Laisvės kaina

Sumanė Mickevičius su Pliateryte carą nušaut ir laisvę atkovot.

Įlipo abudu traukinin ir nuvažiavo Peterburgan.

Ir sėdo Mickevičius su caru ir Arakčejevu kortom lošt.

Lošia, o Pliaterytė, brauniką užantin įsikišus, kavą jiem nešioja. Ir Mickevičiui vis - mirkt, mirkt!

Ale Mickevičius buvo šimtą rublių išlošęs, tai apsimetė kad nepastebi.

Prieš metus Aukščiausiojo, reikiamu momentu atsiuntusio manęs aplankyti du draugus, dėka nepapuoliau beprotnamin.

Noriu daugiau papasakoti apie tai kaip tada klostėsi įvykiai, nes tai tiesiogiai siejasi su valdymo technologijom, kurias šiandien išdėsčiau čia.

2007 metų vasario 25 dienos rytą nusprendęs Vilniaus 6-jame policijos komisariate protestuoti prieš susidorojimą su manimi ir reikalauti Lietuvos televizijos, tų, kuriems prisiskambinau, prašiau gauti televizijų naujienų tarnybų telefonus.

Daugiausia jų man SMS-ais atsiuntė dama vardu Rūta. Tuos SMS-us esu išsaugojęs. Išsaugojau todėl, kad jie tiesiog akyse kito.

Pavyzdžiui, vienas jų dabar toks:

TV3

LNK ziniu prodiuseris 852151017

Nors gavau jį tokį:

Ruta

LNK ziniu prodiuseris 852151017

Visuose juose ėmė šmėžuoti TV3 vardas, kol galop mano telefone atsirado antras Rūtos numeris: toks pats, kaip ir senasis, tik įrašytas ne Rūtos, o TV3 vardu.

Ir dabar aš jai skambinu iš telefonų knygelės rinkdamas abonentą vardu Rūta. O kai ji skambina man, savo telefono ekrane matau užrašą TV3, kurį pradėjau matyti tada, 2007 metų vasarį Vilniaus 6-jame policijos komisariate.

Galit mane įtarti šizofrenija, bet manau kad tai buvo padaryta štai dėl ko:

E. Paliokas, žinoma, tame 6-jame policijos komisariate stresuoja, nervuojasi, gal ims ir, pasąmonės spaudimo veikiamas, paskambins TV3 televizijai, kurios telefoną irgi gavo SMS-u. Tada atvažiuos TV3 "Gelbėtojai" ir iš E. Palioko padarys juokdarį.

Būtų geriau jei apsirikčiau taip sakydamas.

Bet ir šiemet, prabėgus metams, tebegalvoju kad neapsirinku. Tebegalvoju kad tada, neskambindamas TV3, neapsirikau.

Jei norit, pasakysiu kitaip: kitokio paaiškinimo toms mano mobilaus telefono turinio metamorfozėms neradau.

Manau, kad tos metamorfozės buvo pastanga psichologinėmis priemonėmis priversti mane padaryti reikiamą žingsnį.

Labai panašu į tai, kaip anglakalbiai analogiškomis priemonėmis, veikiančiomis pasąmonę, veikiančiomis pasąmonės lygmenyje, verčiami tarnauti esamai financial system.

Todėl tada, 2007 metų vasarį, TV3 neskambinau.

Skambinau LTV. Dėl to apsisprendžiau iš pat pradžių.

Ilgainiui prisiskambinau. Papasakojau kas vyksta ir ko noriu.

Jie, LTV valdžia, tarėsi. Sakė pranešią man savo sprendimą.

Bet nepranešė.

Kai po daugelio bandymų vėl prisiskambinau jiems, pasakė kad LTV nevažiuos į Vilniaus 6-jį policijos komisariatą. Nes tiek tai, kas nutiko su manimi, tiek mano teiginiai, (turiu omeny pirmuosius penkis komentarus; beje, įdomu, kieno dėka ir dėl ko atsirado paskutinieji penki*) kuriuos jiems nurodžiau kaip 2007 m. vasario 24 d. įvykių "Katpėdėlėje" priežastį, anot jų, esą niekam neįdomūs.

Prisipažinsiu, tada telefonu pasakiau kad kada nors jiems teks pas mane atvažiuoti, ir tada jiems bus gėda.


Jei kartais nutinka, kad kuris nors studentas, spręsdamas lentoje uždavinį ir norėdamas, tarkim, padalinti 135 iš 5, griebiasi kalkuliatoriaus, leidžiu sau papasakoti tokią nebelabai jau ir futuristinę istoriją:

Nebeužilgo žmonijos progresas pasieks tokį lygį, kad tie, kurie supras ženklo

> (daugiau)

prasmę, bus verslininkai. Kiti temokės įkišti plastikinę kortelę į plyšį.

Jei kortelė nelįs ar įstrigs, jie paspaus tokį raudoną mygtuką ant savo krūtinės. Tada ant jų pečių pradės mirksėti geltoni švyturėliai.

Po kurio laiko atskris Gelbėtojai, juos nufilmuos, išgelbės ir parodys televizoriuj.

Kad 2007 m. vasario 26 dienos vakare, prieš atvažiuojant psichiatrų brigadai, Vilniaus 6-jame policijos komisariate šalia manęs atsirado keista kompanija, pradėjau užuosti keistą kvapą ir neužilgo ėmė džiūti burna, rašiau pirmajame rašinyje.

Deja, nepripūčiau tuo oru jokio baliono ir jo neturiu.

Užtai galiu įrodyti kitką. Tą vasario 26 dieną pastebėjau kad mano brolis, daug padėjęs man tomis dienomis, neatsako į mano skambučius. Skambinu skambinu, o jis nekelia telefono.

Kai galop tos pačios dienos vakare, išvengęs psichiatrinės ligoninės, apleidau Vilniaus 6-jį policijos komisariatą ir minėtieji lemtingu momentu manęs aplankyti atėję draugai vieno jų automobiliu parvežė mane namo, namuose buvęs brolis sako:

- Kažkas nutiko mano telefonui - negirdėjau tavo skambučių.

Mat pamatė kad praleido daugybę mano skambučių.

- Kodėl sakai kad mano skambučių negirdėjai? - klausiu.
- Kad kai draugai man skambino, viskas buvo tvarkoj, - sako brolis.

Skambinu jam.

Jo telefonas į mano skambutį reaguoja taip: ekranas nušvinta, garsinio signalo nėra. Ir nevibruoja tas telefonas, nors vibratorius įjungtas, kadangi statybose, kur brolis dirba, triukšminga.

Parodau savo telefono aparato ekrane brolio telefono numerį draugams. Sakau:

- Paskambinkit.

Skambina vienas, brolio telefonas ir skamba, ir vibruoja.

Skambina kitas - tas pats.

Vėl skambinu aš - tik ekranas nušvinta. Neskamba ir nevibruoja.

Šitai gali paliudyti abu mano draugai.

- Nepatinka man šitie bajeriai, - pasakė tada brolis.

Ir man tie bajeriai tada nepatiko.

Tie bajeriai man nepatinka ir dabar.

* Pažiūrėjau šiandien, po trijų su puse metų - po mano komentarų penkių "virusinių" komentarų nebėra. Gal IT-šnikai išvalė? Tik kas ir kodėl tada išvalė "nevirusinius" komentarus čia, kur jų buvo daugiau, negu vienas? Mano nuomone, tai - mūsų sąmonės valdymas, tiksliau, bandymas ją valdyti, paveikti norima kryptimi.

Elektros šokas

Elektros šokas – ne pareigūnų, o banditų ginklas

Užpuolikas, iš nepilnamečio atimdamas mobiliojo ryšio telefoną, panaudojo ginklą, kurį dar neseniai gyrė policijos pareigūnai. Gyrė, tačiau nenaudojo.

Tokia priemone įvykdytas nusikaltimas – pirmas Vilniuje. Mažai jų pasitaikė ir kitose Lietuvos vietovėse. Praėjusią savaitę paauglys buvo užpultas Mindaugo gatvėje, ties Mindaugo vidurine mokykla. Grasindamas elektros šoką sukeliančiu ginklu, užpuolikas pareikalavo atiduoti telefoną „Nokia 1600“.

Likimo ironija – nusikaltimas įvykdytas netoli policijos komisariato. Nepilnamečio tėvai patirtus nuostolius įvertino 300 litų. Nusikaltimą tiriančio Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Jurijus Stanulevičius sakė linkęs tikėti, kad nusikaltimui buvo naudojamas elektros šokas.

Mat nukentėjusysis – keturiolikmetis, jau galintis suprasti, koks prietaisas yra nusikaltėlio rankose. Juo labiau kad užpuolikas pademonstravo, kaip veikia elektros šokas, tuo išgąsdindamas auką.

Paauglio užpuoliką jau kitą dieną pareigūnams pavyko nustatyti. Paaiškėjo, jog užpuolikas – nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis asmuo.

Pasitaikė kitose vietovėse

Buitiniams elektros šoko prietaisams naudoti nereikia policijos leidimo, todėl paauglio užpuolikas už tai nebus baudžiamas. J.Stanulevičius sakė neprisimenąs, kad elektros šoką būtų mėginama panaudoti įvykdant nusikaltimus.

Naudojant elektros šoką pasitaikė plėšimų Kaune, Ignalinos ir Švenčionių rajonuose. Pastarosiose dviejose vietovėse aukas elektrošoku kankino ta pati banditų gauja.

Medikai ilgai tyrė poveikį

Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas nusikaltėliams sulaikyti ar agresyviems gyvūnams tramdyti yra gavęs kelis elektros impulsinius prietaisus „Taser“, tačiau jų nenaudoja. Vienas toks prietaisas kainuoja 4,5 tūkstančio litų.

Prieš pusantrų metų elektros šoką gyrė net policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, žadėjęs tokiais prietaisais apdalinti ne tik Vilniaus policijos įstaigas. Anot V.Grigaravičiaus, elektros šokas – žymiai humaniškesnis nei kovinis ginklas.

Tačiau išdalijus „Taser“ prietaisus policija neatsisakys nei pistoletų, nei guminių lazdų, nei dujų balionėlių. V.Grigaravičius tvirtino, kad elektros šoko poveikį žmogaus organizmui medikai tyrė dvejus metus. Jie leido naudoti prietaisus.

Virstant galima susižaloti

Tačiau prietaiso paleista ir į žmogaus kūną įsmigusi adata palieka žaizdą, nudegina odą, todėl kyla įvairių užkratų rizika. Be to, po elektros iškrovos virsdamas žmogus gali susižaloti, patempti sausgysles.

Be to, kalbama, kad elektros šokas gali būti pavojingas širdies ligomis sergantiems arba širdies stimuliatorių nešiojantiems žmonėms. Galbūt todėl Vilniaus policininkai vengia naudoti šiuos prietaisus.

Prieš naudodamas prietaisą, policijos pareigūnas privalo šūktelti „Elektros šokas!“ Po to jis lazeriniu taikikliu nusitaiko į žmogaus kūną ir prietaisu paleidžia specialią adatą, per kurią perduodama elektros iškrova.

Žmogaus raumenys įsitempia ir jis jaučia skausmą. Prietaisas įrašo informaciją, kiek kartų buvo panaudotas. Tos informacijos ištrinti neįmanoma.

Nustebo, kad tebestovi

Elektros šoko poveikį tvirtino patyręs Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Eugenijus Paliokas. Dėstytojo tvirtinimu, prietaisą naudojo ne policininkas, o vienos saugos tarnybos darbuotojas.

„Ilgai po to tirpo rankų riešai, lankiausi pas teismo medicinos ekspertus. Tačiau jie siuntinėjo nuo vieno gydytojo pas kitą. Neturėjau laiko, buvo daug paskaitų, todėl taip ir neišsiaiškinau, koks poveikis padarytas sveikatai“, – pasakojo E.Paliokas.

Po to, kai vasarį Justiniškių gatvėje esančioje kavinėje „Katpėdėlė“ per konfliktą prieš E.Palioką buvo panaudotas elektros šokas, vyras išstovėjo ant kojų.

„Matyt, dėl to apsaugininkas, negalėdamas tuo patikėti, mane daug kartų trankė elektros šoku. Manau, kad vaizdas iš šono buvo įsimenantis. Ypač kad visą tą laiką šaukiau: „Lietuva! Lietuva!“ – prisiminė E.Paliokas.

Paklaustas, kodėl nevirto ant žemės it pakirstas, E.Paliokas atsakė, kad jis yra atsparus elektros krūviams, ne kartą buvo „pavaišintas“ 220 voltų srove. Tačiau apsaugininkui panaudojus prietaisą elektros iškrova buvo kur kas didesnė.

Vėliau nuvežtas į Vilniaus 6-ąjį policijos komisariatą, E.Paliokas išgirdo, kaip pareigūnai skeptiškai atsiliepia apie elektros šoko prietaisus, sakydami, kad širdininkams jų poveikis gali būti mirtinas.