Gebantis „hakinti“

Tuo metu pasaulis šnypštė nuo įtampos lyg įkaitęs kompiuterio procesorius. Centrinėje Žvalgybos Valdyboje (CŽV) ir Nacionalinėje Saugumo Agentūroje (NSA) dirbęs programišius E.Snowdenas prieš keletą dienų žurnalistams buvo perdavęs slaptus dokumentus apie tai, kad Amerikos žvalgyba sukūrė platų skaitmeninio šnipinėjimo tinklą, kuriuo apraizgė net Europos Sąjungos lyderius.

Kas toks dirbo Centrinėje Žvalgybos Valdyboje (CŽV) ir Nacionalinėje Saugumo Agentūroje (NSA)?

Hakeris (angl. Hacker) (kalbininkai pataria vartoti terminą „programišius“ arba „programavimo aistruolis“) šiais laikais dažniau siejamas su įsilaužimais ar kitokiais pakenkimais kompiuteriams ar telekomunikacijų sistemoms, tačiau hakeris bendrąja prasme – tai kompiuterių ekspertas, o ankstesniais laikais meistras, kirviu gaminantis baldus.

Istoriškai hakeris – žmogus, gebantis „hakinti“ (angliško veiksmažodžio hack istoriją ir etimologinius ryšius žr. angliškoje Vikipedijoje). Šiuolaikinė žodžio reikšmė, neturinti nieko bendro su kompiuteriais, XX amžiaus septintame dešimtmetyje kilo Masačusetso technologijų institute (MIT) kaip vietinis žargonas su daugybe susijusių reikšmių, tarp kurių:

• paprastas, nebūtinai elegantiškas problemos išsprendimas
• kažko padarymas kūrybingai, elegantiškai ir neįprastai (pvz.: policijos automobilio iškėlimą ant 10-ojo MIT instituto pastato.)
• nedokumentuotų arba draudžiamų sričių tyrinėjimas tenkinant smalsumą (pvz.: landžiojimas po draudžiamas patalpas (angl. reality hacker arba urban spelunker („miestų tyrinėtojas“)).

 

Na...


Reality

haking. 

Urbi et

Urbo!