Nusivylęs ja, įmečiau stalčiun.
Šiandien ją ištraukiau todėl, kad pora pažįstamų neseniai klausė – tai ką, Temidės 3 nebebus?
Nutartis tokia:
Priminsiu, kad Vilniaus I-jo apylinkės teismo nutartį tas teismas man Pasiuntinių paštu sugebėjo atsiųsti tik balandžio 10 dieną, praėjus 12 dienų po teismo dienos, ir joje buvo parašyta, kad aš turiu teisę pateikti apeliacinį skundą per 10 dienų po teismo dienos. Kitaip sakant, jau dvi dienas vėluoju. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje rašoma, kad balandžio 10 d. yra "termino paduoti apeliacinį skundą pabaigoje". Kažkuriame iš ankstesnių savo raštų Lietuvos vyriausias administracinis teismas man paaiškino, kad aš, pasirodo, dar galėjau paduoti skundą balandžio 11 dieną dėka prieš tai buvusio „ilgojo savaitgalio“ - tokio, koks nutiko ir šiomis šventinėmis dienomis (dabar, kai rašau), kurio papildomos dienos, pasirodo, neįskaičiuojamos į tas 10 apeliavimui leistinų dienų.
Nors ir nesu visiškai neraštingas, nors ir skaitau įvairiausią spaudą, šito nežinojau.
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje esu kaltinamas "nepakankamu atidumu ir rūpestingumu", nes "nesidomėjau bylos baigtimi", rašoma, kad turėjau galimybę teismo nutartį sužinoti 2007 m. balandžio 6 dieną lankydamasis teisme.
Išties, balandžio 6 dieną, teismo žadėtosios nutarties paštu nesulaukęs, atėjau jos sužinoti Vilniaus 1-man apylinkės teisman. Bet nieko nepešiau. Tokius, kaip aš, interesantus aptarnaujanti mergina paskambino raštinėn ir, pakalbėjusi telefonu, pranešė, kad užvakar nutartis išsiųsta man paštu. Paaiškinau jai kad nutarties negavau, nors praėjo daugiau kaip savaitė nuo teismo dienos ir paprašiau įteikti nutartį dabar, čia. Parašiau prašymą, o toji panelė paaiškino kad tokie prašymai tenkinami per keletą dienų. O sekančią, balandžio 7 dieną, prasidėjo ilgasis savaitgalis.
Tas mano prašymas yra Vilniaus 1-jame apylinkės teisme.
O Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje sako kad aš tądien turėjau galimybę nutartį sužinoti.
Tai gal man derėjo jėga įsiveržti teismo raštinėn, išrausti popierius ir pačiam susirasti nutartį, kurios man nerodė?
Kokią kitokią galimybę aš turėjau balandžio 6 dieną?
Kodėl apeliaciją padaviau tada, kada padaviau - balandžio 27 d.?
Nes anksčiau neturėjau įrodymų kad pavėluotai gavau teismo nutarimą – kai nuėjau paskaityti savo bylos, mano byloje buvo įsegtas kitas popierėlis , kuriame nebuvo mano parašo ir buvo nurodyta kita, ankstesnė už tikrąją, nutarties įteikimo man data.
Sakykit, popierių teismo byloje kaitaliojimas yra nusikaltimas, argi ne?
O Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sako kad aš nepateisinamai delsiau.
Rašo: „Tai, kad tuo metu E.Paliokas neva domėjosi, kodėl byloje nėra pranešimo apie teismo nutarimo jam įteikimo datą, nepateisina tokio ilgo delsimo paduoti apeliacinį skundą“.
Nors prieš tai tas pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas raštiškai gyrė mane už tokį „neva domėjimąsi“ ir siuntinėjo mane į Pasiuntinių paštą pažymų:
Dar neseniai gyrė ir siuntinėjo, o paskui persigalvojo.
Dabar rašo, kad aš nepateisinamai delsiau.
Nors vėlgi savo pačių nutartyje pripažįsta kad „Registruotos siuntos įteikimo pranešimas iš pašto tarnybos gautas tik prieš vieną dieną iki prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo padavimo teismui“.
Na tai kas!
Na tai kas kad parašiau apeliacinį skundą iškart, kai tik gavau įrodymą, kad Vilniaus 1-sis apylinkės teismas siuntė savo nutartį vos ne dvi savaites, atimdamas man galimybę ją laiku apskųsti!
Na tai kas!
Nors ir žinodamas tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja: “nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintinas ir priimti apeliacinį skundą atsisakytina“. Nes "E.Paliokas apeliacinio skundo per protingą terminą nepadavė".
Suprantat, Vilniaus 1-sis apylinkės teismas savo nutartį, kurią galima apskųsti per 10 dienų, E.Paliokui "atsiuntė per protingą terminą" – per 12 dienų, o bet tačiau „E.Paliokas apeliacinio skundo per protingą terminą nepadavė“, nes "apeliacinis skundas išsiųstas teismui išsiųstas tik po septyniolika dienų, skaičiuojant nuo nutarimo dienos".
Teismas savo tiesioginį darbą - puskilometrio atstumu atvežti E.Paliokui savo nutartį - "nudirbo per protingą terminą" - 12 dienų, o E.Paliokas, kas savaitę turėdamas 35 akademines valandas paskaitų (jo tiesioginis darbas yra skaityti paskaitas), vietoj to, kad skubiai rašytų Prašymą pratęsti nuosprendžio apskundimo terminą, neprotingai delsė - važinėjo į Vilniaus 1-jį apylinkės teismą, į to teismo Pasiuntinių paštą - UAB "Rubo" - ieškojo, kur tas teismas ar tas paštas pradangino tos apeliacijos pavėluoto teikimo pagrįstumo įrodymą - įrodymą, kad teismo nutartį, kurią apskųsti galima per 10 dienų, teismas jam vežė net 12 dienų.
Na tai kas, kad E.Paliokas, pagaliau suradęs tą popierėlį, iškart parašė Prašymą pratęsti nuosprendžio apskundimo terminą.
Na tai kas.
Neprotingai delsė E.Paliokas.
Apeliacinio skundo per protingą terminą nepadavė.
O Vilniaus 1-sis apylinkės teismas savo nutartį E.Paliokui puskilometrio atstumu per protingą terminą - 12 dienų - atvežė?
O Vilniaus 1-sis apylinkės teismas 2007 metų balandžio 6 dieną vietoj to kad iškart įteiktų jam prašomą teismo nutartį, nurodydamas jog toks E.Palioko prašymas gali būti patenkintas per keletą (žinoma, darbo!) dienų, protingą terminą šitokiam išties "Sizifo pastangų vertam darbui" nurodė?
O tie, kurie Vilniaus 1-jame apylinkės teisme gulinčioje mano administracinėje byloje įsegtus popierėlius kaitaliojo - tie protingai elgėsi?
Ar nusikalstamai?
Čia jau tikrai lygiai taip, kaip kadaise Vladimiras Vysockis dainavo:
Жираф большой, ему видней!
Matyt, išties neprotingai dariau.
Matyt, kad abiejų - Vilniaus 1-o apylinkės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio - teismų nutartys yra kur kas protingesnės.
Matyt, išties nesu toks, kuris yra"pakankamai atidus ir rūpestingas ir siekia tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus"!
Ką padarysi. Jei jau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje, nors ir netiesiogiai, bet vis tik teigia šitaip...
Matyt taip ir yra.
Galiu tik nuoširdžiai pasakyti, kad iki tolei nemaniau kad "tinkamai ginti savo teises ir interesus" reikia nuo teisėtvarkos.
Jausmas po viso to maždaug toks, koks būtų jums, jeigu, atėję į M.Mažvydo nacionalinę biblioteką, vietoj knygos gautumėt į nosį!Belieka pasiguosti, kad pasilieku nors ir nedidelis, o bet tačiau - chuliganas!
Pagal LR ATPK 174 str., rasit Google.
Už 100 litų.
O rašydamas „atsisakytiną priimti apeliacinį skundą“ sugaišau nemažai savo laiko, tai gal kas nors norėsit sugaišti savąjį jį beskaitydami:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą