2018-05-22

Lietuvos kariai kariauja ... su mumis


2018.05.21
Baigiantis darbo dienai šalia Panevėžio savivaldybės susirinko šaukianti minia su plakatais.

„Gerovės“ partija prisistatę jaunuoliai reikalavo laisvės Udijos valstybei* ir kėlė centrinėje miesto aikštėje sumaištį. Netrukus į šią situaciją sureagavo atvykę kariūnai.

Išsigąsti („Gerovės“ partijos) nereikia*. Tai – jau nebe pirmus metus vykstančios panašios Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono pratybos. Jos šiais metais Panevėžyje prasidėjo prieš savaitę ir tęsis iki kitos savaitės antradienio.

„Bandome įsivertinti savo karių pasirengimą, todėl ir organizuojame pratybas. Jų metu imituojame visas įmanomas situacijas: nuo ekstremalių įvykių iki karinės padėties“, – apie Panevėžį drebinančius kareivių „žaidimus“ kalbėjo Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono majoras Vaidas Stankevičius.

Gyventojų maišto imitacija, anot jo, dar nėra paties pavojingiausio lygio pratybos. Jos reikalingos ne tik karių pasirengimui patikrinti, bet ir įvykiuose dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimui pavojaus atveju įsitikinti.

Antradienio įvykiai prasidėjo prie restorano Aukštaičių g., kur imituota svarbaus asmens apsauga. Pratybose dalyvavo vadovybės apsaugos departamentas bei Panevėžio miesto savivaldybė. Šių atstovybių atsakingi asmenys rengė dalykinius pietus, kai prie restorano pasirodė neaiški „Gerovės“ partija. Tvyrojusi įtampa susitikimo pabaigoje iššaukė incidentą, kurio metu nenustatytoje vietovėje panaudotas šaunamasis ginklas. Policijos pareigūnų ir Valdybos apsaugos departamentas skubiai išgabeno svarbius asmenis į Karaliaus Mindaugo Husarų batalioną.

Tačiau išsprendus šią situaciją, tariami neramumai persikėlė prie miesto Savivaldybės. Čia vėl kariams teko spręsti konfliktą.

Tokie mitingai skirtingose Panevėžio vietose patraukė ne vieno smalsuolio žvilgsnį. Visgi, pasak mjr. V. Stankevičiaus, panevėžiečiai baigia priprasti prie Karaliaus Mindaugo bataliono mokymų.

Dar didesni netikėtumai karių laukia rytoj. Numatoma skelbti nepaprastąją padėtį dėl tariamos cheminės medžiagos panaudojimo prekybos centre DEPO. Bus vykdomas cheminės medžiagos surinkimas ir sanitarinis švarinimas, treniruojamos procedūros masinių sužeidimų atvejais.

O pačių karščiausių akimirkų mūsų valstybės gynėjai žada kitos savaitės pradžioje, kai mieste tariamai bus paskelbta karinė padėtis.

Kaip kariai pasiruošę įvykdyti bet kokią ekstremalią užduotį, batalionas rezultatus susumuos pratyboms pasibaigus.

* Be klaidų rašykim: Ūdijos Valstybė.

