Emigrantų anūkai, kurie pasmerkti emigracijai. Taip galima pavadinti į Pietų Ameriką išvykusių lietuvių palikuonius, norinčius pabėgti nuo Venesueloje siautėjančio barbarizmo ir nepritekliaus.
Nors dauguma venesueliečių – tarp jų ir lietuvių kilmės – nuo nepritekliaus bėga į artimesnes Pietų ir Šiaurės Amerikos šalis, 44-erių Vanda Liesinskas-Aleksiejunas prieš pusantro mėnesio atvyko į Lietuvą.
Vilniuje, kur nuo rugsėjo Lietuvių namuose mokosi jos 16 metų dukra Gabriella ir 14-metis sūnus Alejandro, moteris gali gyventi iki rugpjūčio pabaigos.
O kas tada – nežino niekas.
Paminėjus grįžimą namo, į pramoninį Valensijos miestą, moters akyse sužimba ašaros.
„Venesueloje nėra maisto, vaistų, negali nusipirkti muilo, reikia stovėti milžiniškose eilėse.
Mes bijome dėl savo gyvybės. Esu iš labai darbščios šeimos ir viską gyvenime užsidirbau savo sunkiu darbu. Tačiau dabar valdžia bet kada gali viską atimti“, – kalbėjo V.Liesinskas-Aleksiejunas.
Moteris stengiasi gauti Lietuvos pilietybę, tačiau šis procesas ilgas ir, jos žiniomis, truks mažiausiai 8 mėnesius.*
„Norėjau per šį laiką išmokti lietuvių kalbą, bet laikas senka. Sunku pagalvoti apie sugrįžimą, nes čia gyvena mano vaikai, kuriuos viena pati išauginau. Bet šią situaciją pakeisti – ne mano jėgoms“, – pripažino moteris.
Po Pirmojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę jos seneliai susipažino Urugvajaus lietuvių bendruomenės šokiuose.
Laikas, kurį praleidome atskirai, buvo itin sunkus, tačiau dabar džiaugiuosi galėdama juos apkabinti“, – džiaugėsi lietuvių kilmės venesuelietė. Regis, situacija Venesueloje pastaraisiais metais tik blogėjo.
* Kai kam užtenka parašyti prašymą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą