píesas sm. (1)
pèselis, -ė smob. (1) J, pẽselis (1) Brs žr. peselė: Kol tas pẽselis prisitaisys, aš seniai būsu padirbęs ir užmiršęs Vvr. Ką jis gero padarys, toks pèselis Skr.
pèselė scom. (1), pẽselė (1) Slnt menk. kas peseliojasi, ilgai krapštosi: O tu pẽselė, ne gaspadinė Šts. Seniai būtumiam nušienavę, jei būt turėję vaikį, ne tokį pèselę Grg.
×peĩsai (l. pejsy) sm. pl. (2)
1. Krš, Dgl, Pns žandenos: Peĩsai žmogaus nedabina Klm. Jo peĩsai jau žili Vl. Jei peĩsai pabalo, esi senas Jz. Per tavo peisùs turbūt nei šukos, nei žirklės nevažiuoja, kad toki susivėlę Krsn.
2. Kkl, Kv ilgi, ppr. netvarkingi plaukai, plaukų kuokštai: Jo peĩsai kaip arklio karčiai Vžns. Nusiminė žydas ir ėmė peisus sau raut BsPII264. Laksto palaidais peĩsais Kair. Nebesustvarko su peĩsais – visas apskudlojęs ir vaikšto Užp. Merga peĩsais aptekusi Lkv. Peisai jam ant ausų uždribę Šln.
×peĩsakai sm. pl. (1) žr. peisai:
1. Nusiskusk peisakus Lp. Papešk jam už peĩsakų, tai daugiau nedykavos Al.
2. Smn Iššukuok tu savo peĩsakus – bjauru žiūrėt! Lš.
×peĩsakas sm. (1) plaukų kuokštas: Kepurė ant šono, peĩsakas iškištas Kt.
1 ×peĩsas sm. col. (2) NdŽ žr. peisai 2: Kur mėži, peisą sustatęs?! Ktk.
2 peisas sm. = piesas 3: Marti iš gero peiso tekėjusi, t. y. iš ūkio, iš laisvės, iš gero užlaikymo J. Ana velug savo peiso geresnę vietą gautum J. Kad aš tave išvaryčiau, savie peisą padaryčiau JD1070.
×peĩsius, -ė smob. (2) kas apsileidęs peisais: Tokia apsikaltūnavusi, peisais apsileidusi – peĩsė Škn.
×peĩsokai sm. pl. (1)
1. Ms, Brs smilkinių plaukai, peisai: Tavo peisokai jau žili Lkš. Galvą skuta, tikt peisokus palikdamys, ant galvų nešioja kepureles M.Valanč. Pražils i peĩsokai, kol nunersi Ms.
2. Šts, Nt žr. peisai 2: Apkarpyk mun peĩsokus Yl. Tu nors kiek susitvarkyk savo peĩsokus Gl.
péisotis, -ojasi, -ojosi Rs terliotis, ilgai trukti, gaišti.
×peisúotas, -a adj. (1) apaugęs peisais: Peisuoti, apgriuvę seniai ir suvytusios, sielvarto palaužtos moterys slenka koja už kojos J.Avyž. Kuoduotieji ir peisuotieji ėmė trypti ir šaukti savaip rš.
×peisúotis, -úojasi, -ãvosi draikytis plaukais.
×apsipeisúoti apsidraikyti plaukais, peisais: Apsipeisuoja kitosios mergos, ka nė veizėti negal Vvr.
péisoti, -oja, -ojo = peizoti 3.
išpéisoti = išpeizoti 3: Piningus išpéisoti BzF153.
Piningus išpéizoti?
peĩzoti, -oja, -ojo, péizoti
1. tr. J, S.Dauk, Als, Kv, Klm peikti, koneveikti, išjuokti: Žemaičio tu nepeĩzok! Brs. Ka péizojo vyrai muni, tai péizojo: Kur tą šernuką (prastą avinuką) vežys?! Krš. ^ Išalkęs nepeizoja valgio LMD.
2. tr., intr. I negražiai piešti; teplioti, terlioti: Nepéizokiat sienas! Trg. ║ Šln rašyti bet kaip, keverzoti: Ale greitai, tamstyte, i péizoji (rašai)! Btg.
3. tr. K.Būg leisti veltui, eikvoti, švaistyti: Tu peĩzoji pinigus, t. y. į niekus leidi J. Kam savo turtą peĩzoji, t. y. kleidi, eikvoji?! J.
išpeĩzoti tr.
1. Lk, Grd, Slnt, Vkš išpeikti, išjuokti: Išpeĩzojai pirma, o dabar pats lendi! Brs. Išpéizojo tą namą, būk supuvęs Krš. Visą mano darbą išpeĩzojo Kl. Jų įpročius ir įstatymus išjuokė ir išpeizojo S.Dauk.
2. J ištepti, išterlioti: Daiktas išpeizotas I.
3. Prk iššvaistyti, išeikvoti, išleisti: Sūnus išpeĩzoja pinigus, t. y. į niekus leidžia J. Išpeizoja savo daiktus ir visą gyvenimą MitIII262.
papeĩzoti
1. tr. papeikti, pajuokti: Ka tik skanią [sriubą] išvirčiu, ka tik nepapeĩzotų! Krš.
2. tr., intr. parašyti kiek, pakeverzoti: Gerai rašyti nemoku – šiek tiek papéizoju, jei yra reikalas Žeml. Gal ką nors vėl papeizosiu ligi Kalėdų Žem.
prapeĩzoti tr. praleisti (turtą, pinigus), iššvaistyti, išeikvoti: Visus savo piningus tu prapeĩzojai Prk.
pripeĩzoti tr. negražiai prirašyti, pripiešti, pritepti: Nieko gero neprirašė, pripeĩzojo tik popierį Škn. Kokių velniukų čia pripéizojai pilną sąsiuvinį?! Krš. Vis tą patį berašant, jokios naudos, tik popierio daug pripeizoju Žem. Vėl knygas pripéizojai Užv.
supeĩzoti tr. suterlioti, sutepti: Supeizojai visą sąsvinį Vkš. Tokiam paduok, tai tik supéizoja Trg.
Sūnus išpeĩzoja pinigus!
peĩzojimas sm. (1) → peizoti 2: O čia kas per peĩzojimas! Trg.
2. tr., intr. I negražiai piešti; teplioti, terlioti ...
Skonio reikalas!
peizãžas sm. (2) TrpŽ
1. gamtos, vietovės reginys, gamtovaizdis: Kitoje pusėje kelio gražiai įsilieja į peizažą senas pilkapis sp. | Tripticho paveiksluose vykusiai panaudotas Vilniaus architektūrinis peizažas rš.
2. paveikslas, kuriame vaizduojamas gamtos reginys: Parodoje eksponuojami buitiniai darbai, portretai ir peizažai rš.
3. gamtos atvaizdavimas literatūros kūrinyje: A. Vienuolio peizažuose gamta gyvena labai paprastą, kasdieninį gyvenimą rš.
peizažìstas, -ė smob. (2) TrpŽ; LL141
1. rš peizažų piešėjas, tapytojas.
2. rašytojas, aprašantis peizažą: A. Vienuolio peizažisto talentas yra jau seniai literatūrinės kritikos pripažintas rš.
×peĩzavoti, -oja, -ojo (hibr.) Šll
1. KlvrŽ žr. peizoti 1: Gali kitą peĩzavoti, o kad kas patį peĩzavotų, tai būtumi nepatenkintas Brs.
2. žr. peizoti 3: Ans peizavo[ja] savo turtą, t. y. ant nieko išleja J.
×išpeĩzavoti
1. Trg žr. išpeizoti 1: Ji jau už jo nebetekės, kad teip išpeĩzavojai Brs. Išpeizavojo (išpeikė, nepripažino) ano abliką J.
2. žr. išpeizoti 3: Ans peizavote išpeizavos visą butą, t. y. išpūstys J.
peizãlius, -ė smob. (2) kas peizoja, terlius: Kur tu matei kitą tokį peizãlių! Trg.
peĩzioti, -ioja, -iojo Grg, péizioti Jdr žr. peizoti 1: Peĩzioji visai be reikalo Vvr. Nepeĩziok muno viralo! Krtn. Daug šaukė, verkė ir dejavo dėl didelios tos nelaimos ir peiziojo Girdenius par piktus ir nelemtus žmonis S.Dauk. | refl. NdŽ.
išpeĩzioti Vvr žr. išpeizoti 1: Nenaudėlės (varlės) savo karalių išjuokė, išpeiziojo PP23.
nupeĩzioti tr. išjuokti, nupeikti: Nupeĩziojai muno paną visai Vvr.
papeĩzioti žr. papeizoti 1: Papeĩzioti kožnas gudrus Vvr.
pripeĩzioti žr. pripeizoti: Pripéiziojai naują sąsiuvinį, i gana Stak.
supeĩzioti tr. supeikti, suniekinti: Supeĩziojai muni visai Vvr.
Ar jau visai?
...
πεῖσαι (peisai) f
nominative plural of πεῖσα (peisa)
πεῖσα
From πείθω (peithō, “I persuade”).
Sunku nuginčyti...
counterpoise (n.)
early 15c., from Old French contrepois (Modern French contrepoids), from contre- "against" (see contra-) + peis, from Latin pensum "weight," noun use of neuter past participle of pendere "to weigh" (see pendant).
Svaru.
Netgi labai.
avoirdupois (sunkumo) (n.)
1650s, misspelling of Middle English avoir-de-peise (c.1300), from Old French avoir de pois "goods of weight," from aveir "property, goods" (noun use of aveir "have") + peis "weight," from Latin pensum, neuter of pendere "to weigh" (see pendant (n.)). After late 15c., the standard system of weights used in England for all goods except precious metals, precious stones, and medicine.
pestle (n.)
mid-14c. (as a surname late 13c.), from Old French pestel, from Latin pistillum "pounder, pestle," related to pinsere "to pound," from PIE *pis-to-, suffixed form of root *peis- "to crush" (cf. Sanskrit pinasti "pounds, crushes," pistah "anything ground, meal," Greek ptissein "to winnow," Old Church Slavonic pišo, pichati "to push, thrust, strike," pišenica "wheat," Russian pseno "millet").
spirit (n.)
mid-13c., "animating or vital principle in man and animals," from Old French espirit, from Latin spiritus "soul, courage, vigor, breath," related to spirare "to breathe," from PIE *(s)peis- "to blow" (cf. Old Church Slavonic pisto "to play on the flute").
porpoise (n.)
early 14c., porpas, from Old French porpais (12c.) "porpoise," literally "pork fish," from porc "pork" (see pork (n.)) + peis "fish," from Latin piscis "fish" (see fish (n.)).
These porpi are witches because they are levatating...
×peĩzai sm. pl. (2) žr. peisai 2: Išsišukuok pagaliau tuos savo peizùs Škn.
1. banda, kaimenė: Kitas jų lobis buvo bandos ir arklių piesas S.Dauk. Pieso ponas S.Dauk. Savo piesu terūpinas, beje: gano bandą, avis ir arklius S.Dauk.
2. Kv visa manta, turtas, nuosavybė: Gaspadorius, sėdęs ant suolo namo pasienė[je], visą savo piesą galėjo regėti S.Dauk. Muno piesas neša, galiu girkštauti Bržr.
3. pragyvenimo sąlygos, išlaikymas: Ans iš gero píeso, t. y. užlaikymo J. Iš kokio tu čia píeso esi, kad teip šastijys?! Plt. ║ Kl penas, ganiava: Be jo (žolių sėjimo) retai tegal kame būti derlingas gyvolių piesas S.Dauk.
4. šiukšlynas: Jobas, ant piesu atsigulęs, kaišė pūlius su šuke M.Valanč. Auga [Datura stramonium] Žemaičiūse: pamiesčiais, pasodžiais, ant piesais ir griūvomis P. ^ Gulia kaip šuo piese VP17. Du gaidžiu, vieną piesą kasdamu, nesutelpa VP13. Savo piese gražu ir mietą smeigti S.Dauk. Savo piese gerai ir baslį įsmeigti VP40.
pèselis, -ė smob. (1) J, pẽselis (1) Brs žr. peselė: Kol tas pẽselis prisitaisys, aš seniai būsu padirbęs ir užmiršęs Vvr. Ką jis gero padarys, toks pèselis Skr.
pèselė scom. (1), pẽselė (1) Slnt menk. kas peseliojasi, ilgai krapštosi: O tu pẽselė, ne gaspadinė Šts. Seniai būtumiam nušienavę, jei būt turėję vaikį, ne tokį pèselę Grg.
pèseliojimas sm. (1), pẽseliojimas (1) → peselioti:
supèseliojimas sm. (1) → supeselioti: Ir supèseliojimas bjaurus: dabar tokius gerus apvarčius ir pjaustyk Grg.
1. Grg
2. refl. Grg Jei dirbi – dirbk, o tokį pèseliojimos aš negaliu matyti Vvr.
supèseliojimas sm. (1) → supeselioti: Ir supèseliojimas bjaurus: dabar tokius gerus apvarčius ir pjaustyk Grg.
pesimìstas, -ė smob. (2) TrpŽ kas linkęs į pesimizmą: Kalbi tamsta kaip pesimistų pesimistas S.Čiurl.
1 peslỹs sm. (4) [K]; SD83, R, Vl, Rm, Plv, BB3Moz11,16, DP411, Ch3Moz11,16 zool. vartagų giminės paukštis (Milvus): Peslys yra maždaug suopio dydžio, iš tolo atrodo beveik vienspalvis, pilkai durpinės spalvos su šviesesne galva T.Ivan. Peslỹs yra didelis rudas vanagas J. Jei peslys lėkdamas rėkia, tai bus lietaus Nj. O vanagas peslys sau drąsiai sklando JD219. ^ Laukia kaip peslys lietaus LTR(Krk). Stovi kaip peslys, varlių priėdęs Vel. Ne vis pesliai guotais – ir po vieną B. Kaitrią dieną ir peslys geria LTR(Šll). Penki pesliaĩ vieną lokį traidina (pirštais suėmus, šnypščiama nosis) Sch63. ║ prk. apie liesą žmogų: Jo boba negraži – pesliùkas Klt.
1. Krš, Dgl, Pns žandenos: Peĩsai žmogaus nedabina Klm. Jo peĩsai jau žili Vl. Jei peĩsai pabalo, esi senas Jz. Per tavo peisùs turbūt nei šukos, nei žirklės nevažiuoja, kad toki susivėlę Krsn.
2. Kkl, Kv ilgi, ppr. netvarkingi plaukai, plaukų kuokštai: Jo peĩsai kaip arklio karčiai Vžns. Nusiminė žydas ir ėmė peisus sau raut BsPII264. Laksto palaidais peĩsais Kair. Nebesustvarko su peĩsais – visas apskudlojęs ir vaikšto Užp. Merga peĩsais aptekusi Lkv. Peisai jam ant ausų uždribę Šln.
×peĩsakai sm. pl. (1) žr. peisai:
1. Nusiskusk peisakus Lp. Papešk jam už peĩsakų, tai daugiau nedykavos Al.
2. Smn Iššukuok tu savo peĩsakus – bjauru žiūrėt! Lš.
×peĩsakas sm. (1) plaukų kuokštas: Kepurė ant šono, peĩsakas iškištas Kt.
1 ×peĩsas sm. col. (2) NdŽ žr. peisai 2: Kur mėži, peisą sustatęs?! Ktk.
2 peisas sm. = piesas 3: Marti iš gero peiso tekėjusi, t. y. iš ūkio, iš laisvės, iš gero užlaikymo J. Ana velug savo peiso geresnę vietą gautum J. Kad aš tave išvaryčiau, savie peisą padaryčiau JD1070.
×peĩsius, -ė smob. (2) kas apsileidęs peisais: Tokia apsikaltūnavusi, peisais apsileidusi – peĩsė Škn.
×peĩsokai sm. pl. (1)
1. Ms, Brs smilkinių plaukai, peisai: Tavo peisokai jau žili Lkš. Galvą skuta, tikt peisokus palikdamys, ant galvų nešioja kepureles M.Valanč. Pražils i peĩsokai, kol nunersi Ms.
2. Šts, Nt žr. peisai 2: Apkarpyk mun peĩsokus Yl. Tu nors kiek susitvarkyk savo peĩsokus Gl.
péisotis, -ojasi, -ojosi Rs terliotis, ilgai trukti, gaišti.
×peisúotas, -a adj. (1) apaugęs peisais: Peisuoti, apgriuvę seniai ir suvytusios, sielvarto palaužtos moterys slenka koja už kojos J.Avyž. Kuoduotieji ir peisuotieji ėmė trypti ir šaukti savaip rš.
×peisúotis, -úojasi, -ãvosi draikytis plaukais.
×apsipeisúoti apsidraikyti plaukais, peisais: Apsipeisuoja kitosios mergos, ka nė veizėti negal Vvr.
péisoti, -oja, -ojo = peizoti 3.
išpéisoti = išpeizoti 3: Piningus išpéisoti BzF153.
Piningus išpéizoti?
peĩzoti, -oja, -ojo, péizoti
1. tr. J, S.Dauk, Als, Kv, Klm peikti, koneveikti, išjuokti: Žemaičio tu nepeĩzok! Brs. Ka péizojo vyrai muni, tai péizojo: Kur tą šernuką (prastą avinuką) vežys?! Krš. ^ Išalkęs nepeizoja valgio LMD.
2. tr., intr. I negražiai piešti; teplioti, terlioti: Nepéizokiat sienas! Trg. ║ Šln rašyti bet kaip, keverzoti: Ale greitai, tamstyte, i péizoji (rašai)! Btg.
3. tr. K.Būg leisti veltui, eikvoti, švaistyti: Tu peĩzoji pinigus, t. y. į niekus leidi J. Kam savo turtą peĩzoji, t. y. kleidi, eikvoji?! J.
išpeĩzoti tr.
1. Lk, Grd, Slnt, Vkš išpeikti, išjuokti: Išpeĩzojai pirma, o dabar pats lendi! Brs. Išpéizojo tą namą, būk supuvęs Krš. Visą mano darbą išpeĩzojo Kl. Jų įpročius ir įstatymus išjuokė ir išpeizojo S.Dauk.
2. J ištepti, išterlioti: Daiktas išpeizotas I.
3. Prk iššvaistyti, išeikvoti, išleisti: Sūnus išpeĩzoja pinigus, t. y. į niekus leidžia J. Išpeizoja savo daiktus ir visą gyvenimą MitIII262.
papeĩzoti
1. tr. papeikti, pajuokti: Ka tik skanią [sriubą] išvirčiu, ka tik nepapeĩzotų! Krš.
2. tr., intr. parašyti kiek, pakeverzoti: Gerai rašyti nemoku – šiek tiek papéizoju, jei yra reikalas Žeml. Gal ką nors vėl papeizosiu ligi Kalėdų Žem.
prapeĩzoti tr. praleisti (turtą, pinigus), iššvaistyti, išeikvoti: Visus savo piningus tu prapeĩzojai Prk.
pripeĩzoti tr. negražiai prirašyti, pripiešti, pritepti: Nieko gero neprirašė, pripeĩzojo tik popierį Škn. Kokių velniukų čia pripéizojai pilną sąsiuvinį?! Krš. Vis tą patį berašant, jokios naudos, tik popierio daug pripeizoju Žem. Vėl knygas pripéizojai Užv.
supeĩzoti tr. suterlioti, sutepti: Supeizojai visą sąsvinį Vkš. Tokiam paduok, tai tik supéizoja Trg.
Sūnus išpeĩzoja pinigus!
peĩzojimas sm. (1) → peizoti 2: O čia kas per peĩzojimas! Trg.
2. tr., intr. I negražiai piešti; teplioti, terlioti ...
Skonio reikalas!
peizãžas sm. (2) TrpŽ
1. gamtos, vietovės reginys, gamtovaizdis: Kitoje pusėje kelio gražiai įsilieja į peizažą senas pilkapis sp. | Tripticho paveiksluose vykusiai panaudotas Vilniaus architektūrinis peizažas rš.
2. paveikslas, kuriame vaizduojamas gamtos reginys: Parodoje eksponuojami buitiniai darbai, portretai ir peizažai rš.
3. gamtos atvaizdavimas literatūros kūrinyje: A. Vienuolio peizažuose gamta gyvena labai paprastą, kasdieninį gyvenimą rš.
1. rš peizažų piešėjas, tapytojas.
2. rašytojas, aprašantis peizažą: A. Vienuolio peizažisto talentas yra jau seniai literatūrinės kritikos pripažintas rš.
×peĩzavoti, -oja, -ojo (hibr.) Šll
1. KlvrŽ žr. peizoti 1: Gali kitą peĩzavoti, o kad kas patį peĩzavotų, tai būtumi nepatenkintas Brs.
2. žr. peizoti 3: Ans peizavo[ja] savo turtą, t. y. ant nieko išleja J.
×išpeĩzavoti
1. Trg žr. išpeizoti 1: Ji jau už jo nebetekės, kad teip išpeĩzavojai Brs. Išpeizavojo (išpeikė, nepripažino) ano abliką J.
2. žr. išpeizoti 3: Ans peizavote išpeizavos visą butą, t. y. išpūstys J.
peizãlius, -ė smob. (2) kas peizoja, terlius: Kur tu matei kitą tokį peizãlių! Trg.
peĩzioti, -ioja, -iojo Grg, péizioti Jdr žr. peizoti 1: Peĩzioji visai be reikalo Vvr. Nepeĩziok muno viralo! Krtn. Daug šaukė, verkė ir dejavo dėl didelios tos nelaimos ir peiziojo Girdenius par piktus ir nelemtus žmonis S.Dauk. | refl. NdŽ.
išpeĩzioti Vvr žr. išpeizoti 1: Nenaudėlės (varlės) savo karalių išjuokė, išpeiziojo PP23.
nupeĩzioti tr. išjuokti, nupeikti: Nupeĩziojai muno paną visai Vvr.
papeĩzioti žr. papeizoti 1: Papeĩzioti kožnas gudrus Vvr.
pripeĩzioti žr. pripeizoti: Pripéiziojai naują sąsiuvinį, i gana Stak.
supeĩzioti tr. supeikti, suniekinti: Supeĩziojai muni visai Vvr.
Ar jau visai?
...
πεῖσαι (peisai) f
nominative plural of πεῖσα (peisa)
πεῖσα
From πείθω (peithō, “I persuade”).
Sunku nuginčyti...
counterpoise (n.)
early 15c., from Old French contrepois (Modern French contrepoids), from contre- "against" (see contra-) + peis, from Latin pensum "weight," noun use of neuter past participle of pendere "to weigh" (see pendant).
Svaru.
Netgi labai.
avoirdupois (sunkumo) (n.)
1650s, misspelling of Middle English avoir-de-peise (c.1300), from Old French avoir de pois "goods of weight," from aveir "property, goods" (noun use of aveir "have") + peis "weight," from Latin pensum, neuter of pendere "to weigh" (see pendant (n.)). After late 15c., the standard system of weights used in England for all goods except precious metals, precious stones, and medicine.
pestle (n.)
mid-14c. (as a surname late 13c.), from Old French pestel, from Latin pistillum "pounder, pestle," related to pinsere "to pound," from PIE *pis-to-, suffixed form of root *peis- "to crush" (cf. Sanskrit pinasti "pounds, crushes," pistah "anything ground, meal," Greek ptissein "to winnow," Old Church Slavonic pišo, pichati "to push, thrust, strike," pišenica "wheat," Russian pseno "millet").
spirit (n.)
mid-13c., "animating or vital principle in man and animals," from Old French espirit, from Latin spiritus "soul, courage, vigor, breath," related to spirare "to breathe," from PIE *(s)peis- "to blow" (cf. Old Church Slavonic pisto "to play on the flute").
porpoise (n.)
early 14c., porpas, from Old French porpais (12c.) "porpoise," literally "pork fish," from porc "pork" (see pork (n.)) + peis "fish," from Latin piscis "fish" (see fish (n.)).
Pranešimai
5 komentarai:
Puiku! Ti da i peizi'būkus reik intraukt, kap novatnus p(f, v, b)eis'būk, tep senesnio kirpimo būkijas(book, buka, kunygo būkalapes,...) te esi te meni ta meni tūrius, ele'mentorius, mentorių torijas į tep toliau;)
Sandaroidinės-biorobotistines neurolingvistines parogeroramos ištrauka-sūra-manadala-... :
Solidi veda, zavoda, zavet litvinui.
Ветхий завет - инструкция для господ: «Иноземцу отдавай в рост, а брату твоему, не отдавай в рост, чтобы Господь, Бог твой, благословил тебя во всём, что делается руками твоими, на земле, в которую ты идёшь, чтобы овладеть ею… И будешь давать взаймы многим народам, а сам не будешь брать взаймы... и достояние народов придёт к тебе… Сыновья иноземцев будут строить стены твои и цари их – служить тебе...» Втор. 23:20; 28:12, Ис. 60:5, 10
Novatna zavoda, veda kitiems paklydėliams.
Новый завет - инструкция для рабов: «Любите врагов ваших, благотворите ненавидящим вас, благословляйте проклинающих вас и молитесь за обижающих вас. Ударившему тебя по щеке подставь и другую; и отнимающему у тебя верхнюю одежду не препятствуй взять и рубашку. Всякому, просящему у тебя, давай, и от взявшего твоё не требуй назад... Не судите, да не судимы будете...» Лука 6:27-30, 37
O GAL VISKAS ATVIRKŠČIAI? Pasaulis aukgštyn kojom - varna Al'Bertina Vartūliškiėnė-Žemaitė...;)
Kaip peisai rėmina feisą, teip ir peisbūkas tvarko interfeisą:)
Piesai
Peisy
Piemenėsų pynėsukutoskasos...
...
Piesai
Pinės sukutavotos bo kuni barzdos~
Pynės šonikuti barados(bonenbard)
....
Lietuviai barzdoti dūmoja...:)
http://www.e-burte.lt/images/uploader/vi/564x846.g/vikingo-salmas-1.jpg
http://www.google.com/search?q=viking+helm
Alek'sandorio ragai, peisai, sparnai, kutai ir panašus šoniniai atributai, kaip ir pas husarus, bei kitus sakalėlius-lekius-gali'jotus-...., ką jau kalbėti apie kitus didžius ganytojus bandu dar vadinamus karvedžius ar šventą karve vedžius kovn'bojus kovonių bojarikinus.... Viskas aišku kap dzienų y peisų kratymas su peizalionės neužtėmys akivaizdos viso to. :)
http://www.historyofmacedonia.org/AncientMacedonia/AlexandertheGreat.html
Cukrinių avinėliu forma po ruminė rūmų mūro ramovės tavarka avinėlių tylėjimo metui ruošti altorių... Sudužusių veidrodžių rėmų mozaikinė peizovizija san'rėmo peisty'valiuose... :)
Magiškoji evoliucija:
http://www.youtube.com/watch?v=4WbbIvCtCYg&feature=youtube_gdata_player
Rašyti komentarą