ū̃dyti, -ija (-yja; [K]), -ijo (-yjo; [K](plg. brus. гyдзiць) tr. BS36, K.Būg, 33, NdŽ, FrnW, 1KŽ, Kv; MŽ, N, ū́dyti J.Jabl, Rtr, ū́dyti, ū́do, ū́dė 
1. Q376,442, Kp, Km, Ln, Sv, Pg, Auk, Plv, Jrb, Šk, Šn, Vkš, KlvrŽ, Užv, Kv barti, plūsti: Už menką nėką ana savo sūnų ū̃dija Varn. Pijuką ū̃dyk, kad negertum J. Neūdyk vis ir vėl, jau tavo giesmė man iš galvos žinoma Sg. Kad tau ir patinka būti teip visų ū̃dijamam Brs. Ū̃dyk neū̃dijęs – kaip į sieną Lk. Japono gobši moteris, vos metams po vedybų praėjus, Uogelę kaip įmanydama ėmė ūdyti: tingine, veltėde P.Cvir. Slinkiai y[ra] ūdijamys šarpiųjų Šts. Baik tu mane ū́dęs, mažas aš ar ką? Rdd. Ū̃dys mane anytėlė par visą amželį JD826. Musė ūdijo ašvienį: kaip tu, sako, slinkas esi S.Dauk. Garnys pradėjo ūdytie vanagą tais žodžiais Tat. 
^
 Senam ir mažam blogai – visi ū̃dija Krš. 
ǁ
 priekaištauti, prikaišioti: Kai pradėjau gražiai ūdyt jo nuodėmes, tai tuoj pradėjo verkt Pkp.
2. 1Kl, Gršl, Pvn, Pv, Skdt, Rgvl barant raginti ką daryti: Ū̃dyk ū̃dyk, o iš savęs netura noro dirbti DūnŽ. Pry darbo aną reik ū̃dyti – pats neita Kv.Nieko nedirba, ūdyk ir ūdyk kaip šunį Kp. Jam pati nerūpi, žiūri tik, kaip atsirieti nuo darbo, jei kuomet pradeda tėvas ūdyti Žem. 
|
 Ir kiti mūsų laikraščiai gana tankiai ūdijo, kad ir mergaitėm būtų duodamas mokslas 1905,58.
3. erzinti: Ūdyk, ūdyk šunis, ar neįkąs tau? Tj.
apū̃dyti tr. Š, KŽ, Šmn, Kp apibarti: Iš pradžios tylėjo, bet kai apū̃dijau, pasisakė Dkk. Sakau, eisiu, apū̃dysiu tuos besarmačius Krs. Jei tik neapū̃diju, tai teip ir neklauso Šk.
atū̃dyti tr. Prng primušti: Aš tau kai atū̃dysiu par ausis, tai žinosi! Slk.
×daū̃dyti (hibr.) tr. barant pasiekti ko: Daū̃dijau aš aną lig to, ka liuob jau geriau dirbti Kv.
įū̃dyti tr. įbarti: Musti yra aną dideliai įū̃dijęs, kad nieko nesako KlvrŽ.
išū̃dyti tr. NdŽ
1. Š, Dkk išbarti, išplūsti: Išū̃dyjau ją už liežuvavimą Skr. Išū̃dijau jį kaip paršelį K.Būg(Užp).
2. barant išvaryti: Šiaip taip išū̃dijau į bažnyčią Krkl. Vaikai lįsdavom po pečium – niekaip neišūdydavo Krž.
nuū̃dyti tr. nubarti, nuskriausti: Nėra teip blogas, kaip nuū̃dytas Ds.
paū̃dyti tr. BM53(Vžns), NdŽ, Skr
1. pabarti: Paū̃dytas žmogus, t. y. pabartas J. Paū̃dyk tu jį nuėjęs, tą besarmatį, o tai bjauriai kalba Pnd. 
^
 Paū̃dijamas, pabakštomas – taip i gyveni žmogus Krš.
2. barant paraginti: Kai paū̃diji, tai dar kruta, o šiaip darbe užmigtų Krtn. Paū̃diji – dirba, o taip tai tik stova Kv.
priū̃dyti tr.
1. barant priraginti: Visą dienelę tavęs prie darbo nepriū̃dijau Ds.
2. daug ūdyti, barti: Kiek aš aną priū̃dijau, musėt niekas i apsakyti negalia Kv. 
|
 refl. tr.: Prisiū̃dijau aš aną par tris metus, išgėrė ans muno pusę kraujo Kv.
suū̃dyti tr. NdŽ, Ldk, Kp subarti: Nuėjau ir pasakiau Antanui, o jis mane suūdijo, suniekino A.Vien. Suū̃dija vaikus, ka taip negražiai nešnekėtų Krš.Veizu, par tus tyrus i bepartraukąs tas mažasis avėpjovis (vilkas); kaip suū̃dijau, susisuko i pabėgo Žr.
užū̃dyti tr. 144, NdŽ, 1 barant išvesti iš pusiausvyros, užuiti, užrieti: Tą senę jau baigia visi užū̃dyt Pg. Ū̃dija ū̃dija, gal teip ir ažū̃dys nabagę Sb.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą