Amalas

Amuletas (lot. amuletum – tai, kas kas nešiojama ant savęs) – nedidelis prie kūno laikomas daiktas, tariamai turintis magiškos galios, galintis apsaugoti nuo nelaimių ar kitokio blogio: gina savininką nuo piktųjų jėgų, nuveja bėdą, apsaugo nuo nesėkmių, ligų, piktos lemties, blogo žmogaus, negeros akies, perspėja apie nelaimę. Visais laikais tai buvo priemonė apsisaugojimui ir gynybai. Tikintys vadinamąja bioenergija teigia, kad amuletai saugo neigiamos energijos poveikio.

Manoma, kad amuleto pavadinimas kilęs iš arab. hamalet 'pakabutis'.

Dažnai amuletai yra papuošalai su tam tikrais simboliais. Tai gali būti metaliniai (sidabriniai, auksiniai, žalvariniai) raktų pakabukai, juvelyriniai papuošalai su brangakmeniais, taip pat įvairūs akmenys, gintaras, kriauklės. Paprastai, nešiojami paslėpti po rūbais įvairiose kūno vietose, dažniausiai kabinami ant kaklo. Tikima, kad vieni stipriausių amuletų yra kryžius ir žvaigždė.

Definition of AMULET
: a charm (as an ornament) often inscribed with a magic incantation or symbol to aid the wearer or protect against evil (as disease or witchcraft)

Kokie!

Амулеты известны во всех религиях. С каменного века использовали раковины или жемчужины и особенные камни, как, например, янтарь и горный хрусталь.

amulet (n.)
mid-15c., amalettys, from Latin amuletum (Pliny) "thing worn as a charm against spells, disease, etc.," of uncertain origin, perhaps related to amoliri "to avert, to carry away, remove." Not recorded again in English until c.1600; the 15c. use may be via French.

amulètas sm. (2) DŽ prietaringų žmonių su savimi turimas daiktas nuo kokios nelaimės apsisaugoti, talismanas.

ãmas sm. (4) Š
1. žadas, balsas: Vaitui tarytum amą atėmė V.Kudir. Jis tep nusigando, kad net ãmo nustojo Mrj. Kap perkūnas jį pritrenkė, tai net dvi valandas buvo be ãmo Mrj. Kap tik jis perpyko, tep ir užkando ãmą (negalėjo žodžio ištarti) Mrj, Gs. Šun[iui] ãmą užėmė – jau kelinta diena neloja Vrb. Užrišo amą Brš. Jis krito visai be ãmo Sn. Pamotė podukrai nė ãmo neduoda Ss. ^ Nėr to namo, kad nebūtų ãmo Bd.
2. vk. šuo: Vaikeli, neik prie būdos, ãmas įkąs Grš. ^ Amas amą, o patį amą visi šunys loja B. Amas ant amo, šuva patį amą Sln.
◊ nė̃ ãmo visai (nėra): Žmonių čia nėra nė amo Šlč.

Išties, kaip žado=amo netekti...

Štai, kokia įdomi reikšmė:

2 ãmalas sm. (3b)
4. žaibas be griaustinio: Ãmalas kažkur mala Jnšk. Šiąnakt buvo ãmalas Kp. Kai žaibuoja i negriaudžia, senovės žmonės sako: ãmalą meta, pagadins avižas Žml. Šiandien tik amalą krečia, bet negriaudžia Dkk.

Štai ir magiškas amuletas.

Koks netikėtumas:

talisman (n.)
1630s, from French talisman, in part via Arabic tilsam (plural tilsaman), a Greek loan-word; in part directly from Byzantine Greek telesma "talisman, religious rite, payment," earlier "consecration, ceremony," originally "completion," from telein "perform (religious rites), pay (tax), fulfill," from telos "completion, end, tax".

Be šito "magiško amuleto" tada - kaip dabar alkoholio butelis be banderolės?

Vis tik, įdomu - ar amuletų dalintojai netampa amalu?



àmelis sm. (1)
1. Gs puskvailis, žioplys, kvailys, goželis: Oi, koks iš tavęs àmelis! Skr. Tas Jonas tikras àmelis Sk. O tu, àmeli, àmeli, kas iš tavęs bus! Grš.
2. lėtas žmogus: Tai àmelis – jį muša, o jis nė rankos nepakelia Skr.

ãmalis sm. (1) kas amalioja, niekus kalba: Ir amalioja kaip ãmalis Brs.

:)