... tada gyvenau LTSR Mokslų Akademijos Aspirantų bendrabutyje, nes buvau Matematikos ir Informatikos instituto mokslinis bendradarbis, tame bendrabutyje kambarį gavau būdamas to instituto aspirantu. O bendrabutis - kaip tik prieš ir LTSR, tada, ir LR, dabar, Aukščiausiąjį teismą, šalia Lukiškių kalėjimo ir Martyno Mažvydo bibliotekos, ir LTSR Aukščiausioji Taryba, dabar LR Seimas, netoli.
Susiruošiau pasakoti, žiūriu - Wikipedijoj apie monsinjorą nieko panašaus neparašyta, ir išvis prirašyta (buvo) superminimalistiškai.
Keista.
Tikrai.
Kažkam nepatogiu tapo Jėzaus karys monsinjoras?
Ir liudyti jam neleista!?
O tai, ką mačiau 1983-iais, nebepasakosiu - paskaitykit, ten irgi necenzūriškai kalbėjusių būta. Aš tąsyk nepakliuvau, bet kai kurie darban pro tą Aukščiausiąjį teismą ėję bendradarbiai, kaip čia ir parašyta, vietoj darbovietės papuolė milicijos mašinon.
Tada teismo salėn neleido, meluodami, kad ji pilna, dabar gi neleido, sakydami, kad teismo posėdį stebėti galima tik sėdint, o stovint - nevalia.
Gal čia - ne Lietuva?
Po šio įsimintino įvykio monsinjoro Alfonso Svarinsko daugiau nieks nekvietė į Tremtinių suvažiavimą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą