1. du vienarūšiai daiktai, kartu vartojami, sudarantys vienetą arba komplektą: Nuėmė porą čeverykų nuo aukšto Rm. Mes tau duosime po kelias dešimtis porų vyžų BsPII121. Antro[je] skrynelė[je] – vyžų porelė JV956. Kitiemus kliaudžia penki jungai jaučių, tatai yr penkios poros pajautimų DP276. ^ Dviem porom čeverykų neapsiausi LTR(Srj). Tatai ne vyženų porą parduoti namus prarasti VP46.
2. du artimai susiję daiktai ar žmonės, dvejetas, grutė: Viena pora (vienas sūnus ir viena duktė) kalba labai gerai lietuviškai, o kita gudiškai Dv. Kaimynų vaikai porùtėm: penki vaikai, penkios mergaitės VšR. Kažkas skambino gitara, kelios poros šoko A.Vencl. Nū jaunumenė šoka arkliasukį daugesniai kaip kitus šokius, t. y. sukibę póromis sukas, kaip arkliai melnyčio[je] JI107. Jiejie eina póromis J. Kokia graži balandžių porelýtė išsiperėjo Ds. Dažniausiai žvaigždės jungiasi poromis, sudaro dvilypes sistemas rš. Su póra arklių ka pasikinkys, neš zovada, nežiūrės nėko! Krš. Porà arklių kelmų nepavežtum Strn. Ponia važinėj[o] an dveito, an porõs (= dvejetu, pora) arklių Grv. Atvažiuoja an porai (= pora) arklių Bgs. Kumelė liekì paliko nuo póros J. Šitai su pora puikių širmų arklių važiuoja gražiai apsitaisęs ponaitis J.Bil. Jo kumelė eina su mūsų arkliu porõj [kuliant] Ktk. ^ Tavo snukis i ožio subinė – graži pora (menk.) LTR(Vdk). Bėdos porom vaikščioja KrvP(Kp). Kas važiuotas, o anas an savo porõs (pėstute) Ml.
3. antrasis iš dvejeto, draugas, partneris: Visi su porõm, tik tu vienas be porõs Ds. E kurgi tavo porà? Ds. Nuėjau – poros jau nebebuvo (nebuvo su kuo dirbti) Plm. Anam gale lauko antinėlis plaukė, atskridęs iš girelės, ieškojo sau porelės NS1043. Laukų paukščiai, miškų žvėrys – visi poras turi JD23. ^ Žėdnas po savim randa porą Vj. Su gera porà nor[s] po tvora Asv. Nors ir po tvorele, bile su savo porele LTR(Jz). ║ kas tinka kitam kaip sutuoktinis: Ne pora ji (merga) buvo jam (bernui) K.Bor.
4. vyras ir moteris kaip sutuoktiniai, mylimieji ir pan.: Juodu porõ[je] gyvena Jrb. Tai kokia išeina nemeilė tarp porõs Gs. Iš anuodums būs gera póra Slnt. Jis su savo liežuviu visas poras sušliūbuo[ja] i vėl parskiria LTR(Vdk). Da metai nesuėjo, o jau toji pora susilaukė kūdikėlį BsMtII30. Uošvis su svečiais visais pasveikina porą K.Donel. Tai ten už stalo sėdėjo ta suvinčiavota póra Cp. Savęs verta bus pora Žem. Susieimi į porą R273. Aplink sodą tvorelytė, viduj sodo porelýtė (d.) Ds. ^ Velnias vyžas nuplėšė, kol juos į porą suvedė LTR(Ldvn). Iš jų nebus poros B. Visi po porą, tik aš vienas pagal tvorą Pšl. Porà kaip tvora Krs. Nieko sau porelė – kaip vyžų LTR(Šmn). Kad ir patorelė[je], bil porelė[je] Akm.
5. paukščių, gyvulių patinas ir patelė: Pirko põrą karvelių Ul. Pavasarį, balandžio mėnesį, kuodžių porelė susisuka šiaip taip lizdelį J.Jabl. Vieversiai, porõms lakstydami, žaidė K.Donel. Kur atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus, visokios veislės po porą, beje: patiną ir pačią S.Dauk. ^ Mes gyvenom kap porà karvelių (meiliai, gražiai) Drsk. Vabalėlis ant tvoros, ir tas ieško sau poros LTR(Srd).
6. apytikslė dviejų grupė: Kad norit, põrą pasakų pasakysiu apie cigonus Kkl. Idant duotų afierą ... porą kurklelių alba dvejetą jaunų karvelių VlnE39. Duok porą bulbių Krkl. Žyčyk, mergyte, žyčyk, jaunoji, man porą auksinėlių KlvD29. Dočys porẽlę ančių kept nusišauja K.Donel. Po vieną, po porą duoda LKKVII203. Kad man põrą adynų pagulėt! Pls. Už poros dienų kvailys žiūri, kad jo darže vaikščioja meitėlis BsMtII76. Aš pasamdyčiau šiaurų vėjelį ant poros (= porai) nedėlėlių BsO80. Po poros dienų Veronika visai pasveiko A.Vien. Nuo jo buto ligi upės visai arti – pora šimtų metrų J.Dov. ^ Į Karaliaučių reik važiuot su pora jaučių (norint gydytis, reikia turėti daug pinigų) LTR(Ldvn). ║ keletas, nedaug: Aš tau pórą žodžių pasakysiu K.
7. lyginis skaičius: Imk põrą, kitaip šlubuosi! Rm. Kūčioje po vakarienei jei mergos atnešė į põrą (paporiui) pagalių, tai išteka (priet.) Mrs. Daug vestuvių buvo – mat porų metai (lyginiai) Jnšk. Kai kas audeklą meta ne iš porẽlės, bet aš vis iš porẽlės metu Grš. Susiskaičiau porikès, kaip buvo vérta, ir pati išsiaudžiau Krš.
pair (n.)
mid-13c., "two of a kind, coupled in use," from O.Fr. paire, from L. paria "equals," neut. pl. of par (gen. paris) "a pair, counterpart, equal," noun use of par (adj.) "equal," of unknown origin, perhaps connected with *per-, PIE root meaning "to sell, buy" (on notion of "give equal value for"), which would connect it with L. pretium "price," Lith. perku "I buy," Gk. porne "prostitute," lit. "bought, purchased." Or from PIE *pere- "to grant, allot" (which would connect it with part and portion). Pair bond (v.) is first attested 1940, in reference to birds mating.
pair (v.)
"to mate," 1610s in Shakespeare ("Winter's Tale"), from pair (n.). Sense of "to make a pair by matching" is from 1610s; these often are distinguished now by pair off (c.1803) for the former and pair up (1908) for the latter. Related: Paired; pairing.
2 porà sf. (4) Nč pasaka, pasakojimas, porinimas: Nu dabar aš tau paporysiu vieną põrą Pls. Tę visokių porų̃ priporys, nuog juokų pilvą nusops, šonus padiegs Vlk. Paporysiu põrą, šoko vilkas per tvorą, paporysiu kitą, šoko vilkas mikitą, paporysiu trečią, šoko vilkas per pečių (juok.) Rod. Pasakėlę pasakoja, porytėlę porina apie tuos pasaulius KrvD86.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą