2014-12-24

€r€zija api€ maitinimą

Praėjusią savaitę labai krito rublio kursas. Vėliau ši medinė valiuta pradėjo rodyti šiokius tokius gyvybės ženklus, tačiau atrodo, kad tik prijungta prie atsargoms sukauptais doleriais ir eurais maitinančio kvėpavimo aparato.

Maitìna?

maitìnti (-ýti), -ìna, -ìno tr.
1. R, K, Ms, Slnt duoti maistą, mitinti, penėti: Tik neseniai atsivedusi veršį, ji (karvė) jau maitino ir šeimą P.Cvir. Kas maitìnti galia ant žiemos tokį būrį kiaulių! J. Aš pati save maitýčia Krm. Maitino didžius būrius galvijų, ožkų ir avių S.Stan. Daug badu mirštančių žmonių šelpė ir maitino M.Valanč.Vabalėlius rankiojau, savo mielus vaikelius maitinaũ JD1019. Maitìnamoji (maistinė) druska NdŽ. Maitinamosios medžiagos rš. ^ Duonelė maitina ir artoją, ir ultoją KrvP(Mrk). Žagrė ir akėčios pačios biednos, o visą svietą maitina Šd. Pats nevalgo, o kitus maitina (duona) Lg. Vaikus maitinu ir dar ant savo sprando nešioju (rugio sėkla ir varpos grūdai) LTR(Vdk). Koks ten žmogus iš jo – nuo mažumos buvo kubile augintas ir par špuntą maitintas(sakoma apie menko neišmanantį, labai žioplą) Sd. refl. K: Kregždė maitìnasi lakiodama KBI27. Čigonai da vis savo amatu maitìnasi (mainikauja) Žal.Jie maitìnasi su visokiom žolėm Ėr. Nieko neturim, kaip tik šaknelėm maitinamės BsMtI156. Našlė maitìnasi su našulais J. Aš turiu ūsus, tu turi ūsus, jau gali ir pats vienas maitýtis Jrk53. ^ Ėdalo netekęs, kuo gi maitinsis? KrvP(Trg). Jei jaunas mokinsiesi, senas maitìnsiesi Dkš. Gerą kaimyną surado, kad net vargais dalinosi, vienu grūdu maitinosi KrvP(Kdn). Visa šeima penkiais pirštais maitinasi (patys užsidirba duoną) Yl. ║ penėti krūtimi, žindyti:Jei motina negali kūdikio maitinti, geriausia gauti kitos sveikos moters pieno rš. ║ refl. ganytis: Ganykla, kurioje veršeliai maitìnasi NdŽ.
2. prk. duoti dvasinį, protinį peną: Dažnai tekdavo nors svajonėmis savo dvasia maitinti J.Bil. Jo kūryba tarsi kokia podirvio srovė maitino ir stiprino mūsų literatūros augimą V.Myk-Put.
3. būti kieno maistu, teikti reikalingas maisto medžiagas: Kraujo plazma maitina organizmo ląsteles rš. | Trąšos maitina žemę, brandina derlių sp.
4. teikti veikimui reikalingas medžiagas: Žemės palydovo aparatūra maitinama taip pat saulės sistemos sp. Mažo galingumo keitiklius galima maitinti iš sausų kišeninio žibintuvėlio elementų rš.
apsimaitìnti tr. pasilikti maitinti, šerti: Klaida yra apsimaitinti iš rudens per daug didelį skaičių gyvolių, neturint užtektinai šieno rš. Apsimaitìno svetimas avis priklydusias (ėmė jas maitinti per klaidą) Krt.
išmaitìnti tr. K, J; B, R suteikti maisto, išlaikyti mitinant: Būras menk ką galvijų turi, o ir tuos pačius išmaityti negali K.Donel1Jo karvės, gerai išmaitintos, gražius veršius turėjo S.Dauk. Išmaitinau par žiemą daug gyvolių Gr. Kviečiais lesinti, pienu girdyti, gaideliai išmaitinti JV160. Žėdnas rūpinas, kaip tą pilvą išmaitýt Gl. Kurs savo žyvatą mylės, tas turės išmaitinti VlnE166. refl. K: Jis negal daugiaus užsidirbti, kaip tiktai sau išsimaitinti Sln. Daugiaus bičių aulių nelaikykiat, kaip tiktai tiek, kiek jūsų kampe tikrai gal išsimaitinti S.Dauk.
numaitìnti tr. suliesinti, numitinti blogu maistu: Pašaro neturėjo ir numaitino kumelę Vdžg. Reik duoti jaučiuo pašare po gyvatę, jei nori numaitìntą atšerti Šts. Veršiukai visai numaitýti Ar. Numaitìno nuo koto mane Mrj. refl.: Nukvežusi, nusimaitinusi vištelė retąją bededa dieną Šts. Kelionėj visai nusimaitinaũ Mrj.
pamaitìnti tr.
1. pavalgydinti, duoti maisto: Tiek žmonių susiprašė, visus pamaitýt ir nemažai atsiėjo Gs. Jis keletą kartų per vasarą pamaitindavo augalus maistingais mišiniais rš. Aš tave pamaitysiu avižėlužėms KlvD56. refl.: Gyveno kap žvirblys ant mėšlyno: grūdelį surado – ir pasimaitinoKvrP(Mrk). Peri patelė, patinas ją pavaduoja tik trumpam laikui, kol ji pasimaitina sp. Jis per savaitę pas visus draugus iš eilės pasimaitìna, o paskui vėl nuo pradžios NdŽ.
2. išlaikyti, išmaitinti: Ans ne tik pamaitina savo familiją, bet dar šmotą pinigų ant kito čėso uždirba BM346. Turi pratinties iš mažo darbuoties, pati save pamaitinti Žem. Paskuo vaikeliai mane pamaitins, kaip užaugs Žem. refl.: Bėda, maža teturiu piningų, nepasimaitinsiu Žem. Su tokiu darbu negal pasimaitìnti Štk. Ar iš tokios uždarbės gal pasimaitýti? Jdr.
pérmaitinti tr. per daug paduoti maisto, perpenėti: Kiaulės žirniais permaitintos rš.
pramaitìnti tr. aprūpinti maistu, išmaitinti, išpenėti: Aš norėjau rasti kokią mažą negyvenamą salelę, bet galinčią mane už mano darbą pramaitintiJ.Balč. Vien tik ką tą savo kūną pramaitinu Skr. Pramaitìnti arklį, elgetą (per žiemą) NdŽ. Valgymas, gėrimas bei atilsis pramaitin žmogaus gyvatą B. |refl.: Bet savo darbu toje vargingoje savo sodybėlėje jis jau nebegalėjo prasimaitinti I.Simon. Čia prabuvau, prasimaitinau – nueisu toliau ir vėl prasimaitysu BsPIV212. Iš savo uždarbio tik prasimaitinti galėjau rš.
primaitìnti tr.
1. papildomai papenėti, duoti reikalingų maisto medžiagų: Kai nėra medunešio, bitės primaitinamos cukraus sirupu sp. Pavasarį vasarojus primaitinamas fosforu ir azotu sp.
2. gerai prišerti: Kaimos šunis suvadino ir dešromis primaitino (d.) Jrb.
3. refl. tr. išlaikyti, išmaitinti: Prisimaitinti gyvastį N.
sumaitìnti tr. sušerti, supenėti: Mačiau, kaip Stasys viską sumaitino šuniui rš.
užmaitìnti tr. duoti ką netinkamo suvalgyti: Nepatyrusios motinos kartais užmaitina kūdikius sunkiai virškinamais valgiais rš.

Ar 


maitìnti-ìna, -ìno tr. [K]; N varginti, kamuoti: Silpninu, maitinu, silpną darau, varginu SD145. Purvingoj ir tamsioj kalinėj vargintų ir maitintų SPI36. |refl.: Tarnas mano guli namie paralyžium negalįs ir sunkiai mūčinas (maitinas) Ev.
apmaitìnti tr. sužeisti: Apžaizdintas, a apmaitintas WP16. Ištinka, angu apmaitina, ir pats gi pasveikina WP76.
įsimaitìnti pavargti, pailsti: Anas bit labai insimaitìnęs Zt. Aš, pjaudamì pievą, labai insimaitinaũ Zt.
išmaitìnti tr.
1. išvarginti: Nuo tų darbu aš ir rankas išmaitinaũ Rdm. Tas girnas besukdama išmaitinaũ ranką iš peties Smn. Nuo ilgo darbo išmaitinau rankas, dar̃ sopa per riešelius Sn.
2. Mrs išnarinti, išsukti: Karvė koją išmaitìno Lp. refl. tr. VšR: Senis išsimaitìno koją ir dabar guli Mrj.
numaitìnti tr.
1. Sut nuvarginti, nukamuoti: Ar jau tave numaitino? Lkš. Esmi taipo nuvargintas, numaitintas, jog negaliu krutėti KN42. Pasigailėk žmonių tavo, sunkiu badu ir brangumu suspaustų ir numaitintų MKr42. refl.: Ir nusimaitino anoj dienoj vyrai Izraeliaus Ch1Sam14,24.
2. užmušti, nužudyti: Ir mušė jį, ir numarino (paraštėje numaitino) BB1Sam17,50. Ponas numaitins (paraštėje tave nužavins) ir tavo tarnus kitu vardu pramins BBIz65,15.
3. nuvaryti: Pavargėlis numaitino savo šliuikes (kuinus) iki miestui Tat.
pamaitìnti tr.
1. Švn nuvarginti, nualsini, gryžtelėti (sąnarį): Marė, mindama linus, pamaitìno ranką Lzd. Mėtydamas akmenis, ranką pamaitinaũ Lš. Skaras grumdydama pamaitìno ranką, tai negali nieko daryt Rdm. Pamaitintomis kojomis lipo ant savo butelio laiptų rš. refl. tr.: Pasimaitinaũ beblokšdamas ranką iš peties Mrj. Virsdamas su šieno vežimu pasimaitinaũ ranką Pjv.
2. įžeisti, užgauti: Yra pamaitinamas, a inrūstinamas WP214.
pérsimaitinti susilpnėti, išnykti: Liga rasi persimaitins B.
užmaitìnti tr. pakenkti: Iškadijanti, a didei užmaitinanti, liga yra brantai WP238.

Amerika: maitìnanti ne prekėmis/paslaugomis, 


o maitìnanti doleriais:

Rusija: maitìnanti prekėmis/paslaugomis,

bet nemaitìnanti rubliais.

Kam jie reikalingi!

Kad rubliai mediniai, nuo sovietmečio jau buvau spėjęs ir primiršti. 

Tik rubliai tokie - litai, pvz., juk ne mediniai!
Atia, nemedinuk!

Į zoną!

Koks, galų gale, skirtumas - litai ar nelitai...

Ms juk $kolomi$ maitinamė$!

Koks įdomus Eurostato grafikas!

Į BVP juk įskaičiuojamos skolos.

Kokio paskolų procento pakanka, kad didėjančios Lietuvos skolos procentas BVP atžvilgiu mažėtų?

Na, matmatkai!

O jeigu ir mus neigiamų palūkanų skolomis pamaitintų...

Tai bnt g¥vntum€!



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą