Vestfalijos premija

Žalgiry Vakarai „gavo į dūdą" ir po to jiems nutiko visa eilė Istorinių Nuotykių - atsirado Trys Popiežiai, 60 Žemaičių Konstancoj AntiApsikrikištijo pas Antipopiežių, ir t.t., ir pan.

Šitaip istoriškai jiems, Vakariečiams, „besilinksminant", prabėgo pora šimtmečių ir jie susiriejo kaip reikiant.

Tsardom of Russia tai čia ryškiai perdėtai didelis - juk tepraėjo 30 metelių kaip MŪSŲ ĮGULĄ (viso labo ĮGULĄ) išgrūdo iš Kremliaus.

Laiko nebuvo tai „šviežiai iškeptų" Cezarį 

mėdžiojant carais pavadintų Romanovų valdomai Rusijai šitaip užaugt.

Ir Bogdano Chmelnickio sukilimo, kurio dėka maskvėnai 1655-tais sugebėjo Vilnių išplėšt, 

dar nebuvo nutikę.


Vestfalijos taika, serija sutarčių, per 1648 metus sudarytų tarp Trisdešimties metų kare (1618–1648 m.) kariavusių valstybių Miunsteryje ir Osnabriuke (tarp Ispanijos ir Nyderlandų, tarp Šventosios Romos imperijos ir Prancūzijos, tarp Šventosios Romos imperijos ir Švedijos) ir vainikuotų galutine 1648 m. spalio 24 d. sutartimi. 

 Lyginant Trisdešimties metų karo dalyvių ikikarinę padėtį ir tikslus su kare pasiektais rezultatais, prie karo laimėtojų neabejotinai tektų priskirti Prancūziją, kuri gavo daug svarbių teritorijų ir padėjo pagrindus hegemonijos Europoje pretenzijoms. Pagal Vestfalijos taiką Prancūzija užvaldė Elzasą (išskyrus imperijos miestus), nors smulkūs Elzaso kunigaikščiai vis dar liko imperijos nariais. Tai leido Prancūzijai per juos daryti įtaką vidiniams imperijos reikalams, kai jie būdavo svarstomi reichstaguose. 

Dar pusantro šimtmečio - ir Napoleonas Bonapartas

 

įgavo pakankamai jėgos peržygiuot Europą ir nublūdyt ne Rusijos imperijos sostinėn - Sankt Peterburgan (in 1732, under Empress Anna of Russia, Saint Petersburg was again designated as the capital of the Russian Empire. It remained the seat of the Romanov dynasty and the Imperial Court of the Russian Tsars, as well as the seat of the Russian government, for another 186 years until the communist revolution of 1917) - o Maskvon:)

Kompasas gal sugedo?

Ar koks kitas Susaninas, kuris porą šimtmečių anksčiau mus, esą, paklaidino, 

ir prancūzus nuvedė kaži kur? 

Kas ten žino - užtat lenkai Dambrovskio mazurkos dėka 

himną įgijo!

Kam iš tos mazurkos išmetėt šitą posmelį -


Niemiec, Moskal nie osiędzie,
Gdy jąwszy pałasza
Hasłem wszystkich zgoda będzie
I Ojczyzna nasza.

a, mūsų vardą pasiėmę paliokai?

Na, gerai - grįžkim šiandienon.

Tai jau tikrai -  

geriau

nei

kine!