo.

P.S. Lyg tyčia, LRT  "Klasikos" radijuj dvi psichologės-psichoterapeutės su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorium
Viliumi Šapoka mokina klausytojus taupyti.

Kad pingančius pinigus, nesako.

Pamokino, ir "Klasikos" radijas užgrojo: "Money money money..."

"It's a rich mans world", kažkodėl.