2014-04-07

Metalas!

Jei Paryžius būtų mūsų, pervadintume jį Panevėžiu, o bokštą nupjautume ir parduotume Vokietijoj - turėtume pinigų!


Tiesa?


Kiek metalo!


Nuo tėvų kapo Panevėžy tautiečiai metalines raides nurinko, iš akmens išlupo - o čia!


Arkliai,

ir tie nenuvaryti!
 
 Minskas.






1 komentaras:

  1. Tėvai pasakojo, kad kaimuose, sodžiuose nebuvo raktų ir spynų, o dabar kas tokiomis pasakomis patikės, labiau tikima sargėtojais policijos, politikų žadais, draudimu ir visa kita civilizacijos sistemos daba, darna, vizija ir šviesiu rytojum kom panijoje, o juk kompanjonai atskrido ant marksų komunos sparnų pramarkiruot visų kurie pateks kompanijų sodan aptvertom didžiosiomis sienomis ir kabančiais sodais, kuo reikėjo tik patikėti. Per Jan Zi sūnūs palaidūnai, per Hibraltarus plaukė, šiaurės žvaigždė jiems kelius augti rodė, bet paklydo vargšai meisterio ir margo ryto nudrožti buratinai sielos ieškodami, rakinėdami slaptus vartus už kurių vis dykumon pakliūdavo, o mana durnių auksu virto ir bitkointų debesyse bitdauniškai išgaravo, o žmonės lengvėj vienoj gyvenę išsivaikščiojo ta pačia kalba tylėdami, palikę griūtį bokštus iki dangaus su degančiais duomenų ir krizių centrais, kuriuos kompanjonai nukreize bandė bandžiugiai sulitavoti pagal big banginę biorobotijos teorija. Big bang tikrai viksta ir nuolatos kartojas, tokia fizika ar tiesiog gamta. Jei kas netikit ar duomenų trūksta, tai papildykit duomenis minties greičiu į kaupyklas visatos pletros dydžio ir sistema pradės alsuoti visatos dažniu. Suraskite duomenyse istoriją, pasaką, apie uodą daktarą, kuris kabojo puo lapu troškulio kankinamas ir sapnuodamas svajingus sapnus, kaip jis miške bezyzdamas paragavęs kraujo gražiosios uogautojos krūtų peno virsta krutinga princese, kurią randa randa karalaitis garbus ant balto žirgo ir su ja nujoja abu nebodami ikirių uodų zizimo, bet čia tarp rasų varlė šalta pabudina ir uodegą pajusi baimę kyla dangun, virsdama kurkuluose kurkiančia ponia, svajojančia skristi paukščiu, nors mieliau renkasi klampią daubą paslėpti subtylų jausmą paaukštėms, taip virsdama balų karalystes gerbiama dama, kasmet iškrendanti pasideginti, nes balos šilumą prarado užsukus centrinį šildymą, o vietiniam sankaupų ir varliškos garbės trūko, kuria išmainė į dangaus svajonę, todėl atšilus grįžta ir ieško balose ką prarado, kaip kožnas žmogus ieško savo gimto šaltinio. Na ir pamanykit, ko gi rozų įsigeidė gandro pati? O gi pirkioj šiltoj gyventi ir pirklio pačios vaikus daboti! ....
    Turbūt jau duomenų perdaug, kad visą pasaką sudėti, kuri tarp kitko be galo, nes visos tikros pasakos begalinės, kur visos galios su galais sueina, o ne tik apie subtilę uodę svajonių dramlį sutikus bandė juo virsti, bet liko tik dėmė smail bango, o dvasia zyzios pasklido danguj ir didžia gausybe bendros vydos vijo ziziančią bandą tapti drambliu ar bent išsiurbti kraują ir su musių bendra kompozicija, pasidalinti didįjį prizą, nes drambliai daug bėdų mažiukams padarę didelę laimę neša....
    Jojo teskite;)

    AtsakytiPanaikinti