2014-12-29

Dar trys dienos

The Transatlantic Trade and Investment Partnership (TTIP) is a proposed free trade agreementbetween the European Union (EU) and the United States of America (USA). Proponents say the agreement would result in multilateral economic growth, while critics say it would increase corporate power and make it more difficult for governments to regulate markets for public benefit. The American government considers the TTIP a companion agreement to the Trans-Pacific Partnership. After a proposed draft was leaked in March 2014, the European Commission launched a public consultation on a limited set of clauses.

Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras gruodžio 15 dieną surengė jau ketvirtąjį forumą – šį kartą apie numatomą pasirašyti laisvosios prekybos sutartį tarp JAV ir Europos Sąjungos. Tai kartu buvo pirmoji vieša diskusija, surengta Kaune ir, galima sakyti, – pirmas viešas minėtos sutarties pristatymas Lietuvos visuomenei, kuri dar labai pasyviai reaguoja į šią temą. 

Neseniai Europos Komisijai buvo įteikta 1,1 mln. Europos piliečių parašų, prieštaraujančių numatomai pasirašyti Laisvosios prekybos tarp JAV ir ES sutarčiai (sutrumpintai vadinamai TTIP - Transatlantic Trade and Investment Partnership). Europos Sąjunga didžiuojasi aukščiausiais aplinkosaugos bei produkcijos kokybės standartais, tačiau laisvosios prekybos tarp JAV ir ES sutartis numato ne tik palankesnes sąlygas prekybai, bet ir žemesnius produkcijos kokybės standartus bei investuotojų galių augimą valstybių atžvilgiu.


„Kitas labai svarbus aspektas yra sutartyje numatoma investuotojų apsauga, kuriai įsigaliojus, dėl įstatymų, trukdančių prognozuojamam korporacijų pelnui, investuotojai galėtų paduoti valstybes į specialų teismą (arbitražą), atskirtą nuo valstybių ar ES teisinės sistemos, – teigia B. Ropė. – Veikiant šiai sistemai, korporacijoms būtų suteikta dar daugiau galių ginčyti bet kokius siūlymus dėl maisto ir visuomenės sveikatos teisės aktų tobulinimo tiek JAV, tiek ES“.
Europos Parlamento nario Bronio Ropės padėjėjas aplinkosaugos klausimais Andrejus Gaidamavičius savo pranešime pristatė naują tyrimą, pagal kurį ES vyriausybės jau dabar kenčia dėl investuotojų apsaugos ir arbitražinių teismų. Nuo 1994 metų negautam pelnui kompensuoti ES šalys investuotojams jau sumokėjo mažiausiai 29 milijardus eurų, o du trečdaliai visų bylų keliama dėl pasikeitusių aplinkosaugos reikalavimų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą