Vakar buvau laidotuvėse.
Draugą, bendramokslį palydėjom.
Per anksti išėjo Anapilin.
Ant lauko durų buvo parašyta: „Šarvojimo patalpos“.
Jis gulėjo be šarvų.
O gal su?
Tik aš jų nemačiau?
Drąsus, stiprus vyras buvo.
Garbingas.
Jį pagerbti buvom susirinkę, paskutinę pagarbą atiduoti.
Jei tebegyvenčiau gimtajame kaime palei Anykščius, sakyčiau – buvau pagrabe.
1 ×garbavóti, -ója, -ójo (hibr.) tr. K, gar̃bavoti, -oja, -ojo
1. dažnai geruoju minėti, garbinti, girti: Moteriškės, pačios išejusios iš namų, garbavojo jį giesmėmis S.Stan. Tėvelį visi kaimynai garbavójo Alk. Kaip seselės rūtas sėjo, mane garbavójo JD516. Kaip jūs skinsite rūtelę, mane garbavokit BsO117. Visi žmonės tave garbavó[ja] ir už tave meldžia Sch214. Anyta tave garbavó[ja] J. Vaikai garbavos amžinai jų vardus prš. Ji moka vainiką garbavóti (per vestuves) Ėr.
2. garbstyti (mirusius), apraudoti: Našlys savo pačią garbavoja Btg.
1 ×apgarbavóti tr. apraudoti, apgarbstyti (mirusį): Visus apgarbavójo Btg.
1 ×pagarbavóti tr.
1. pagarbstyti (mirusį): Mirusį apraudojo, pagarbavójo Kp.
Kalnas prūsiškai – gārbs, grabis.
Tuose žodyno žodžiuose dvi raidės sukeistos.
Panašiai kaip žodžiuose Kunnegsgarbs – Königsberg raidė b sukeista su g.
Tokiu pat būdu padirbtas To Kyo iš Kyo To.
Kunnegsgarbs - senesnis už Königsberg.
Prūsiškai kaps - kalva, kapas.
garbà sf. (4) [K]; SD36 žr. garbė: Garba yra žmogui, kuris skiriasi nuog vaidų A.Baran. Saliamonas visoj garboj savo nebuvo apvilktas, kaip viena ižg tų Ev. Skubinos ... puldamas su nužemintomis tavęsp garbomis KN6. Garba mano niekas yra SPII109. Nenuplėšt nė vienam prideramos garbõs jo DP20. Sėdi po dešinei, savo tėvo garboj PK151. Jam būk amžina garba Mž134.
Garbė.
Gārbą supildavom tos didelės garbos nusipelniusiems.
Ir dabar ant kapo supilam kauburėlį.
Tai grabas - iš kur?
Graben - vokiškai griovys, begraben – palaidoti, vergraben – užkasti, Grabesruhe – kapų ramybė.
Kasti – tai ne supilti.
Grab* - visiškai ne tas, kas garb*.
×grãbė (vok. Graben) sf. (2) K, Rs, Trg, Mrj, Jnš, Brš griovys: Tiek lijo, kad net grãbės pilnos vandens Ldvn. Grabkasỹs kasa grabes, t. y. par̃kasus J. Ans par tokią siaurą grabę neparšoka Prk.
×grabnyčià sf. (2), grabnýčia (1) J, Alv, Mrk žr. gramnyčia: Grabnỹčios esti dažytinės, vilktinės arba pintinės, kvorminės arba lietinės Ss. Su grabnyčià rañko[je] Plk. Sudegino visas grabnýčias Al.
grabišáuti, -áuja, -ãvo intr. NdŽ vagiliauti.
grabìšius, -ė smob. (2) Žg smulkus vagilius: Kai tas grabìšius parėjo, pradėjo nykti visokie daiktai Šl.
Tai kas gi - gārbs ar grabis?
Garbė ar grobis?
Kaip kam?
Pilkapiai…
Ne, ne pagrabe aš vakar buvau.
Pagarbe.
Bendraklasio.
Žemaičio.
Daug žmonių buvo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą