Tokios Tokelės

Šitokios.

Apie stop-kadrus vaizdo įraše

(čia vienas jų) ir kitą klastotę, panaudotą reportaže, neturiu laiko rašyti - reikia gintis.

Kai tik sutvarkysiu savo kontrreportažą, įkelsiu čia*.

Dabar gi:

Į sodą atsikrausčiau prieš 9 metus, po skyrybų, su 4 šunim - jų tarpe trikojuku, kuriam 2 parų amžiaus kojytę amputavo Jakovo klinikose.

Pačią vyriausią, baltą Skipi 

(tai irgi nuoroda*) , visų jų močiutę/pramočiutę, kadaise priglaudžiau priklydusią šituose pačiuose soduose. Jų, šunų, niekada nebuvo tiek daug, kiek skelbiama, t.y. 20.

Pastaruosius keletą metų jie, tiesiogine prasme, mane saugojo.

2013 m. Vasario 16 d. mano brolį Kęstutį Palioką ir dar 2 žmones nužudė (esu tuo tikras) ir jų palaikus neatpažįstamai sudegino gaisre nesudegusiame mediniame name Vilniaus raj. Zujūnų kaime. Kai tai, ką žinau apie to įvykio aplinkybes, pranešiau prokuratūrai, susilaukiau grasinimų žodžiu bei veiksmais ir metus laiko važinėjau vežiodamasis 4 atsarginius ratus (prokuratūra gi anksčiau laiko nutraukė 3 žmonių žūties tyrimą). Nuo tada tegalėjau pasikliauti šunų apsauga - nenorėjau irgi neatpažįstamai sudegti nesudegusiame name, sudegt su skyle galvoje, kaip mano brolis. Išsamiai tai paaiškinu šiame tekste:

http://paliokas.blogspot.com/2018/06/2018-06-14-gyvunu-policija.html

Dėstytojas nuovadoje: 2018 06 14: Gyvūnų Policija paliokas.blogspot.com Tada, 1941-ais,  Birželio 14 dieną Tremtin (ne „Ekskursijon"! ) vežė gyvuliniuose vagonuose. Šiandien gi pas mane Saulėtojoje g. 15 ...

Namą tvarkyti ėmiau nebespėti užpraeitą žiemą, kai ilgai remontavo mano automobilį, teko ir pačiam išsinuomoti būstą mieste; tada nebesugebėjau išdalinti keleto mažylių šunelių: pagal skelbimus internete jų neėmė, o į Kauno gyvūnų turgų, kuriame tuos šunelius norėjau padovanoti, važinėjau nesėkmingai; Vilniuje gi tokios vietos kaip Aleksoto turgus Kaune nėra. Dalis prieglaudų šunis, mano žiniom, galop nužudo, todėl joms atiduoti tiesiog negalėjau - pernelyg tapom artimi. 

Dėl šunų esu puolamas jau metus laiko, tam tikrų jėgų, kurioms esu neparankus. Vakar perduodant šunis nekviesti atvyko LNK ir TV3 (š.m. birželį jos apšmeižė mane esą mano šunys sudraskė stirną; tada apsigyniau), pastarieji (TV3) sukvietė keletą man nežinomų žmonių, kurie turėjo atlikti mano "kaimynų" (su tikraisiais kaimynais sutariu gerai) vaidmenį. Su abiem televizijom išmaniuoju telefonu padariau savo kontrreportažus, kuriuos vakar vakare patikimai išsaugojau ir su paaiškinimais paskelbsiu viešojoje erdvėje.

Grasinimų sulaukiau ir š.m. Vasario 16 išvakarėse, kai kažkas, neįvardintai kalbėdamas policijos vardu, vakare sutemus reikalavo atvykti  prie namo, teko skambinti 112; tada liovėsi. Užpraeitą naktį pernakt skambino man iš nerodomų numerių, nieko nekalbėjo, trukdė miegoti.

Vieną lauke buvusią jauną stiprią kalę kažkas nunuodijo, ir ji nugaišo (jos palaikai šaldiklyje) nors jai gydyti Jakovo klinikoje išleidau beveik 400 eurų, turiu visą ilgą ligos ir tyrimų/gydymo istoriją. Apie apnuodijimo stiprumą liudija nukritęs atrofavęsis kalės liežuvio galas.

Ilonai iš „SOS gyvūnai" dėkoju radus globėjus mano šunims (jei tai tiesa) - pats tokių rast nesugebėjau, nors daug sykių skelbiausi ieškąs.

Šį rašinį galite platinti visiems.

*