Gal ne be reikalo kai kas kabinėjasi kad mano šunys be antsnukių?
Paskaitykit:
1. 95% pasaulio gyventojų kvėpuoja pernelyg užterštu
2. Tas užterštas oras veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir mentalinius/pažintinius (lietuviškai/angliakalbiškai sakom kognityvinius) gebėjimus.
5. Sd, Als, Nv smakras: Tokia ten ano ir barzda – penki plaukai ant snukio Vkš. Susirišiu [skarelę] po snùkio Trk. Tas vaikas tęvu snukiù toks Plng. Kam žande duobelė – būs muzikantas, o jei snùkė[je] duobelė – tas tura daug kraujo Šts.
6. menk. burna: Verkiu, kiek mano snùkis leidžia Snt. Pieniškos srubos nė į snukãlį! Vn. Nieks nieko negedavo, vis po savo snukiu turėjo S.Dauk. Kas tas par snùkis, kas tos par kalbos! Jrb. Ka pradeda snùkis eit (kalbėti), tai su pakuloms neužkiši Jrb.
^ Jo snùkis kap daržinės durys (labai negražiai kalba) Plv. Visų kytri snùkiai (šnekėti moka), o dirbt nė velnio Žal.
◊ ant snùkio griū̃nant sunkiai įstengiant: Ant snùkio griū̃damas eini, ale vis tiek padarai Jnš.
į snùkį dúoti mušti: Davei tik snukin! Sdk.
į (per) snùkį gáuti būti sumuštam: Lenda prisispyręs, kol į snukį gauna LTR(Srd). Todėlgis, jei nenori snukin gauti, prašau iš manęs to nereikalauti! V.Mont. Už tokį drąsumą per snukį gavo LTR(Ob). Gáusi su mazginiu par snùkį Krž.
kùkį su snukiù Vb juok. nieko: Kukį su snukiu tu gausi, ne algą! J.Balt.
pi̇̀lnu snukiù Dkš sočiai: Dar pi̇̀lnu snukiù gal ėsti Gs.
sausù snukiù be riebalų: Mes visą žiemą išbuvom sausù snukiù Užp.
snukiù árdamas girtas (eina): Pijukas eina žąsiukus varinėdamas, snukiu ardamas J. Tai ir atsitikę vieną kartą, kai jis ėjęs namo iš smuklės, kaip vietiniai žmonės sako, snukiu ardamas I.Simon.
snùkį atvérti daug šnekėti: Kad i[r] kojos nepakelia (nedirba), ale snukį atveria KlK13,102.
snùkį áušinti ilgai kalbėti: Reik daug snùkį áušyti, kol jam atkalbėsi, ką jis užsimanė Skr.
snùkių dúoti Skr primušti: Tik duot snukių už tokias kalbas! Alk. Kad pradėjo snùkių dúot, tai tas tuoj apsijukojo Gs.
snùkių gáuti būti primuštam: Tilk, snùkių gáusi! Skr.
snùkį láidyti plūsti, keikti: Jei nori, galiu duoti dar. Aš tau parodysiu snukį laidyti I.Simon.
snùkį laikýti K tylėti: Laikyk snukį N. Kas tau rūpi, laikyk snukį! I.Simon.
snùkio neki̇̀šti Upn visai neėsti: Nunešiau ėst – snùkio nèkiša Mlt.
snùkį paléisti negražiai kalbėti: Jo snukis paleistas kap sena vyža Ss. Paleido snukį kap daržinės duris LTR(Vlkv).
snùkį paródyti pyktį lieti: Pamatysi, kokį paródys snùkį, pati išsigąsi Šln.
snùkį pastatýti būti labai nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius snùkį pastãtęs, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš.
snùkį suardýti (suárti, suáusti) primušti: Aš jam snùkį suardýsiu nuejęs Sdk. Kad kas gerai suart snukį, tai nereikt blevyzgot Trgn. Kai suáudė snùkį, tai anas jo nekiš daugiau, kur nereikia Prng.
snùkį susùkti Ds reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ko čia vaikštai snùkį susùkęs? Snt.
snùkį užčiáupti (uždarýti, užim̃ti, užkim̃šti, užki̇̀šti, užsiū́ti) nutildyti: Gana jau bus, užčiáupk snùkį! Plv. Reikėjo jai snùkį uždarýt su botagu Erž. Vanda užki̇̀šo seniams snukiùs, dabar ramiai (ramu) KlK6,66(Krš). Užki̇̀šk tą snùkį, ko dabar vapaliuoji! Jrb. Durniui snukio neužimsi, kvailų kalbų neuždrausi KrvP(Vs). Negali nei vienam snùkį užkim̃šti Sch96(B). Dar aš jam snùkį užsiū́siu už tuos pletkus! Skr.
snùkį užriẽsti supykti: Ko vaikščioji snukį užrietus visą dieną? Upt.
snùkį valdýti DŽ1 nekalbėti, ko nereikia, tylėti.
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą