2013-10-08

Giesmė aukštesniame kore

3 koras, -a adj. liesas, sudžiūvęs, perkaręs: Koras arklys MitI388.

2 ×kòras sm.; N
1. NdŽ choras.
2. paaukštinta vieta bažnyčioje chorui: Jos visada sėdi pirmuosiuose dešinės pusės suoluose, po koru I.Simon.
3. būrys, pulkas: Devyni korai aniuolų NS1370. Sutvėrė aniuolų dvylika korų BsMtII5. | Dešimtasis prancūzų koras (korpusas), užmirštas netoli Rygos, traukė per Žemaitiją prš.
4. balsas, tonas (tik biblijoje): Giesmė aukštesniame kore (balse) Bb1Ps120,1.

Giesmė aukštesniame kore...

1 kõras sm. K, J; R, N
1. = kuoras: Šitos puikios sienos ir šitie aukšti korai priglaus mus be baimės V.Kudir. Aš išmušdyčiau koro langužius KlvD115. Ir budavojo korą, ir, jį vynyčininkams parsamdęs, į svetimą žemę iškeliavo NTMt21,33.
2. R180 varpinė.

×korė (rus. кopь?) sf. raupsai, lepra: Kunigas vėl įeis ir pamatys, jog štai ana korė neprasiplatino ant anų namų Ch3Moz14,48.

×korà (l. kara) sf. (4) K, J bausmė: Ar didelę kõrą uždavė mokytojas? Mrk. Prašė žmonės uždėtąsias koras atimti prš. Tai būtų per aštri kora už peržangą rš. | Tikra korà (vargas, bėda) su tuo vaiku Skr.
◊ galvõs korà; R241, MŽ322 mirties bausmė.

×koravótojas (-is K), -a smob. (1) kas baudžia.

prakoráuti
1. N, [K] = prakoriauti.
2. tr. B, N, [K] pirma paragauti duodamą kam valgį, gėrimą: Valgį, gėrimą, karaliui duodamą, pirma paragauju, prakorauju MŽ122.

×koravódinti, -ina, -ino K caus. koravoti: Raspustą reik koravódint K.Donel.

×koravójimas sm. (1) K; N → koravoti.
×nukoravójimas sm. (1) KI31 → nukoravoti.
×pakoravójimas sm. (1) KI31 → pakoravoti.

×koravóti, -ója, -ójo (l. karować) K; R žr. koroti: Vagis koravót Sch224. O štai mus nabagus glūpus – tikt gėda sakyti – jau tieksyk ir taip aštriai liesininks koravojo K.Donel. Jis tave koravója dėl tavo nusidėjimo KBI21. Piningais koravóti KBI8. Koravotinas N. | refl. K.
×nukoravóti; N, R68 žr. nukoroti.
×pakoravóti K; N žr. pakoroti: Kaip tada Sarai norėjo aną pakoravoti, pabėgo ji nuog jos BB1Moz16,3.
×susikoravóti nuvargti: Mertyns … atsisėdo pasilsėt, nes jis buvo, su barzylium besirimavodams, labai susikoravojęs BsPI102.

×koravõnė (l. karowanie) sf. (2) K; R žr. kora: Sunkią koravõnę gaus Sch250. Dar ir nei mažiausią koravonę ant savęs neesme užsigabenę LC1883,3. Jis tur griekų koravõnę (koravõnę už griekus) iškentėti KI4. Pinigų koravonė R89.

Pinigų koravonę senoliai žinojo.

Nuo šio laiko?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą