1. 2019 07 14
„Aš tikriausiai seniai sirgau šizofrenija, nes daug metų svajojau, kaip sujungti dvi savo meiles – Kauną, kuriame gimiau ir užaugau, bei Izraelį, kur gyvenu jau keturiasdešimt dvejus metus“, – bendraudama su lrytas.lt, prisipažino Dusia Lan Kretchmer, kurios iniciatyva, minint Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 75-ąsias metines, Lietuvoje koncertuos Kyriat Ono miesto konservatorijos jaunimo orkestras, kuriame daug metų grojo ir jos du sūnūs.
D. L. Kretchmer su Kauno getu sieja jos šeimos tragedija. Čia žuvo moters brolis ir daug giminaičių. Mama Tea Šmitaitė buvo išvežta į Štuthofo koncentracijos
stovyklą, tačiau stebuklingu būdu išgyveno iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, buvo išlaisvinta ir sugrįžo į gimtąjį Kauną.
2. 1992 – AT Atskiriamojo Seimo Prezidiumo įsaku rugsėjo 23-ioji paskelbta žydų genocido diena.
Kodėl pasirinkta rugsėjo 23-ji?
Juk rugsėjo 23-ji - Lietuvos žydų genocido diena - atskiria Lietuvą nuo Baltų vienybės ir Saulės mūšio dienos,
Štai kodėl:
Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną* 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas.
Pernai rugsėjo 23-čiąją buvo Vilniaus geto likvidavimo 75-sios metinės.
3. O vakar Maskvoj buvo saliutas
Vėl kalti lietuviai.
O kodėl nesusitvarko Lietuvoj?
* Kodėl taip paskubėta likviduot Vilniaus getą? Kauno getą likviduoti gestapas ėmėsi tik 1944 metų liepos 12 (vėl!!) dieną, o Šiaulių getą - irgi beveik tuo pačiu metu, 1944 metų liepos 15 dieną.
Iš Kauno geto, jį likviduojant, į NacionalSocialistinės Vokietijos koncentracijos stovyklas išvežta apie 6 000 žydų, iš Šiaulių geto - irgi keli tūkstančiai žydų, ir tai vyko prieš pat abudu miestus užimant Raudonajai Armijai.
Kodėl taip skubėta Vilniaus gete?
Štai kas ten vyko beveik metais anksčiau:
Atlikus paskutinę selekciją 5000 žydų laikinai išsaugojo gyvybę ir apgyvendino Vilniaus gete. Galiausiai rugsėjo 14 d. ir pats Jakovas Gensas* buvo nužudytas. Buvo aišku, kad tai pabaigos pradžia. 1943 m. rugsėjo 23-24 d. Vilniaus getas buvo likviduotas galutinai.
Kaip?
* Daugelis geto gyventojų gerbė Gensą, nes jis buvo vedęs lietuvę, kuri su jų dukra gyveno ne geto teritorijoje ir turėjo galimybę išsigelbėti, tačiau nusprendė likti gete su savo tauta. Daugelis apeliavo į Genso autoritetą nacistams ir į tai, kad jo gyvybė yra geto gyvavimo užstatas. Buvo nemažai žmonių, ypač inteligentų tarpe, kurie Gensą laikė išdaviku ir apgaviku, nes jis sutiko, kad žydų policija dalyvautų akcijose. Buvo ir tokių, kurie manė, kad jis klysta taip veikdamas, tačiau jis nuoširdžiai siekė išgelbėti žydus iš geto.[1] 1943 m. rugsėjo 14 d. nužudytas. Buvo vedęs lietuvę Elvyrą Budreikaitę su kuria susilaukė dukters Ados.[2] 2006 m. sukurtas filmas Vilniaus getas, kuriame Jakovo Genso vaidmenį atliko vokiečių aktorius Heino Ferch.
Angliškoji Wiki atsako į klausimus:
On 13 September, the Germans ordered him to report to the Gestapo headquarters on the following day. He was urged to flee but chose to go,[89] telling others that if he fled "thousands of Jews will pay for it with their lives".[90] Gens was shot by Obersturmfuhrer Rolf Neugebauer, head of the Vilnius Gestapo, on 14 September 1943.[91] The Gestapo said that he was killed for funneling money to the FPO.[89] Dessler was named as Gens' successor as ghetto chief,[92] but was soon replaced with a council which included Friend and Gens' brother, Solomon.[93]
The ghetto was liquidated between 22 and 24 September 1943. Three thousand six hundred residents went to labor camps (including 2,000 sent to labor camps in Vilnius); 5,000 women and children went to Majdanek, where they were gassed to death; and a few hundred elderly and sick were sent to Ponary and shot.[89] The few Jews who remained in Vilnius were shot just before the Soviet Army arrived. A few FPO members escaped to the nearby forests.[94]
Gens' wife and daughter were living near the ghetto on the day he was shot. A Jewish policeman informed them that Gens had been shot and that the Gestapo was looking for them. They fled and managed to stay in hiding until Soviet troops arrived.[95] In 1945, they obtained papers for repatriation to Poland.[96] From there they moved to West Germany as Jewish aliyah.[97] They emigrated to Australia in 1948[98] and to the United States in 1953.[95]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą