2018-10-29

ES Finansai

Vilis Normanas*
2011.03.06 15:15
2011 m. Kovo 4 d. buvusi Europos Komisijos vyriausioji finansininkė argentinietė Marta Andreasen**
padavė Lietuvą ir dar 26 Europos Sąjungos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą siekdama įrodyti, kad buvo atleista iš darbo už tai, jog atsisakė pasirašinėti nepatikimus finansinius dokumentus, reikalavo atlikti vidinį auditą ir teigė, kad nepriklausomas auditas nepatvirtins Komisijos finansinių ataskaitų. M. Andreasen – drąsi, ryžtinga ir savimi pasitikinti moteris. Nors pralaimėjo jau du mūšius, pasiduoti neketina. Priešingai – dar ryžtingiau siekia įrodyti ne tik tai, kad su ja buvo neteisingai pasielgta, bet tai, kad ES iš tiesų kažkas trukdo skaidriai įvertinti jos pačios finansus.

- Jūsų nuomone, kokios priežastys nulėmė Jūsų nušalinimą ir atleidimą?

- Manau, nebuvo nuoširdaus intereso reformuoti ES finansų vadybą, o mano ryžtas neigiamai paveikė hierarchiją. Tuo pat metu jie suprato, kad aš nepasirašysiu nė vieno pavedimo, nė vieno leidimo mokėti, jeigu neturėsiu pakankamų dokumentinių įrodymų, kad pinigai mokami teisingam žmogui ir turint teisingą tikslą. Štai kodėl jie nušalino mane net be jokio pagrindo – jie turėjo vienintelį tikslą išmesti mane iš institucijos, kad nebebūčiau nepatogia liudytoja, jog daugiau nebegalėčiau rinkti įrodymų dėl finansų vadybos pažeidimų.

- Kokias finansines problemas Jūs matėte ES sąskaitose?

- Buhalterinė sistema yra ne visa apimanti, kas reiškia, kad ji neatspindi visų ES biudžeto finansinių operacijų. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais pinigai mokami, bet už juos neatsiskaitoma.

Kompiuterinė sistema, kuria atliekamos visos finansinės operacijos, nuolanki manipuliacijoms, kas reiškia, kad finansinės operacijos gali būti keičiamos atgaline data nepaliekant jokių pėdsakų, kas, kodėl ir kada keičia buhalterinius įrašus.

Dėl lydinčios dokumentacijos trūkumo buvo neįmanoma vykdyti adekvačią kontrolę, ar mokėjimai ėjo teisingam žmogui teisingu tikslu.

- Kaip komisarai reagavo į Jūsų skundus dėl skaidrumo trūkumo ES finansuose? -

Jie reagavo taip, kad aš net negalėjau įsivaizduoti – su panieka. Jie neatsakė į mano raginimus paremti kaitą, kuri buvo būtina nedelsiant. Iš pradžių jie mane ignoravo, bet, kai pradėjau ryžtingiau aiškinti problemos gylį ir savo pasiūlymus, jie nutarė nušalinti mane nuo vyriausiosios finansininkės pareigų. Jie laikinai nušalino mane, kad nebegalėčiau rinkti informacijos dėl pažeidimų ES finansuose, nes vertino mane kaip nepatogią liudytoją. Pagaliau, jie galutinai atleido mane nepagrįstų kaltinimų pagrindu.

- Po Lietuvos stojimo į ES, Dalia Grybauskaitė buvo deleguota į finansų ir biudžeto komisarės postą. Ar bandėte kalbėti su ja apie reformą?

- Neturėjau galimybės asmeniškai kalbėti su D. Grybauskaite, kadangi ji buvo paskirta komisare, kai prieš mane jau buvo pradėta disciplininė procedūra - buvau laikinai nušalinta ir neturėjau ne tik prieigos prie komisarų, bet net galimybės patekti į pastatą. Tačiau ji buvo viena iš 25 komisarų, kurie 2004 rugsėjo 29 d. klausė mano paaiškinimų prieš galutinai mane išmesdami.

Pasakiau kalbą apie tai, kaip siekiau komisarų pagalbos, bet jos negavau. Mano advokatas paaiškino, kokią didelę atsakomybę turi finansininkai ir kokias savybes jie turi turėti: integralumas, skaidrumas, atsakomybė. D. Grybauskaitė nepravėrė burnos kokiam nors komentarui arba klausimui.

- Ar ji turėjo galią palikti Jus vyriausiosios finansininkės poste arba bent įsakyti atlikti auditą?

- Be abejo, ji turėjo galią sustabdyti atleidimą ir pareikalauti tyrimo. Manau, jeigu ji būtų tai padariusi, kiti komisarai būtų jos paklausę arba bent nestabdę skaidraus tyrimo.

- 2004-2009 m. Europos audito rūmai nė karto nesuteikė pilno patikimumo statuso ES sąskaitoms, bet finansų ir biudžeto komisarė D. Grybauskaitė visada turėjo idealios politikės reputaciją. Kaip Jūs įvertintumėte jos išrinkimą į Lietuvos Respublikos Prezidentės postą?

- Aš tikiu, kad ponia D. Grybauskaitė, kaip biudžeto komisarė, turėjo idealią galimybę įgyvendinti skaidrią ir patikimą finansų vadybą. Tačiau auditoriai nesuteikė patikimumo statuso ES išlaidoms už laikotarpį, kai ji buvo komisarė ir tai tikrai nėra jai palanki istorija. Nė žodžiu ji negynė Europos mokesčių mokėtojų interesų, o tai apima ir Lietuvos mokesčių mokėtojus. Jeigu bučiau lietuvė, aš už ją nebalsuočiau.
Mielieji Oligarchai!
– Jums būnant finansų ministre įvyko garsioji „VP Market” afera. Ši verslo grupė pasinaudojusi įstatymų landa susigrąžino milijoninę pridėtinės vertės mokesčio sumą. Tuomet valstybė galėjo šį žingsnį apskųsti teismui, bet Jūs to nepadarėte. Kodėl? Gal gavusi tinkamą atkirtį ši verslo grupė nebūtų taip įžūliai toliau piktnaudžiavusi savo galia?

– Mes nagrinėjome šį atvejį. Be jokios abejonės, „VP Market“ pasinaudojo įstatymų landa. Negana to, keli mėnesiai iki šio įvykio mes teikėme Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokesčio įstatymą, jis Seime nepraėjo. Teikėme Mokesčių administravimo įstatymo pataisą, ji praėjo, bet Gedimino Vagnoriaus 




iniciatyva buvo atidėtas įsigaliojimas ir „VP Market“ „įšoko“ į šį poros mėnesių tarpą. Manau, kad įvyko atvirai korupcinė situacija Seime. Po ilgo nagrinėjimo su teisininkais nusprendėme, kad verslo etikos prasme tai yra įžūlus piktnaudžiavimas, bet teisiškai tai įrodyti būtų reiškę labai ilgą stumdymąsi teismuose. O laiko nebuvo – reikėjo visą finansų sistemą parengti narystei ES. Paraleliai nagrinėjau tarptautinę praktiką ir tapo aišku, kad tokiais atvejais galiausiai vis tiek tenka sumokėti visą sumą ir dar su delspinigiais.

Važiuokit, oligarchai, Lietuvon drąsiai - tarptautinę praktiką žinom.


* Vilis Normanas (tikras vardas Povilas Senūta) gyveno su tėvais Kalvių kaime (Kaišiadorių rajonas). 2014 m. spalio 1 d. išvyko į Kauną, į universitetą, ir namo negrįžo. 2014 m. spalio 9 d. Kaune, Nemuno upėje ties Žalgirio arena, buvo rastas vyro kūnas.[5]

** In January 2002 she began her new job in Brussels as Chief Accountant[4] ("budget execution director and accounting officer"), the first professional accountant hired.[5]

Andreasen criticised the EU's accounting system for being open to fraud.[6] She raised her criticisms and proposals for overdue improvements and changes internally, but made no progress with her superior. She then submitted her report to the Commissioner Michaele Schreyer and the Commission President Romano Prodi. She again received no answers and so approached members of the EU Parliament’s Budget Control Committee.[6]
She, consequently, refused to sign off the 2001 European Commission accounts. In the discharge procedure in 2003 the Commission promised comprehensive reform.[7][8]
At this stage the media began to investigate and to report. Andreasen went public with her concerns on 1 August 2002.[9]

Andreasen was fully suspended from her job by the Commission in May 2002 (for "violating Articles 12 and 21 of staff regulations, failure to show sufficient loyalty and respect"). She is said to have been suspended from her job and ultimately fired because she refused to sign accounts she believed were unreliable.[10]

 She lost her seat at the 2014 election.[3]

*** Vitas Vasiliauskas: etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos
**** Kas gi norės kovot su valdžia:))
*****In Vino Veritas



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą