Elmininkai

Istorikams bandant bent apytiksliai nustatyti Vorutos pilies vietą, iki šiol išsakyta net keliolika viena kitai prieštaraujančių šios piles lokalizacijos versijų; pastaruoju metu istorikas T. Baranauskas ir archeologas G. Zabiela, remdamiesi šalia Šeimyniškėlių piliakalnio tekančio upelio (Varutis/Varutė, Varelis, Variukas) ir Vorutos pilies pavadinimų panašumu, rašytojo A. Vienuolio perteikta vietos gyventojų žodine tradicija bei archeologinių tyrimų duomenimis, Vorutą siūlo lokalizuoti dab. Šeimyniškėlių piliakalnyje (Anykščių rajone), kuriame XIII a. viduryje ir antrojoje pusėje stovėjo tipiška medinė valstybinė pilis, pastatyta apie XIII a. vidurį iki tol negyventoje vietoje (1935 m. Vorutą šiame piliakalnyje lokalizavo ir latvių etnologas bei kalbininkas E. Volteris).

Varulynas kažikur.

Varingis, varangas, varelis, varutis...

Netoliese - Elmininkai.

×elmė (vok. Helm) sf. šalmas: Mergele mano, jaunoji mano, zelnierių slaugysi, kardelį šveisi, elmę puciuosi KlpD27. Vienu akies mirksniu užsimovėm elmes rš.

Iš vokiškų bei rusėniškų šaltinių žinoma, kad Lietuvoje vykstant 1249–1254 m. vidaus karui tarp Mindaugo ir Tautvilo šalininkų, Mindaugui 1250–1251 m. žiemą pavyko patraukti savo pusėn Livonijos ordiną, kuris nuo 1249 m. rudens (?) buvo vienas svarbiausių Tautvilo rėmėjų; greičiausiai Lietuvos ir Livonijos pasienyje įvykusio Mindaugo ir Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro Andriaus Štirijiečio susitikimo metu (ar šiek tiek vėliau) magistras Mindaugui davė raitų ordino arbaletininkų būrį, − galimas daiktas, kad būtent šis būrys vėliau padėjo Mindaugui nutraukti Tautvilo surengtą Vorutos apgultį.

Gal tie ir buvo pirmieji elmininkai?

Spaudė ordinas, o ir Ryga, jo būstinė, netoli buvo.

elmėti, elma, -ėjo žr. almėti 1.
išelmėti intr. išsisunkti, ištekėti pūliams: Peržiem bėrosios nesugijo rona, papūliavus išelmėjo, net baisu An.

almė́ti, al̃ma (al̃mi), -ė́jo intr.
1. J, Plv, Gs sunktis pamažu, varvėti, pūliuoti: Iš žaizdos pūliai al̃ma ir al̃ma Tr. Votis al̃ma, sunkiasi pūliai Vlkv. Žaizda dar neužgijo, vis al̃mi Prn. Jam iš tos kojos kraujas al̃ma ir al̃ma, kas čia ir daryti reiks Srv. Pernai, kai įsidūriau koją, tai almė́jo kelis mėnesius, kol užgijo Mrj. | Pro graižtvas sūrimas al̃ma Šmn.
2. pamažu sroventi: Kap iš kalno vanduo sunkiasi, tep ravu al̃ma ir al̃ma Smn. Tas upelis niekad neužšąla: žiemą vasarą al̃ma ir al̃ma Zp. Per akmenis upelis skambiai al̃ma Vžns.
3. Sv bėgti, garmėti.
išalmė́ti, ìšalma (išal̃mi), -ė́jo intr. pamažu išsisunkti, išpūliuoti: Išalmė̃s išalmė̃s [pūliai], ir išgis [kojos skauduliai] Gs.
nualmė́ti, nùalma (nual̃mi), -ė́jo intr. nubėgti būriu: Visi vaikai nualmėjo lapės pažiūrėti Sv.
prialmė́ti, prìalma (prial̃mi), -ė́jo intr. prisisunkti, pribėgti: Visa bala kraujo prialmėjo Paį.

×elmýderis sm. (1) žr. ermydelis: Kad susimuša, bus elmýderis J.

Helmaz.

Ak kad tave kelmas atimtų! Skd. Ka tave kelmas parautų! Vvr. Šauk tokį į kelmų būrį Als. Vyrai išėjo supykę, keikdami kelmų žodžiais Žem. Ko kriokinatės, kelmáičiai! Šts. Tai kelmùks, žiūrėk, kur užlipo! Up. ^ Čia jau bus kelmas (bus blogai) Šts. Eik tu kelmiop! Dr.

Bandėt kelmą suskaldyt?

Gal ir buvo pirmas šalmas iš tvirto kelmo išskobtas senų senovėj.

Net ir graikai persigalvojo - Ηελμετ.


Hełm (Polish for "Helmet") is a Polish coat of arms. It was used by a number of szlachta (noble) families under the Polish-Lithuanian Commonwealth.

Kiek elmininkų.

Turėjau du tetėnus, tetų vyrus, Jonus Pavilonis, po vieną iš mamos ir iš tėvo pusės, vienas iš Elmininkų, kitas iš Elmiškio, netoliese.

Ir ežeras Elmis netoliese, ir Elmininkų miškas, ir Paelmis, ir Elmė teka.

Pasirodo, nuo seno Jonai Pavilonys Elmininkuos.

Mamos svainis Jonas Pavilonis irgi Sibire pabuvojo, Stalino lageriuos, o jos sesuo pas jį, lyg pas dekabristą, pati ten nuvažiavo.

Su Pauliumi Širviu, kai grįžo, jis padraugaudavo.