Trečiasis PaSaulinis Karas PaGal Tomkų

Vitas TOMKUS: Kada, kam ir kaip baigsis Trečiasis pasaulinis karas?  

2021 rugsėjo 20 17:19:38
Vitas Tomkus

Kad Trečiasis pasaulinis karas jau keleri metai vyksta, tai - akivaizdus faktas, su kuriuo vargiai pasiginčysi. Pradžiai jį galima įvardinti kaip propagandinį karą, kurį finansuoja ir propaguoja globalistų ideologai, t.y. keli šimtai bilijonierių (milijardierių-E.P.) , siekiančių apsistatyti marionetiniais režimais ir pagal Švabo planą valdyti pasaulį. Šito neneigia net jų „piniginė" Sorošas, seniai apsiskelbęs, kad yra supirkęs pagrindinių pasaulio laikraščių redakcines skiltis. Kam visa tai atrodo kaip sąmokslo teorija, lai ginčijasi ne su manimi, o su juo asmeniškai, nes visa tai jis paskelbė savo knygoje.

Akivaizdu ir tai, ką būsimieji pasaulio valdovai propaguoja: šeimas be lyčių, šalis be teritorijų, valstybes be išrinktų vadovų. Įsitikinti tuo labai lengva! Tereikia įsijungti bet kurią televiziją, kurią dosniai šelpia marionetiniai režimai bei įvairiausi fondai. Dosnumui ribų nėra, todėl konkuruoti dar nepasidavusiai žiniasklaidai ir neparsiduoti globalistams lieka vis mažiau šansų. Norint tai padaryti, tektų pradėti patiems spausdinti popierinius pinigėlius, tiksliau - piniginius popierėlius, pas save, bet ir tai - tik labai trumpam laikui. Jau ne už kalnų metas, kai tie popierėliai virs skaitmenomis ir bus aptarnaujama visa žmonija pagal lojalumo balus, kuriuos rodys kompiuteriai, mobilieji telefonai arba infiltruoti „čipai". Kai kurie skandinavai tuo jau giriasi. Pas mus tuo pasigirti kol kas gali tik šunys ir kai kurios katytės.

Naujosios Pasaulio Tvarkos ideologai neslepia, kad žmonijos robotizavimas įmanomas tuo atveju, jeigu ta tvarka ar betvarkė bus įvesta visame pasaulyje, taip pat ir musulmoniškame. O tam tikslui ypač reikalinga pavergti galingąją Kiniją bei karingąją Rusiją. Matyt, nuogąstaujama, kad dar norintys išlikti normaliais žmonėmis masiškai nepradėtų ieškoti išsigelbėjimo plačiosiose Sibiro stepėse arba nebandytų pasislėpti už Didžiosios Kinijos sienos. Todėl ten ir organizuojamos spalvotosios revoliucijos, pritaikomos sankcijos ir net parenkami pilki ir bevaliai „prezidentai". Panašūs į ES komisarus, dažniau pasižyminčius ne protu bei idėjomis, bet bejausme išvaizda, svoriu ar net ūgiu. Todėl vizgindami savo uodegas globalistams ir lodami ant savo kaimynų, mes ne tik užsitarnaujame lojalumo balų bei reguliarių finansinių injekcijų, bet ir greitiname savo pavergimą bei nužmogėjimą.

O dalyvaudami afganistanuose, irakuose ir net Afrikos bananų respublikose su karinėmis misijomis, mes ne tik padedame sukelti reikalingą chaosą globalistams, bet ir pasigimdome vis naujus priešus, kurie su savo mantom ir giminaičiais, o gal net - sprogmenimis jau veržiasi į mūsų Lietuvą, jeigu ji vis dar mūsų. Kuo rimtai jau pradedu abejoti...

Dėmesio aršiems konservatoriams bei jų pakalikams! Kaip Tamstoms patinka ši frazė: „Anksčiau mus užkariavo su tankais, o dabar - su bankais!" Vėl kaltinsite mane „sąmokslo teorijomis" ir keistų „melagienų" skleidimu? Atsargiai! Nes galite prieš visą Lietuvą apsijuokti...

Kas užmiršo - priminsiu: ši laki frazė priklauso Tamstų mylimam ir gerbiamam patriarxui. O jis žino, ką sako, nes pirmasis pardavė velniui savo dūšią. O tuo metu ir jo „šaikos" valdomą Lietuvą.

Akivaizdus faktas, kad su bankais, o per juos ir su klientais rotšildai, rokfeleriai ir visokie „varenburgeriai" daro, ką nori: vietoj procentų už laikomas lėšas jas apmokesdina, keičia įkainius bei sąlygas, tyčiojasi iš savo klientų, optimizuodami sąnaudas, demoralizuoja visuomenę su savo „kišeniniais" ekspertais, padidintomis palūkanomis papirkinėja mūsų valdžią, atiminėja turtą, „užšaldo" sąskaitas, stumia iš apyvartos grynuosius pinigus, verčia emigruoti mūsų vaikus bei anūkus. Be to, plauna tarptautinės mafijos pinigus ir finansuoja karus. Bet kokius! Kad po to vėl galėtų už milžiniškus procentus kredituoti statybas. Nesvarbu - kokias: komunizmo, socializmo, globalizmo... Visos jos atsipirks su kaupu, kai įsigalios Naujoji Pasaulio Tvarka. Bet tam, kad ji įsigaliotų, reikia kuo greičiau sugriauti Senąjį pasaulį ir jo pamatines vertybes: šeimą, visuomenę, valstybę. O tam tinka visos priemonės (LGBT, AIDS, BLF, „Covidas", „Delta", „Miū", jei reikės ir „Beee", kad visai panaikintų ribą tarp žemės dvikojų bei keturkojų gyvūnų), kurios pateisina tikslą: žūtbūt sutilpti ir išgyventi vadinamajam auksiniam milijardui.

Būtent tiek ar panašiai apskaičiavo turtingi išminčiai ir jų išlaikomi mokslininkai, norint išsaugoti Žemę ir jos išteklius. Jeigu tai tiesa ir jie neapsiskaičiavo, ko gero, išgalvotos „pandemijos" ir su tuo susijusios visuotinės izoliacijos, verslių žmonių žlugdymas bei išlaikytinių, o taip pat ir besmegenių valdžios sąjungininkų skaičiaus didinimas, karo policijos panaudojimas, priverstinis karantinavimas ir asmens laisvių bei teisių naikinimas, žinoma, daug geriau nei chaosas ir gaivalas, kuris kiltų, paskelbus tikslų „Auksinio milijardo" šalių bei narių sąrašą. Būsimiesiems Naujojo Pasaulio šeimininkams daug saugiau reikiamą žmonių skaičių sureguliuoti, pjudant mus tarpusavyje ir pravardžiuojant „vakseriais-antivakseriais", „globalistais-plokščiažemiais", „šunauja" ar „elitu". Nekantriai laukia nesulaukia, kol patys savo skaičių tarpusavyje „susireguliuosime"...

...

Prisipažinsiu atvirai: nelabai tikiu, kad pasaulį ir jos gyventojus gali išgelbėti didžioji Rusija ar dar didesnė Kinija. Pastaroji, jeigu pastebėjote, gali labiausiai pasigirti, kad puikiai susitvarkė su savo milijardais (ne tik pinigais, bet ir gyventojais). Naujiesiems Pasaulio šeimininkams belieka išstudijuoti kinų diktatorių patirtį, kontroliuojant savo resursus, ir įgyvendinti, konstruojant pasaulį be nacionalinių vyriausybių ir be valstybinių sienų.

Rusijos pasispardymas man labiau primena didžiašovinizmą ir mūsų šauniuosius LDK laikus, kuomet kaimyninės valstybės tebuvo reikalingos tam, kad nuolat būtų galima savo iždą svetimu grobiu papildyti. Belieka džiaugtis, kad dauguma mūsų kaimynų dar savo tradicijų bei senolių papročių neatsisako... Nuoširdžiai džiaugtis, o ne pasalūniškai loti ant jų, vizginant savo dosniems šeimininkams pasturgalius, ir abejingai stebėti, kaip yra naikinami paskutinieji moralės ir dorovės likučiai finansinėmis priemonėmis bei ekonominėmis sankcijomis. Juk žmoniškumą šiais laikais prarasti daug proto nereikia. Užtenka įstoti į LGBT arba liberal-konservatorių partiją.

Todėl nuolankiai laukti, kol mus galutinai ES komisarai skiepydami surūšiuos ir galutinai globalizuos, pagaliau užpuls ir išvaduos rusai arba vėl prisijungs lenkai, yra bergždžias reikalas! Atsiimti Lietuvą privalome patys, jeigu dar jaučiamės šios Žemės šeimininkais, o ne svetimųjų išlaikytiniai. Tam privalome pirmiausiai paskelbti karą sau. Savo nerangumui, prisitaikėliškumui bei skepticizmui. Užuot piktinęsi ir reikalavę priešintis kitus, tuščiai apeliavę į parsidavusių mankurtų sąžinę, kurios egzistencijos jie net nepripažįsta, tuščiai gaišę laiką, bandydami atvesti į protą mums išrinktus, o gal ir parinktus, kaip kokiems Sikorskio „veršiams" bandos vedlius, verčiau išsiaiškinkime, ką susiklosčiusiomis sąlygomis bei aplinkybėmis galime nuveikti Lietuvos naudai patys.

Pavieniui, be solidarizavimosi su kitų šalių piliečiais, irgi nenorinčiais prarasti savo Tėvynės, ne itin daug ką galima padaryti. Bet... Neskubėkime savęs prieš laiką laidoti ir neatimkime šio malonumo iš dangaus, žemės bei „covido" sutvėrėjų. Juk visada suspėsime nužmogėti arba privalomai gera valia susileisti eksperimentinius vaistus. (Sunkiau bus tiems, kurie po dešimto ar dvidešimto karto, nusivylę skiepų nauda, užsimanys juos išsikrapštyti.) Lietuvoje dar ne visi nupirkti ir dar ne viskas parduota. Be to, „pateptieji" kol kas stengiasi labiau prisikimšti savo kišenes sorošiniais ar įvairių fondų pinigais, naiviai tikėdamiesi išsitarnauti arba nusipirkti sau vietą po saule ir patekti į „auksinį", jei ne milijoną, tai bent milijardą. Tarytum ten būtų vertinami parsidavėliai, pataikūnai ir išdavikai...

Esu tikras, kad žiniasklaidos ir iškrypusios politikos propagandistų entuziazmas pradings iškart, kai tik įstatymiškai bus uždrausta Lietuvoje naudotis ne tik rusų, bet ir kitų svetimų valstybių pinigais, kurie demoralizuoja visuomenę. Prižadu, kad akimirksniu rasis tiek Nepriklausomos Lietuvos patriotų, kad iškils kita problema: kur dėtis ir su kuo susidėti dabartiniams Nepriklausomybės veikėjams?

***

Ką reikia daryti Tamstoms, jei dar esate Lietuvos likimui neabejingi piliečiai, aš žinau. (Vėliau pasakysiu.) Bet prieš tai pasakysiu, kuo galiu dar būti naudingas lietuviams ir jų Tėvynei.

Jau minėjau, kad esu pasiryžęs sutelkti šviesuomenę ir inteligentiją apie tikrus lyderius arba jų grupę. Pats į jų tarpą nepretenduoju ne tik dėl to, kad baigiau tik aštuonias klases (plius VVU eksternu), bet ir todėl, kad negalėčiau išlikti objektyvus ir vykdyti savo žurnalistinę misiją. Deja, ne kartą ir ne du savo kailiu įsitikinau, kad naujieji apaštalai kai kada tampa baisesni ne tik už valdančiuosius, bet ir patį velnią. Žinant, kad bet kokie sambūriai anksčiau ar vėliau išvirsta į partijas arba revoliucijas, kurios pirmiausiai praryja savo vaikus, griežta kritika ir kontrolė iš šalies ypač tokiais atvejais reikalinga. (Gaila, kad savo laiku to nesuvokė mano bendražygiai sąjūdiečiai, kuriuos vėliau klastingasis profesorius po vieną ir net grupelėmis sutraiškė.)

To paties pareikalausiu ir iš savo neparsidavusių kolegų, šauniai besidarbuojančių įvairiuose videokanaluose. Šmaikštuolis Artūras Orlauskas ar nenuorama Rūta Janutienė su Kęstučiu Skrebiu ir Vitu Vasiliausku turės pasirinkti: lipti „ant bačkos" ir eiti į valdžią arba - atstovauti visuomenės interesams? Manau, su likusiais „liaudies sargyboje" savo kolegomis turėčiau pasirašyti komunikatą, kuriuo pasižadėtume tarnauti tik savo RESPUBLIKAI ir jos piliečiams respublikonams, nesipjauti tarpusavyje dėl pavienių patreonų, nesipešti dėl skirtingų nuomonių, kaip geriau atsiimti savo Lietuvą, ir nenusileisti, kai būsime naikinami po vieną, skaidant mus į „šunaują", „antivakserius", „prorusiškus" ar „proamerikiečius".

Metas perimti taktiką iš savo nelaisvų kolegų, kuriuos neretai konsultuoja ekspertai iš svetur arba parsidavusios VSD, ir jie pademonstruoja vieningą nuomonių bloką, naikindami mus po vieną, pradėdami nuo labiausiai pažeidžiamų, kurie kaip paprastai kelia didžiausią pavojų globalistams. Jeigu visuomenės balsas būtų savalaikis ir vieningai sureagavęs į Pavilionio nusišnekėjimus apie Kubos mafiją bei savo „šaiką", jo diplomatinė karjera būtų akimirksniu palaidota. Tas pats būtų nutikę ir apsimelavusiai Bilotaitei, kuri ne kartą „klydo", garantuodama saugią kaimynystę su emigrantais ir atvykstančių afganistaniečių skaičių. Jau neminiu kitų akivaizdžių faktų, kuomet savo nekompetenciją bei neišmanymą pademonstravo mums, apsiskelbusios tautos „elitu", paprasčiausios menkystos.

Tik sutelkęs pavienes pastangas ir pasitaręs su visais, išdrįsiu Lietuvai pristatyti tikrąjį mūsų elitą. O Rotušės aikštėje arba Vingio parke, gavęs žmonių pritarimą, pasižadu visokeriopai juos remti ne tik morališkai, bet ir finansiškai. (Tiek, kiek išgalėsiu.)

Ar dabar aišku, ką reikia daryti Jums, respublikonai? Kol kas nesidraskyti tarpusavyje - dėl kaukių, skiepų ar pinigų, o telkti aplink save bendraminčius, kuriems dar brangi jų Tėvynė ir kas dar nepraranda vilties savo Lietuvą atsiimti. Neslėpsiu, kad man parankiausia, jog visi telktųsi aplink „Respubliką" bei jos respublikonus. Dar geriau, jei užprenumeruotų brangią mums „Respubliką" arba daug pigesnes „Vakaro žinias" savo darbovietei arba „apsėstam pandemijos" kolegai.

Kartais, patikėkite, žodis gydo geriau nei įvairios vakcinos. Jūsų teisė rinktis, kada ir ko būtina įsiklausyti. Susitaikysiu su bet kuriuo variantu, nes mano fantazija yra beribė: jei nebeliks man vietos Lietuvoje arba pačios Lietuvos, greičiausiai čia ir nepasiliksiu: už likusias santaupas iškeliausiu į kosmosą, kas, beje, tampa vis labiau madinga, nes, matyt, atitinka ne tik globalistų, bet ir vietinių jų klapčiukų interesus, siekiančių kuo greičiau sumažinti žmonijos skaičių. Tik kažkodėl - dar protaujančių...

(Tikiuosi, kad dar ne galas ir ne pabaiga.)