Justytė

Vladas sako, kad paprastas lietuvis italas tą justytę pastebėjo.

justytė sf. teisingumas: Justytės ministeris prš.

Justitia.

Kodėl jinai, justytė, šitoj istorijoj svarbi?

justis sf. žr. juslė 1: Kad viskas geriau užkliūtų sąmonėje, reikalinga kiek galima įtraukti į veiksmą išorines justis (jutimo organus) rš. Pagaliaus dar ir justys atšimpa Vd.

Ir visai ne todėl justis justytėje svarbi.

Abi pusės teisme remiasi įstatymu, o teisėjas turi justi pajusti, jausti pajausti, kur tiesa.

justýtiškas, -a adj. (1) KI523 → justytė. justýtiškai adv. KI523.

Tik kam tai šitokiais teisingumo vykdymo laikais rūpi?

Juk ir aklas matytų, be jokios juslės matytų, kad iždas išvogtas, o iždovykas užsiima mūsų praskolinimu.

Paskutinis romėnas, iš Miklagardo, Justinianas Didysis, antras Justinianų dinastijos narys po dėdės Justino I, atsikariavęs Romos miestą ir perrašęs Romos teisę.