Dėstytojas nuovadoje: Lėnas Nusilenkė Lėnu

lènas sm. (2), lẽnas (2) NdŽ, lėnas LL75 istor.

1. DŽ feodalizmo epochoje – žemė, kurią vasalas gaudavo iš siuzereno už atliekamą karinę tarnybą, dalyvavimą valdyme ir teisme, už pinigines ir kt. prievoles; teisė valdyti tokią žemę: Savo turtą užrašė Rygos* archivyskupui** ir jį gavo atgal kaip lėną rš.

2. DŽ mokestis, kuris būdavo renkamas iš leno pagrindais valdomos žemės.

lė́nas, -à adj. (3) J, lė̃nas (4) NdŽ

1. tykus, ramus, lėto būdo, romus: Nieko nėr iš lėno vaiko: visi jį stumdo, pešioja Rgv. Toks lėnas, lepšis mano vyras Pnd. Žaloja až visas lėniáusia karvė Ob.

2. Slk nerangus, nevikrus, lėtų judesių: Žuvis, išimta iš vandens, visai lėnà pasidaro J.Jabl.
lėnai̇̃ adv.: Skraido lėnai̇̃, lėniaũ J.Jabl.

3. neskubus, negreitas, palengva atliekamas: Lėnu tempu būtų tepadarę tik per aštuonias valandas rš.
lėnai̇̃ adv.: Upelis lėnai̇̃ teka Pnd. Lėnai rėplioti (skraidyti) rš. Prie smilkinių plaukai auga lėniausiai rš.

4. švelnus, nesmarkus: Klausyk, Jūra! – vėl atsiliepė Ugnis jau lėnesniu balsu Mš. Retkarčiais padvelkdavo šiltas vėjukas, bet toks nedrąsus ir lėnas, kad, rodės, nepasiekti jam net pačių artimiausių, sustingusių vakaro ramybėje kopų rš.

5. nestiprus, silpnas (apie gėralus, vaistus): Lė́nas alus J.Jabl. Lė́nas vynas BŽ518. Uždegimui atslūgus, galima duoti lėnesnių sidabro preparatų P.Aviž.

6. lankstus, liaunas: Kas čia per dalba – lėna kaip balana Trgn.

7. lėkštas, nuolaidus: Slėnyje tyvuliavo ežeras su lėnais krantais P.Cvir. Mums tenka nusileisti gana lėnu nuolinkiu nuo kalnelio rš.

◊ iš lėno iš lėto, pamažu: Iš lėno pučiant, [švilpa] išduoda drūtą balsą LTII107.

* Ta