2010-07-16
Jo gaila
51. GERAS KOMENTARAS 21:43 07-15 IP: 78.60.122.110
106. Esavicius 21: 05 07-15 IP: 95.173.47.79 Lenkija. Šalis pavogusi Lietuvos istoriją. Pasaulyje girdime pasisakymus – Lenkija, tai šalis su didinga praeitimi. Ar tai tiesa? Ne tai melas! Lenkai pasaulyje pristatinėja Lietuvos istoriją vadindami ją lenkijos istoriją. Pristatysiu jums istorinius faktus kurie visiems yra žinomi, bet lenkų propagandos pagalba iškreipta jų interpretacija. Lenkija tais metais buvo niekam nežinomas Europos užkampis, prie pat Didžiosios Lietuvos sienų. Lietuvių kariuomenė vaikščiojo per lenkijos teritoriją kaip per savo galinį kiemą. Kadangi lenkija buvo katalikiška šalimi, o Lietuva dar ne buvo pakrikštyta, Popiežiaus įsakymu kryžiuočių Teutonų ordinas yra perkeliamas į Lietuviškas Prūsų žemes, tam kad apginti lenkus nuo pastovių Lietuvių puldinėjimų. Lietuvą valdančios monarchų Gediminaičių šeimos, matydamos Teutonų kariuomenėje realią grėsmę savo valstybei, nutaria prisijungti lenkų žemes. Kadangi lenkai buvo žemos kilmės ir neturėjo nei vieno žmogaus galinčio kilme lygintis su Lietuvių valdovais, Vengrų imperatorius Liudvikas Anžu sutinka pasodinti savo dukrą Jadvygą į lenkijos sostą tam, kad Lietuvis monarchas - Jogaila turėtų lygiavertę žmoną tapdamas lenkijos karaliumi. Lietuviui Jogailai tapus lenkijos karaliumi, visi lenkai tapo Gediminaičių vasalais. Tokiu būdu lenkija tapo Lietuvių monarchų nuosavybe. Teutonų ordinas toliau kėlė grėsmę Lietuvai. Bet dabar, kuomet lenkai tapo Lietuvių monarchų nuosavybe, teutonų ordinui formaliai nebebuvo ką ginti, todėl Jogaila lenkų vardu pareikalavo Ordiną išsinešdinti iš Lietuviams priklausančių prūsų žemių. Ordinas atsisakė. Nors Teutonų ordinas buvo lenkų gynėjas, (ordinas ir lenkai buvo katalikais), bet valingas Lietuvis Jogaila privertė savo vasalus lenkus prisijungti prie Lietuvių kariuomenės ir kartu su jais išeiti į mūšį prieš savo buvusius gynėjus. Niekas Europoje netikėjo, kad Lietuviai sutriuškins Teutonų ordino kariuomenę, nes tai buvo elitinės Europos pajėgos. Lenkai niekada ne buvo geri kariai, o Lietuvius ordinas įsivaizdavo tik kaip nekrikštus barbarus ir pasitikėjo Dievo malone. Jie skaudžiai apsiriko, Dievas davė pergalę Lietuviams. Mūsų buvę tarnai lenkai dabar pasaulyje didžiuojasi Žalgirio mūšio laimėjimu, rengia šou, vaidinimus ir pan. bet užduokite sau ir jiems klausimą ar jiems ordinas kėlė grėsmę. Ordinas buvo grėsmingas tiktai Lietuvai, prieš kurią jis ir buvo pasiųstas. Reikia varyti purvina šluota Bumblauska ir jo pasekėjus iš Lietuvos istorijos formulavimo. p.s. Be je, Smolensko pulkai tai Lietuvos pulkai (Šimtmečiais Smolenskas buvo Lietuviškas miestas) ir bandyti juos atskirti nuo Lietuvių kariuomenės yra nešvarus lenkų įstorikų žaidimas bandant sumenkinti Lietuvių vaidmenį mūšyje. Be to, lenkų pulkų didžiąją dalį sudarė asmeninės Jogailos Lietuvių karinės pajėgos, kurios atėjo valdyti lenkiją kartu su savo valdovu .. Todėl lenkai išviso neturi jokių teisių į šio mūšio garbę. Jie buvo tiesiog Lietuvių vasalai.
Mindaugas - daug mindo.
Gediminas - gedi, mini.
Algirdas - alum girdo.
Kęstutis - kenčia.
Jogaila - jo gaila.
Vytautas - veja tautą.
2010-07-15
Žalia giria
Jie sakė, kad neša tikrąjį tikėjimą, Šventosios Romos vardu.
O iš tikrųjų ėjo žudyti ir grobti.
Ėjo pavergti.
Žalgiris tai puikiai įrodo - mūsų pusė kovojo už laisvę, prieš užpuolikus, prieš bjaurius atėjūnus.
Žalgirį šiandien teminėjo Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Moldovos vadovai.
Ir Kryžiuočių ordino didysis magistras.
Jei vokiečių paklausit apie Žalgirį-Griunvaldą, retas jų bus apie jį girdėjęs. Nes tą mūšį jiems, vokiečiams, vadina Tanenbergo mūšiu. Matyt, neužilgo koks mokytesnis vokietis ims aiškinti, kad nemokyti lietuviai, aplamai, supainiojo Grünfelde su Grunwald ir klaidingai išsivertė tikrąjį - o tikrasis, be abejo, vokiškas - pavadinimą.
Ar keisime tada "Žalgirį" į "Žalialaukį"?
Kad Kunigą mums vokiečiai paskolino, juk sutinkame, tiesa?
Įsileidom kunigą božnicon, Kunigą pamiršom.
Pakaks mums ir kunigaikščių?
Kuklumas - gerai, bet kam leidžiamės mulkinami?
Kam čia galva perkaito, kad parašė tokį pavadinimą?
Kieno agresija ir prieš ką?
Kaip ten nutiko, kad Vokiečių ordinas buvo įkurtas dabartinio Izraelio žemėse, Akroje?
Nuo kada ten vokiečių žemė?
Kodėl mūsų puolikus, Šventąją Romos Imperiją, Žalgirio mūšio minėjime, vykstančiame didžiai demokratiškoje Europoje, Šventosios Romos Imperijos teisių ir pareigų tiesioginėje paveldėtojoje, teatstovauja simboliškai besančio Kryžiuočių ordino didysis magistras gerai pažįstama mums Platerio pavarde?
Eyjafjallajökull šiandien juk nerūksta, netrukdo atvykti tikriesiems mūsų priešų Žalgirio mūšyje teisių perėmėjams.
Ir be vulkano pakanka dūmų mūsų visų sąvimonėje?
Kodėl pasitikime XI amžiaus pradžios Kvedlinburgo neišlikusių analų XV amžiaus nuorašu, atseit, pirmąsyk paminėjusiu Lietuvos, kaipo žudikų krašto, vardą, bet nepasitikime, tarkim, suomiais, ugrofinais?
Kas ir kodėl, po perkūnais, pervadino ugrofinus finougrais?
Paklausykit, kaip jie, suomiai, dabar jau finougrai, bet, kaip ir anksčiau - nuo Uralo, taria Lietuvos vardą.
O šitaip vadina karalių.
Gal dėl to pasitikim tuo XV amžiaus nuorašu, kad faktinėj priešo sostinėj jisai darytas?
Ar kad labai geras notaras jį padarė?
Ar dėl to, kad notaras - iš ten pat, iš kur banknotas?
Žalgirio mūšyje abiejose pusėse lietuviškai šnekėjo - pavergtieji prūsai nebe mūsų pusėje buvo.
Beje, pažiūrėkit, ką "reikalų žinovai" apie prūsus jaunimui pasakoja.
Nesibaigė Žalgiris.
Tebesitęsia.
Bažnyčia tada kryžiuočiams davė tik vėliavą, o priekin juos, kryžiokus, varė gobšumas ir pinigai.
Ir dabar mus bando pavergti tie patys - tie, kas valdo pinigus, pinigų procesą.
Toks mūsų šiandienos Žalgiris.
Žiūrėkim, nepralaimėkim šįsyk.
O iš tikrųjų ėjo žudyti ir grobti.
Ėjo pavergti.
Žalgiris tai puikiai įrodo - mūsų pusė kovojo už laisvę, prieš užpuolikus, prieš bjaurius atėjūnus.
Žalgirį šiandien teminėjo Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Moldovos vadovai.
Ir Kryžiuočių ordino didysis magistras.
Jei vokiečių paklausit apie Žalgirį-Griunvaldą, retas jų bus apie jį girdėjęs. Nes tą mūšį jiems, vokiečiams, vadina Tanenbergo mūšiu. Matyt, neužilgo koks mokytesnis vokietis ims aiškinti, kad nemokyti lietuviai, aplamai, supainiojo Grünfelde su Grunwald ir klaidingai išsivertė tikrąjį - o tikrasis, be abejo, vokiškas - pavadinimą.
Ar keisime tada "Žalgirį" į "Žalialaukį"?
Kad Kunigą mums vokiečiai paskolino, juk sutinkame, tiesa?
Įsileidom kunigą božnicon, Kunigą pamiršom.
Pakaks mums ir kunigaikščių?
Kuklumas - gerai, bet kam leidžiamės mulkinami?
Kam čia galva perkaito, kad parašė tokį pavadinimą?
Kieno agresija ir prieš ką?
Kaip ten nutiko, kad Vokiečių ordinas buvo įkurtas dabartinio Izraelio žemėse, Akroje?
Nuo kada ten vokiečių žemė?
Kodėl mūsų puolikus, Šventąją Romos Imperiją, Žalgirio mūšio minėjime, vykstančiame didžiai demokratiškoje Europoje, Šventosios Romos Imperijos teisių ir pareigų tiesioginėje paveldėtojoje, teatstovauja simboliškai besančio Kryžiuočių ordino didysis magistras gerai pažįstama mums Platerio pavarde?
Eyjafjallajökull šiandien juk nerūksta, netrukdo atvykti tikriesiems mūsų priešų Žalgirio mūšyje teisių perėmėjams.
Ir be vulkano pakanka dūmų mūsų visų sąvimonėje?
Kodėl pasitikime XI amžiaus pradžios Kvedlinburgo neišlikusių analų XV amžiaus nuorašu, atseit, pirmąsyk paminėjusiu Lietuvos, kaipo žudikų krašto, vardą, bet nepasitikime, tarkim, suomiais, ugrofinais?
Kas ir kodėl, po perkūnais, pervadino ugrofinus finougrais?
Paklausykit, kaip jie, suomiai, dabar jau finougrai, bet, kaip ir anksčiau - nuo Uralo, taria Lietuvos vardą.
O šitaip vadina karalių.
Gal dėl to pasitikim tuo XV amžiaus nuorašu, kad faktinėj priešo sostinėj jisai darytas?
Ar kad labai geras notaras jį padarė?
Ar dėl to, kad notaras - iš ten pat, iš kur banknotas?
Žalgirio mūšyje abiejose pusėse lietuviškai šnekėjo - pavergtieji prūsai nebe mūsų pusėje buvo.
Beje, pažiūrėkit, ką "reikalų žinovai" apie prūsus jaunimui pasakoja.
Nesibaigė Žalgiris.
Tebesitęsia.
Bažnyčia tada kryžiuočiams davė tik vėliavą, o priekin juos, kryžiokus, varė gobšumas ir pinigai.
Ir dabar mus bando pavergti tie patys - tie, kas valdo pinigus, pinigų procesą.
Toks mūsų šiandienos Žalgiris.
Žiūrėkim, nepralaimėkim šįsyk.