Konstitucija, 47 straipsnis

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos konstitucijos 47 str. pakeitimo paskelbimo

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kurią priėmė Lietuvos piliečiai 1992-10-25 referendume, 47 straipsnį, buvo nustatyta, kad:

Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Laisvo prekių judėjimo direktyvą, kurioje jokio įpareigojimo dėl privalomo žemės pardavimo užsieniečiams nėra, Lietuva pažadėjo nuo 2004 metų sudaryti galimybę ES piliečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Tačiau jau 2003-01-23 Lietuvos Respublikos Seimas balsavo už Konstitucijos 47 straipsnio naują redakciją „Dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo“ Nr. IX-1305, kuri nustatė, kad:

Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal Konstitucinį įstatymą, tai yra įteisino užsienio piliečių teisę įsigyti žemę Lietuvoje įstatymo numatytomis sąlygomis.

 Tačiau priėmus šią Konstitucijos pataisą, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio Lietuvos valstybės ir Lietuvos piliečių teisė į žemę, miškus, parkus ir vidaus vandenis apskritai buvo pašalinta. Šiuo metu galiojanti Konstitucijos 47 str. redakcija:

„Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.

Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.“

Lietuvos piliečių ar Lietuvos valstybės teisės į žemę, vidaus vandenis, miškus ir parkus priešingai, nei užsienio piliečių, nebenumato. Taip pat šiuo metu galiojančioje Lietuvos Konstitucijos 47 str. redakcijoje jokios nuorodos į kokį nors kitą įstatymą, apsprendžiantį Lietuvos piliečių ir Lietuvos valstybės teises į Lietuvos Respublikos žemę, nėra.

Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija vienos iš esminių, pamatinių konstitucinių teisių - teisės į žemę, miškus, parkus ir vandenis Lietuvos piliečiams (ir Valstybei) nebegarantuoja. Toks Lietuvos piliečių ir Valstybės konstitucinių teisių apribojimas yra neteisėtas ir antikonstitucinis, todėl nedelsiant turi būti atstatytas. Kadangi Lietuvos Konstitucija buvo priimta tautos referendumu, kadangi 300000 balsų surinkimas yra labai sudėtingas ir įstatymiškai apribotas 3 mėnesių periodu, privalomasis referendumas gali būti skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, jame išsprendžiant tiek Lietuvos, tiek ir užsienio piliečių klausimus, susijusius su žemės įsigijimo Lietuvoje teise.

 Vengrija 2012 metų gruodžio mėnesį priėmė konstitucijos pataisas, pagal kurias uždraudė parduoti Vengrijos žemę užsienio piliečiams. Kitos valstybės, kaip Danija, Šveicarija ir kt. yra numačiusios griežtus apribojimus dėl žemės ūkio žemės įsigijimo, kaip antai, reikalavimas pragyventi valstybėje 8-10 metų ir dirbti žemę ir kt. Daugelis ES šalių, stodamos į Europos sąjungą, išsiderėjo pakankamai ilgą - iki 20 metų (Lenkija) pereinamąjį laikotarpį, iki galimai susilygins žemės kainos ir įvairių valstybių piliečių perkamoji galia.

 Lietuvos piliečių, išgyvenusių okupacijos sąlygomis daugiau nei 50 metų, ekonominė ir finansinė padėtis per 22 nepriklausomybės metus negali prilygti Europos valstybių gyventojų finansinei padėčiai. Tai patvirtina ir žemės kainos Lietuvoje, kurios iki šiol yra apie 10 kartų mažesnės, nei vakarų Europos valstybėse. Be to, nors Europos valstybėse formaliai teisė pirkti žemę ir egzistuoja, tačiau dėl gyvenimo jose cenzo ir kt. apribojimų, kaip taisyklė, žemės ūkio žemė užsieniečiams neparduodama.

 Lietuvoje, atstačius nepriklausomybę, susikūrė ir rinkos sąlygomis išsilaikė tik stambieji ūkiai, kuriems valstybė sudarė sąlygas gauti ES paramą. Tačiau smulkieji ūkiai skursta, nes neturi lėšų didesniems žemės plotams ir technikai įsigyti. Gyvenantiems kaimo vietovėse ir nedirbantiems žemės kaimo gyventojams išmokama daugiausia pašalpų. Todėl būtina sudaryti sąlygas atsikurti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, leisti įsigyti žemę dirbantiems žemės ūkio žemę žmonėms - kiekvienam norinčiam ir galinčiam ūkininkauti kaimo gyventojui išgyventi ir išlaikyti iš žemdirbystės savo šeimas, o ne parduoti žemę vidaus ir užsienio spekuliantams. Taip gali ir turi būti išspręstos nedarbo, emigracijos ir apsirūpinimo sveikais maisto produktais problemos, o kaimas apsaugotas nuo išnykimo.

 Kita esminė žemės pardavimą užsieniečiams ribojanti aplinkybė - mažesnės Lietuvos piliečių konkurencinės galimybės dėl žymiai mažesnių, nei ES vidurkis, atlyginimų ir žymiai – iki 10 kartų - mažesnių žemės kainų Lietuvoje. Tol, kol atlyginimai ir pajamos bei žemės kainos Lietuvoje nepasieks Europinių atlyginimų ir kainų, būtina apsaugoti žemę nuo vidaus ir užsienio spekuliantų jos supirkimo spekuliaciniais tikslais. Nesiėmus įstatyminių priemonių Lietuvos valstybės žemėms apsaugoti, didesnė Lietuvos teritorijos žemių dalis ar net ir visa žemė gali atsidurti ne Lietuvos piliečių rankose. Lietuvai, kuri yra žymiai didesnių gyventojų skaičiumi ir teritorija nedraugiškų valstybių apsuptyje, būtina įstatymiškai apsaugoti Lietuvos valstybę nuo bet kokių galimybių tokioms prielaidoms atsirasti ateityje.

 Dėl pasaulyje prognozuojamo ateityje maisto produktų ir geriamojo vandens trūkumo Lietuva turi unikalią galimybę ne tik aprūpinti kokybiškais maisto produktais ir išmaitinti visus Lietuvos žmones, tačiau pagaminti ir pelningai parduoti maisto produktų perteklių užsieniui. Itin perspektyvi pasaulyje yra ekologiškų žemės produktų gamyba. Ekologiški maisto produktai gali tapti mūsų valstybės gerovės ir suklestėjimo šaltiniu. Kadangi žemės ūkio produkcijos gamyba yra viena iš svarbiausių Lietuvos eksporto ir valstybės pajamų sričių, būtina sudaryti sąlygas išlaikyti žemę Lietuvos piliečių rankose ir neparduoti jos užsieniečiams kaip gyvybinio ir strateginio Lietuvos turto. Todėl užsienio piliečiams turi būti sudarytos sąlygos žemę naudoti ir dirbti nuomos teise.

Šiuolaikinė valstybė – tai suvereni žmonių bendrija, kuri yra įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, turi savo įteisintą viešąją valdžią, yra nepriklausoma ir pripažįstama kitų suverenių valstybių. Valstybės teritorija – tai ne tik fizinis žemės plotas, bet ir kriterijus, kuriuo vadovaujantis atskiriame vienos valstybės tautą nuo kitos valstybės tautos. Per amžių amžius dėl žemės vyko karai. Mūsų protėviai, gindami Žemę, išliejo daug kraujo. Tačiau 21-ame amžiuje karą siekiama pakeisti kitomis priemonėmis - darant spaudimą pakeisti įstatymus, kad praradus nuosavybę į žemę, galimai prarasti ir suverenitetą. Grėsmė prarasti suverenitetą mažoms ir neseniai išsivadavusioms iš okupacijos valstybėms kyla ir dėl vakarų valstybių nekontroliuojamos pinigų emisijos, kai nepadengti turtu pinigai atsiduria monopolijų ir nesąžiningų asmenų rankose.

 Lietuvos Žemė yra nacionalinė vertybė, mūsų bendras paveldas ir gyvenimo pagrindas. Žemė - Lietuvos piliečių maitintoja ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Kartų kartos, gyvenusios Lietuvos teritorijose, gynė ir saugojo Lietuvos Žemę. Lietuvių tauta, nors ir laikinai buvo praradusi laisvę ir nepriklausomybę, dar niekada Žemės savo valia niekam nebuvo perdavusi ar pardavusi. Žemė yra mūsų Motina, ji negali būti paversta į prekę. Lietuvos Konstitucija privalo apsaugoti Žemę nuo vidaus ir užsienio spekuliantų ir Žemę išsaugoti Lietuvos ateities kartoms.

 LR Konstitucija skelbia: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai ir aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai. Esant tokioms aplinkybėms, yra būtina surengti privalomąjį referendumą, kuriame iš naujo suformuluoti Konstitucijos 47 straipsnį pilna apimtimi, atstatyti neteisėtai pašalintas iš Konstitucijos Lietuvos piliečių teises ir suteikti Lietuvos piliečiams teisę nuspręsti, kam turi priklausyti Lietuvos žemė.

 Parengė: Aldona Birutė Jankevičienė , advokatė