2011-09-09

Leišių lėšos

2 leĩšis, -ė (la. leitis, leiša) smob. (2), leišỹs, -ė̃ (4); M
1. I lėtas, neapsukrus, stambus žmogus, liurbis: Jis toks nesusipratęs leĩšis Dov. Jis toks didelis leišis, kad nė ant arklio neužlipa Grk. Jin leišẽlė – kur stumia, ten ir griūva Pc.
2. menk. lietuvis: Alaus darysu, pyragų prasikepsu – svečių iš Latvijos būs. Noru parodyti, ka ir leĩšiai ne iš kelmo spirti Krš.
3. kas kalba ne žemaičių tarme, aukštaitis: Šnekėk žemaitiškai, nepasiduok, nebūk leĩšė Jdr.

1 leišiúoti, -iúoja, -iãvo intr.
1. Trš kalbėti latvišku ar kitos kurios kalbos akcentu: Iš juma vienas guduo[ja], o antras leišiúo[ja] kalbėdamas lietuviškai JI487. Tik lietuvis neleišiuoja, bet prašaleitis M.
2. kalbėti ne ta tarme: Pabuvo biškį Kaune i jau leišiúo[ja] šnekėdama Kv. Kai pradeda šis prūsas leišiúoti, tai kurį žodį ir visai negali suprasti Žgč. Kitur kreipa, kitur leišiuo[ja], o mes stačiai ir dailiai kalbam LTI553(Jn). Už nubrėžtųjų [Pagramančio tarmės] ribų gyvenančius pravardžiuoja leišiuojančiais, žodžius kreipiančiais P.Jon.
3. Pvn, Grdm kalbėti bendrine kalba: Kodėl ne po gramatikos šneki, ko neleišiúoji? Jdr.
1 paleišiúoti intr. pakalbėti bendrine kalba: Ans mokės, paleišiúo[ja] Vn.

2 leišiúoti, -iúoja, -iãvo žr. lešiuoti 2: Subruzdo visi apie ją (statinaitę spirito) sukties, pylioti, leišiuoti, ragauti Žem.
2 praleišiúoti žr. pralešiuoti: Arielka kaip pamazgos – per daug Narys praleišiuo[ja] Žem. Žibino į praleišiuotą degtinę taurėje Žem. | refl. tr.: Ickus turi prūsinio spirito… Mes patys prasileišiuosime Žem.

Nagi...

lė́šos sm. pl. (1) piniginiai ištekliai, pinigai, kreditai: Jo lė́šos tiek neišneša J.Jabl. Pragyvenimo lė́šos DŽ. Apyvartos lė́šos DŽ. Liaudies valdžia skiria didžiules lėšas darbo žmonių sveikatai apsaugoti, jiems šviesti, kultūrai vystyti (sov.) sp. Ne jų lė́šom sūnus išmokyt Ln. Jis lė́šose gyvena – daug visko turi J.Jabl.

lė́šinis, -ė adj. (1) J.Jabl liečiantis lėšas, piniginis, turtinis.

×lėšìnti, -ìna, -ìno žr. lešiuoti 2.
×išlėšìnti tr. J atskiesti, atmiešti.

×lėšiúoti, -iúoja, -iãvo žr. lešiuoti 2.
×atlėšiúoti žr. atlešiuoti: Arielką, spirtą atlėšiuok, kad nebūtum taip tvirta, t. y. atleisk J. Atlėšiuok karštą vandenį, t. y. į mierą atvaryk J.
×pralėšiúoti žr. pralešiuoti: Ana pralėšiãvo vyno raugą su vandeniu J.

×lešiúoti, -iúoja, -iãvo (vok. löschen)
1. tr. R, K, D.Pošk kalkes lieti vandeniu, gesinti: Darbininkai lešiãvo kalkes Šmk. Rytoj pradėsim kalkes lešiúoti Prn. | refl. K.
2. tr. skiesti, miešti: Aš lešiúoju (atleidžiu su vandeniu) vyną tvirtą J. Ar čia lešiúotas karbolius? Kal. Nelešiúok spirito su medum – aš negaliu gerti! Kal. Nelešiúota degtinė par stipri gerti Gr. Čia bra vynas tai vynas: nelešiúoto negali gert – tuoj nuvirstum Šmk. Nelešiúotas uksusas par rūgštus Jrb.
3. tr., intr. prk. gerti (svaiginamuosius gėrimus): Čiupome alaus boselį ir lešiuojame rš. Šiais laikais visi tik lešiúoja, o lešiúoja Vvr. Lešiúoja degtinę gerai Kal.
×atlešiúoti tr. atskiesti, atmiešti: Atlešiúok spirito, gal atvažiuos kuomet svečių Kal. Priš gerant kitas liekarstas reik atlešiúoti Vvr. | refl. tr.: Ar turi degtinės atsilešiãvęs? Kal.
×išlešiúoti tr.
1. K gesinant išleisti kalkes: Išlešiúok vopną J. | refl.: Išsilešiãvo vopna Dkš.
2. N išnaikinti, išbraukti: Kai gema, įrašo, kai miršta, išlešiúoja Dkš. Išlešiúok man pabaudą Dkš. Raštą, ženklus išlešiúoti KII35. Reiks man eiti iš to krašto, išlešiúota iš to rašto Alvt. | refl.: Ta jų draugija tikriausiai išsilešiuõs (iširs) Plv. Antanų giminė visiškai išsilešiãvo – neliko nė vieno įpėdinio PnmA.
3. Išlešiúoti yra išvalnyti (?) J.
4. prk. išgerti: Senis išlešiuõs čielą plėčką arielkos, t. y. išgers J.
×nulešiúoti tr.
1. KI18 išgesinti.
2. išbraukti, nutrinti: Aš jums tą kryžių nuog nugaros nulešiuosiu prš. | refl. K.
3. refl. Šll prk. nusigerti: Ans nusilešiãvo, t.y. nusigėrė J.
×palešiúoti tr.
1. panaikinti: Klemensas XIV buvo prispirtas palešiuoti jėzuitus rš.
2. paniekinti: Gali palešiúoti tuos žodžius, t. y. paniekinti J. Jis tavę palešiuos, t. y. užstos tavo vietą J.
×pralešiúoti tr.; Kos33 praskiesti: Lešiuok, kol pralešiúosi iš tiršto į skystą, iš rūgšto į lėdną, nerūgštą, iš riebaus ant lieso, iš karšto į šiltą J. Skiedė skiedė liekarstas, kol gatavai pralešiãvo Vvr. Vieno pieno neduok vaikuo, pralešiúok vandeniu End.
×prilešiúoti tr.
1. priskiesti: Prilešiaváu degtinės dvidešimt butelių – užteks visoms vestuvėms Kal.
2. refl. prk. prisigerti: Turguo[je] diktai prisilešiãvęs Kal. Prisilešiaváu taip, ka klupdamas bepaejau Šll.

Turi lėšų lėšintojai...

Juk lėšino.

Skiedė.

Ir tebeskiedžia.

Leišiai dabar prašo - paskolink, paskolink!



Kibus dalykas tos lėšos...

varnalė́ša sf. (1) J.Jabl, Š, Rtr, BŽ225, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Dg, Sv, Zr; SD173, SD135, D.Pošk, Kos58, Ak, Mt, MedŽ bot. graižažiedžių šeimos augalas plačiais apvaliais lapais ir dideliais kibiais vaisiais (Arctium): Didžioji varnalėša (A. lappa) LBŽ. Už tvarto tę tik varnalė́šos auga Brt. Kai lakstom, tai prisisegiojam šitų guzikų nuo varnalė́šos ir lakiojam Klt. Varnalė́šų prisivelia [arkliui] karčiuos Ktk. Vaikai prisirinko dagių nuo varnalė́šų i mėtosi kap pagedę Mrj. Varnalė́šos labai gerai šãknes (nom. pl.) gertie Dgp. Varnalė́šos atleidžia kojų tinimą Klt. Va daktaras – varnalė́ša Sdb. Nuo rūmų sienų ligi pat vandens augo dideliausi krūmai varnalėšų J.Balč. ^ Priskabino kai varnalė́ša LTR(Km). Išsiskėtęs kap varnalė́ša Gs. Turėjau žemės kiek varnalė́šos lapas uždengia (mažai) Mrj. Aš daktarui šimtą rublių, o tas tik lyžt kap karvė varnalė́šą, i nėr Str.

varnalė́šas sm. (1) K.Būg, Š, NdŽ, KŽ, Alvt, varnãlėšas (1) Rtr
1. L, Ak, LBŽ, LD214(Klt), Ds, Lkm, Dkš, Pin, Jsv, Pš žr. varnalėša: Varnalė́šo lapu tai kaip perasonu (skėčiu) gali apgaubt Dbk. Varnalė́šai obelim šakas siekia – tokio aukštumo Šd. Reikia varnalė́šo šaknį išimti lauk, kol stiebas neišlenda, i gerti nū roimatizmo (reumato) Šlu. Varnalė́šai guzikuoti Sdb. Girdi teipag, kad čionai neprimena varnalėšo nei dilgynių, tiktai lilijas lauko MP329. Pašalėse, kur seniau dūzgavo bičių aviliai ir siekdavo langus serbentų kerai – viešpatavo piktadilgės, platūs varnalėšai, durnaropės A.Vien. ^ Išsiplėtęs kaip varnalėšas Jnš.
2. scom. Sv prk. apie apsileidusį, užskurdusį žmogų: Su varnalė́šu susdėsi, varnalė́šu ir pats pasdarysi Slk.


Liaudiški pavadinimai: bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibis, kibišas, lapūkas, pakeleivis, sagutis, varnalėsis, velniadagis, velniarėžiai

1 komentaras:

Zenonas rašė...

atlėšus, atlašus (atsilošęs) atlošas. Gal ir lošti nuo to ž. kamieno?