Istorijos vadovėlis.
Aslė Svenas (Asle Sveen)
Sveinas A.Ostadas (Svein A.Aastad)
2-as pataisytas leidimas
Vilnius, "Vaga", 1999, 375 psl.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos leista naudoti 1999 06 23 Nr.285
Pirmame puslapyje masajus važiuoja dviračiu.
Ne šitas, kitas.
337-tas puslapis.
Susikuria Izraelio valstybė.
Pasirodė, kad britams buvo neįmanoma supaisyti žydų ir arabų interesų. 3-iame dešimtmetyje britai bendradarbiavo su sionistais dėl žydų atsikėlimo. Europos žydai pirko žemę iš arabų dvarininkų, gyvenusių miestuose. Daugelis žydų turėjo socialistinės patirties ir dirbo žemę kolektyvuose - kibucuose. Kadangi arabų dvarininkai noriai pardavinėjo žemę, arabų kumečiams reikėjo pasitraukti nuo žemės, kurią jų šeimos dirbo šimtmečiais.
Arabai baiminosi, kad žydai sudarys daugumą. Padidėjęs nerimas paskatino britus paskelbti, kad "Palestina neturi būti tokia žydiška, kaip Anglija yra angliška". Britai surado naujų naftos telkinių Irake ir nenorėjo provokuoti arabų daugiau, negu reikėjo.
Tačiau 1933 m. Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris, ir žydų persekiojimas įgavo kitas dimensijas. Kėlimasis į Palestiną didėjo, kadangi pabėgėliai iš Vokietijos dažniausiai buvo neįsileidžiami į kitas Europos valstybes ir Ameriką.
Arabai Palestinoje sukilo prieš žydus, britus ir arabų dvarininkus, kurie pardavinėjo žemę žydams. Pagaliau britai nusprendė apriboti žydų imigraciją, o vėliau visai ją sustabdyti.
Kilus Antrajam pasauliniam karui, britams pasidarė dar svarbiau kontroliuoti turtingą naftos arabų pasaulį ir Sueco kanalą. Sionistai rėmė sąjungininkus kare prieš Hitlerį, bet juos gąsdino britų politika Palestinoje. Karo pabaigoje žydų grupuotės pradėjo atvirą kovą su britais, sprogdindamos bombas ir užmušinėdamos britų kareivius. Užpuolimų mastas po karo išaugo, kadangi britai neįleido laivų su išlikusiais Hitlerio koncentracijos stovyklose žydais į Palestiną.
1947 m. britams viskas galutinai įgrįso, ir jie perleido Palestinos problemą JT, kurios kartu su Sovietų Sąjunga ir JAV pasisakė už tai, kad Palestina būtų padalyta į arabų ir žydų valstybes. Abi supervalstybės manė, kad žydų valstybė bus jų atramos punktas Artimuosiuose Rytuose. Daugumai dalyvavusių valstybių padalijimo planas buvo priimtinas, nes (?!) 56 procentai teritorijos atiteko žydams. Žydai sudarė 40 procentų gyventojų. Jie sutiko su planu. Arabai protestavo ir teigė, kad Europos žydų problema buvo išspręsta jų sąskaita.
JT planas davė britams pusę metų atsitraukti iš Palestinos prieš prasidedant padalijimui. Tai buvo kruvinas pusmetis. Kraštutinės žydų grupuotės siekė išvaryti arabus iš kiek įmanoma didesnės teritorijos. 1948 metais organizacija "Irgun Zwei Leumi" nužudė 250 arabų vyrų, moterų ir vaikų Deir Jasino kaime. Šį kaimą buvo manyta palikti arabams, ir gandai iš skerdynių paskatino žmones paniškai bėgti iš didelių Palestinos plotų.
1948 m. gegužės mėn. žydai įkūrė Izraelio valstybę, jos vadovu tapo Deividas Ben Gurionas (David Ben Gurion). Egiptas, Sirija, Irakas, Jordanija ir Libanas akimirksniu paskelbė karą naujajai valstybei. Jie buvo gerai ginkluoti, bet pasiuntė mažiau pajėgų, negu žydai galėjo atremti. Izraelis pagaliau gavo ginklų iš Sovietų Sąjungos ir Čekoslovakijos.
JT pamėgino derybų būdu sureguliuoti konfliktą. Švedas Folkė Bernadotas (Folke Bernadotte) buvo pasiųstas į Palestiną su nauju padalijimo pasiūlymu. Jame žydams buvo numatyta mažiau žemių, todėl Bernadotas buvo nužudytas žydų teroristų organizacijos. Karas įsiliepsnojo iš naujo. Kai arabai buvo priversti sudaryti paliaubas 1949 m., žydai buvo nukariavę 75 procentus Palestinos. Per 700 000 palestiniečių pateko į pabėgėlių stovyklas kaimyninėse arabų valstybėse, kurios reikalavo, kad JT imtųsi atsakomybės už juos. Dėl Izraelio teritorijos augimo valstybėje atsirado per pusę milijono palestiniečių. Pagaliau kartas baigėsi tuo, kad Jeruzalė, svarbus religinis žydų, krikščionių ir musulmonų centras, buvo padalytas į žydų ir palestiniečių dalis.
O 1967 metais įvyko trumpiausias karas Izraelio istorijoje, kurio metu jis okupavo Sinajaus pusiasalį, Golano aukštumas, Gazos ruožą, Vakarų krantą ir Rytų Jeruzalę.
Viską lėmė labai geras Izraelio kariuomenės pasirengimas karui, be to Izraelį rėmė JAV.
Dabar 2010-ji.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį turėtų patvirtinti, kad blokas yra pasiruošęs „tinkamu metu“ pripažinti Palestinos valstybę, pranešė diplomatiniai šaltiniai.
Dokumento projekte, kuris buvo priimtas po ilgų ir įtemptų praėjusią savaitę prasidėjusių derybų ir su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, išsakomas apgailestavimas dėl Izraelio atsisakymo įšaldyti žydų gyvenviečių statybą. Tokie žydų veiksmai apibūdinami kaip „neteisėti“ ir „kliūtis taikai“.
8. Ui! Dangus griūna! 09:36 12-14 IP: 84.15.180.20
Po to, kai Argentina pirmadienį pripažino „laisvą ir nepriklausomą“ Palestinos valstybę, praėjus kelioms dienoms nuo tokio pat Brazilijos žingsnio, sukėlusio nerimą Izraeliui ir JAV įstatymų leidėjams, Izraelis Argentinos sprendimą pripažinti „laisvą ir nepriklausomą“ Palestinos valstybę pavadino „apgailėtinu“, o JAV įstatymų leidėjai Brazilijos sprendimą pavadino „labai neprotingu“ ir „apgailėtinu.
Tai jau tikrai kad svieto pabaiga.
Europa eurių nebeklauso!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą