Seksualiniai Lietuvos Universitetai

2018-05-22 
Aukštosios mokyklos po pirmosios „Me Too“* bangos: ar kas keičiasi?
Išsiskiria Vilniaus ir A. Stulginskio universitetai

Po aukštosiose mokyklose kilusių seksualinio priekabiavimo skandalų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko specialią apklausą. Konstatuota, kad dauguma mokyklų tinkamai nepasirengusios reaguoti į seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos dėl lyties atvejus. Panevėžiečiai iš bendro konteksto neišsiskiria.

Aukštųjų mokyklų buvo klausiama, ar lygios galimybės yra integruojamos į strateginius dokumentus, ar vidaus taisyklėmis draudžiama priekabiauti ir diskriminuoti dėl lyties, ar egzistuoja procedūra, kaip elgtis šių pažeidimų atvejais. Tarnyba taip pat teiravosi, ar vykdoma prevencinė veikla ir ar institucijose dirba už seksualinio ir kitokio priekabiavimo bei diskriminacijos dėl lyties užkardymą atsakingi žmonės.

Paaiškėjo, kad visų aukštųjų mokyklų dokumentuose, paprastai akademinės etikos kodeksuose, įtvirtintas bendrasis draudimas diskriminuoti. Bet dažnai pati sąvoka apibrėžiama nedetaliai arba tiesiog būna nukopijuota nuo Lygių galimybių įstatymo.

Apklausa parodė, kad analizuojama problema aukštosiose mokyklose nėra laikoma svarbia.

Na, kad Lietuvos universitetuose Bazine mėnesine alga (BMA) vadinamas Europos Sąjungos vidutinis darbo valandos atlyginimas - juo labiau niekam nesvarbu.


* Apklausa dėl „MeToo“: gyventojai yra priekabiavimu kaltinamų vyrų pusėje