2012-11-10

Spenys


spònsorius [lot. sponsor – laiduotojas] ntk.,

(finansinis) rėmėjas, mecenatas.

spondulics [spƒn‹dju:lˆks] n pl sl. pinigai

spoon-fed [‹spu:nfed]

past ir pII žr. spoon-feed

1 maitinamas šaukštu (apie kūdikį, ligonį ir pan.)

2 gatavai sukramtytas (apie žinias, teikiamas mokiniams)

3 gaunantis dotaciją (apie firmą, pramonės šaką ir pan.); globojamas

4 amer. išlepintas, lepinamas

Spoon-fed ... kurgi ne.

Fed'o speniu penimas!

spoony [‹spu:nˆ] šnek. psn.

1 kvailas, kvailokas

2 įsimylėjęs (kvailai, sentimentaliai);

to be spoony on smb būti įsimylėjusiam ką

2 įsimylėjėlis

spoon2 v ret. juok. myluotis, meilintis, burkuoti

Nebūtinai.

spontoon [spƒn‹tu:n] n kar. ist. alebarda

O ką daryt, kai alkanas?

spoon (n.)
O.E. spon "chip, shaving," from P.Gmc. *spænuz (cf. O.N. spann, sponn "chip, splinter," Swed. spån "a wooden spoon," O.Fris. spon, M.Du. spaen, Du. spaan, O.H.G. span, Ger. Span "chip, splinter"), from PIE *spe- "long, flat piece of wood" (cf. Gk. sphen "wedge").

The meaning "eating utensil" is c.1300 in English (in Old English such a thing might be a metesticca), probably from O.N. sponn, which meant "spoon" as well as "chip, tile" (development of the "eating utensil" sense is specific to Middle English and Scandinavian, though M.L.G. spon also meant "wooden spatula"). Spoon-feed is from 1610s; figurative sense is attested by 1864.

*spænuz...

... kaip bergždžios karvės spenys

Cirpia kaip ėriukas, spenio neradęs.

spoony
1 neišmanėlis, mulkis.

Mestų spenį, lapnotų lapiniu.

Betgi mažiukas dar...

laītawiskai: šaukštas prūsiskai: lappinis

Kodėl lapinis, tai aišku - negi iš eglės šaukštą droši.

Löffel - from Middle High German leffel, from Old High German leffil from *lapila- (“spoon”) derived from Proto-Germanic *lap- ("to lick, to lap"). See English to lap. Cognates include Dutch lepel, Yiddish לעפֿל (lefl).

Tai kaip dabar sponsorių vadinsim?

... from PIE root *spend- "to make an offering, perform a rite," hence "to engage oneself by a ritual act"

spendė́jas, -a smob. (1) NdŽ, spendė̃jas, -à (2) Rtr, KŽ; L
1. NdŽ kas spendžia spąstus, gaudo spąstais.
2. L129, KŽ prk. sąmokslininkas, suokalbininkas.

spéndalas sm. (1) LKAI41(Vlk) durų skląstis: Durų spendalus užspendė, negalima aneit Ad. Ar spéndalą užtraukei? Dsm.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą