2014-12-29

Farmacija

Per šventes tauta serga „kvadratu“, – atsiduso budinčioje „Farma“ vaistinėje Kaune dirbanti (farmacininkė, tiesa?)...

Na, nenušvito tauta per šventes, o apsirgo:(


... ne ratu, o kvadratu:)




quod 

"prison," c.1700, a cant slang word of unknown origin; perhaps a variant of quad in the "building quadrangle" sense.


:)

pharmacy (n.) 

late 14c., "a medicine," from Old French farmacie "a purgative" (13c.), from Medieval Latin pharmacia, from Greek pharmakeia "use of drugs, medicines, potions, or spells; poisoning, witchcraft; remedy, cure," from pharmakeus (fem. pharmakis) "preparer of drugs, poisoner, sorcorer" from pharmakon "drug, poison, philter, charm, spell, enchantment." Meaning "use or administration of drugs" is attested from c.1400; that of "place where drugs are prepared and dispensed" is first recorded 1833. The ph- was restored 16c. in French, 17c. in English (see ph).


...preparer of drugs, poisoner, sorcorer - narkotikų ruošėjas, nuodytojas, burtininkas, anot Gūglės.

Ar geriau negu

2 vaĩstas sm. (4) [K], LVIV436, NdŽ; B567, N, LsB534 regėjimas, vizija: Dievas kalbėjo Izraeliui vaiste CI745?

O kol Dievas nekalbėjo Izraeliui?

váistyti, -o (-ija NdŽ), -ė (-ijo NdŽ) tr. DŽ, NdŽ, KŽ, vaistýti, vaĩsto, vaĩstė Rtr, KŽ; Sut, S.Dauk, Kos58, J1, M, BzB336, L, Rtr gydyti: Visokiais vaistais vaistýdama nuvaisčiau drugį, ligonį J. Negali drugį nuvaistýti, šiuomi vaistaũ, tuomi JI352. Šlakstyk, vilgyk sausumas, vaistyk, gydyk skaudamas A.Baran. Reiks karpas váistyti Prk. Moteriškosios vaisto mane įvairių įvairiausiais gydalais Mc. Kad aš būsiu pas galvą ligonio, nevaistyk, nes mirs Bs MtI124(Brt). Vaistija negalinčius, stiprina silpnuosius DP178. Išmintingai ir maloniai Viešpatis žaizdas jų váistija DP191. Jisai nebus užrištas (paraštėje vaistytas) BBEz30,21. Jis mus mušė, jis mus ir vaistys (gydys) BBOz6,3. | prk.: Tu váistai dūšią, o ligonis nuodus geria DK143. Dūksėjimu teisybės vaistija DP477. | refl. KŽ: Nu tos naujos ligos nežinojo kaip vaistyties S.Dauk. Jis išvažiavo į Vokietiją vaistytiesi A1886,117.
išváistyti tr. KŽ; Sut išgydyti: Kuiną raišą išváistyti JII271. Neišváistomos žaizdos nei aštrais, nei lengvais vaistais nėmaž negyja DP155. Aš ateisiu ir ižváistysiu jį DP73. Perleiskimėg tad širdimus dievabaimėmus nuliūst ižg numirimo savų mielųjų nuliūdimų ižvaistómų DP550. | prk.: Ir kaltę, kurią buvo nukalę ižg lapumo, nusižeminimu ižvaistė DP586. | refl. Ls: Dabar sau užduosiu marinančią žaizdą ir paskui to išváistysiuos DP105.
nuváistyti tr. MitI138, KŽ, nuvaistýti KŽ; Sut išgydyti: Drugį gal nuváistyti, t. y. išgydyti J. Drugį, sako, gal nūvistyti par nūgandinimą LTR(Klp). Norint karpą nuvaistyti, reik ją silkės galva aptrinti Prk. | prk.: Dūšios mielos, apie kurią tikrai žinome, idant ją su Dievo padėjimu nuváistyt galėtumbime, kad tiektai parūpintis norėtumbime DP370. | refl.: Nuo dieglių negalėjau nusivaistýti, t. y. nusigydyti J.

1 váistėti, -ėja, -ėjo NdŽ; FrnW žr. vaistyti: Neprietelius paujusys, grįžo vėl į lapines gerbti ir vaistėti žeistųjų S.Dauk. | refl.: Ligonys pirmu vaistėjas, gerdamys beržų sulą, paskuo pirkšnis iš šventos ugnies S.Dauk. Nu putmenių lipštukais ar ievų kaišenomis vaistėjės S.Dauk.
1 išváistėti žr. išvaistyti: Tie vos kada gal būt išvaistėti arba išliečyti DP509.
1 nuváistėti Rg žr. nuvaistyti: Vos ne vos nuváistėjom tą ligą Kp. | refl. tr.: Daugelis laukinių žmonių nešioja dantinius karolius, tardamiesi tuo nusivaistėsią ligas arba turėsią visur laimės Vr. Karpas galėtum nusivaistėti LTR.
1 paváistėti tr. pagydyti: Senoji kaimynė mokėjo vaikus nu sukatos ligos paváistėti Klp.

2 vaĩstėti, -ėja, -ėjo žr. vaisinti 1.
2 apvaĩstėti žr. apvaisinti 1. ║ Bitys i medžius apvaĩstė[ja] LKT 88(Vž).

Kokia senovė...

Kam tie vaistai ir vaistininkai/vaistininkės?

Dar apvaistės!

Moderniai reikia.

Farmacininkai pelnosi!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą