Bloga žinia emigrantams: atsisako idėjos dėl balsavimo internetu
Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus,
Pone Teisingumo Ministre!
AR TEKO GIRDĖT APIE „NULAUŽTAS" BLOCKCHAIN
Jonas
Blockchain technologijos panaudojimas viešajame sektoriuje: balsavimas internetu
Kiekviena Vyriausybė savo programoje vis nesėkmingai žada įteisinti balsavimą internetu. Vienas iš didžiausių skeptikų argumentų – “nesaugu”, “hakeriai pakeis balsus taip, kaip reikia”, ir pan. Panaudojus blockchain tinklą balsavimo duomenų perdavimui, galima užtikrinti tiek balsavimo anonimiškumą, tiek balsavimo slaptumą, tiek viso proceso skaidrumą, kadangi blockchain tinklas leidžia užtikrinti skaidrų proceso stebėjimą, neatskleidžiant, kas už ką balsavo.
Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2006 m. Nutarimu Nr.
BALSAVIMO INTERNETU RINKIMUOSE IR REFERENDUMUOSE KONCEPCIJA
PREAMBULĖ
Informacinės technologijos tampa kasdienė ir neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Be to, Lietuva, tapus Europos Sąjungos nare, turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, tame tarpe e. valdžios ir e. vyriausybės kūrimo aspektais.
Komunikacija elektroninėmis ryšio priemonėmis nėra nauja modernaus pasaulio praktikoje, tačiau elektroninių ryšio kanalų ir priemonių naudojimas rinkimuose dar tik pradedamas įgyvendinti. 2005-aisiais metais Estijos Respublikoje pirmą kartą Europos Sąjungoje išbandytas balsavimas internetu, kurio privalumais galėjo įsitikinti daugiau, nei devyni tūkstančiai rinkėjų.
Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2004 rugsėjo 30 d Deleguotųjų ministrų 898-jo susitikimo metu patvirtino Valstybių narių Ministrų Komiteto „Rekomendaciją (2004)11 dėl teisinių, operacinių ir techninių normų, taikomų rinkimams elektroniniu būdu“, kurioje detaliai aprašomi rinkimų, vykdomų elektroniniu būdu principai ir reikalavimai.
Šioje koncepcijoje pateikiami pagrindiniai elektroninio balsavimo principai, aprašomas principinis tokio balsavimo mechanizmas, nurodomi sistemos privalumai ir trūkumai.
Koncepcija parengta vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2006 metų balandžio 25 dienos nutarimą Nr. X-583 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos“.
Koncepciją rengė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai Jonas Udris ir Pranas Žukauskas.
Koncepcijai buvo pritarta Vyriausiosios rinkimų komisijos 2006 m. birželio 27 d. posėdyje sprendimu Nr.38.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
1. Koncepcijos tikslas – apibrėžti balsavimą internetu, numatyti balsavimo internetu galimybę Lietuvos Respublikoje vykdomuose rinkimuose bei referendumuose, nurodyti balsavimo internetu privalumus bei galimas problemas, kylančias vykdant tokį balsavimą.
2. Balsavimo internetu tikslai ir uždaviniai:
2.1. palengvinti dalyvavimą rinkimuose suteikiant platesnes galimybes atiduoti balsą kitoje, nei balsavimo apylinkė, vietoje;
2.2. skatinti rinkėjus dalyvauti rinkimuose siūlant naujas balsavimo formas;
2.3. pritaikyti rinkimus prie naujų telekomunikacijos technologijų;
2.4. palengvinti ir padaryti efektyvesnį balsų skaičiavimą ir rinkimų ar referendumo rezultatų nustatymą.
3. Pagrindinės šioje koncepcijoje vartojamos sąvokos:
3.1. Balsavimas kontroliuojamoje aplinkoje – balsavimas stebint specialioje patalpoje rinkimų komisijai išduodant biuletenius ir stebint, kad rinkėjas balsuotų slaptai.
3.2. Balsavimas nekontroliuojamoje aplinkoje – balsavimas nedalyvaujant rinkimų komisijoms, pavyzdžiui, paštu, užsienyje, arba internetu.
3.3. Elektroninis balsavimas (e.balsavimas) – balsavimas naudojant šiuolaikines informacines technologijas. Skiriamas e.balsavimas rinkimų apylinkėje naudojant įrenginius su jautriais prisilietimui ekranais, jungiklių įrenginius, standartinius kompiuterius. Rezultatai skelbiami (spausdinami) pasibaigus balsavimui, jie gali būti automatiškai perduodami telefono linijomis, gali būti spausdinami kiekvieno balsavimo duomenys. Atspausdintus ar kitaip išsaugotus kiekvieno balsavimo duomenis galima perskaičiuoti ir taip kontroliuoti balsavimo procedūrų teisingumą. Nuotolinis e. balsavimas – kada balsuojama internetu, mobiliu telefonu (tik bandomieji balsavimai) bei balsavimo kioske, į kurį patenkama asmens tapatybę nustačius įgaliotam rinkimų komisijos pareigūnui ar konsuliniam darbuotojui.
3.4. Balsavimas internetu (i. balsavimas) – nuotolinio e. balsavimo būdas, kai rinkėjas gali išreikšti savo valią rinkimuose ar referendume naudodamasis interneto ryšiu savo namuose, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kurioje yra interneto prieiga.
3.5. Viešas raktas – skaitmenų ir simbolių kodas naudojamas užšifruoti rinkėjų balsus saugomą elektroninėje balsadėžėje. Prieš pradedant balsavimą internetu generuojamas viešas raktas, raktas suskaldomas į keletą dalių, kurios po vieną išdalijamos keliems asmenims (pavyzdžiui, keliems rinkimų komisijos nariams). Pasibaigus rinkimams ir pradedant skaičiuoti e. balsadėžėje esančius balsus, viešojo rakto dalys nustatyta tvarka suvedamos į dešifravimo įrenginį ir balsai yra iššifruojami ir suskaičiuojami.
3.6. Elektroninė balsadėžė (e. balsadėžė) – techniškai ir fiziškai apsaugota elektroninių duomenų saugykla, kurioje iki rinkimų pabaigos koduota forma saugomi i. balsavimo metu atiduoti rinkėjų balsai
II. BALSAVIMO INTERNETU PRINCIPAI
4. Balsuojant internetu privalo būti laikomasi Konstitucijoje nustatytų rinkimų principų: visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė ir slaptas balsavimas.
5. Balsavimas internetu turi atitikti visus tradiciniam balsavimui keliamus reikalavimus ir principus. Balsavimas Internetu turi būti ne mažiau saugus, nei balsavimas rinkimų apylinkėje (balsavimas vyksta rinkimų dieną, specialiai tam skirtoje patalpoje, asmens tapatybę nustato, biuletenius išduoda, balsus suskaičiuoja ir visą balsavimo procesą kontroliuoja apylinkės rinkimų komisija, balsavimas stebimas rinkimų stebėtojų) ar balsavimas paštu (išankstinis balsavimas, asmens tapatybę nustato, biuletenius išduoda, užklijuotus vokus su rinkėjo slapta pažymėtais biuleteniais priima rinkimų komisijos įgaliotas pašto darbuotojas, balsus rinkimų dieną suskaičiuoja apylinkės rinkimų komisija, rinkimų komisijos ir rinkimų stebėtojai prižiūri, kad balsavimas paštu būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų).
6. Realizuojant rinkimų principus, i. balsavime turi būti užtikrinti šie reikalavimai:
6.1. Visuotinė rinkimų teisė - naudojimasis balsavimo sistema turi būti visiems prieinamas, suprantamas ir lengvai naudojamas; sistema turi būti sudaryta kiek įmanoma didinant galimybes, kurias galima pasiūlyti neįgaliems asmenims; internetinis balsavimas yra tik papildoma ir fakultatyvinė balsavimo priemonė, neapribojanti galimybės balsuoti tradiciniais būdais – rinkimų apylinkėje ar paštu.
6.2. Lygi rinkimų teisė – rinkėjas laisvas ir nevaržomas pasirenka balsavimo būdą; nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu balsuos rinkėjas, bus įskaitomas tik vienas to paties rinkėjo balsas; nepriklausomai nuo balsavimo būdo rinkėjų balsas bus skaičiuojamas kaip lygiavertis balsas, turintys tokią pat vertę, kaip ir bet kuris kitas bet kurio kito rinkėjo balsas.
6.3. Tiesioginiai rinkimai ir laisvi rinkimai – rinkėjai balsuoja už kandidatus ar kandidatų sąrašus be tarpininkų. Elektroninis balsavimas turi garantuoti laisvą rinkėjo nuomonės suformavimą ir pareiškimą, neleistina skubinti rinkėją balsuoti ar balsuoti neapgalvotai, rinkėjas turi teisę bet kuriuo balsavimo procedūros momentu pakeisti savo apsisprendimą iki jo balso įregistravimo elektroninėje balsadėžėje, o jeigu internetu bus leidžiama balsuoti pakartotinai tai bus įskaitomas tik vėliausias rinkėjo balsas. i. balsavimo sistema turi aiškiai nurodyti rinkėjui, kad balsas buvo sėkmingai įskaitytas ir šio balso neįmanoma pakeisti.
6.4. Slaptas balsavimas – i. balsavimas turi būti organizuojamas taip, kad balso konfidencialumas būtų išlaikytas bet kurioje procedūros stadijoje nuo pat rinkėjo identifikavimo momento. Elektroninio balsavimo sistema turi garantuoti, kad į e. balsadėžę padėti balsai ir balsų skaičiavimas yra ir bus anonimiški, o taip pat, kad bus neįmanoma nustatyti ryšio tarp balso ir jį atidavusio asmens; elektroninio balsavimo sistema turi būti organizuota taip, kad balsų skaičius elektroninėje balsadėžėje neleistų nustatyti ryšio tarp balso ir konkretaus rinkėjo (tai yra, jeigu rinkimų apylinkėje balsuos vienas rinkėjas jo balsas neturėtų būti skelbiamas rinkimų apylinkėje, o turėtų būti skelbiamas kartu su kitų rinkėjų balsais rinkimų apygardoje), techninė ir programinė balsavimo įranga turi būti patikimai apsaugota nuo neleistinų veiksmų ir poveikių. Siekiant išvengti galimo poveikio rinkėjui kai balsuojama nekontroliuojamoje aplinkoje, tikslinga nustatyti, kad rinkėjas, naudodamasis i. balsavimo sistema, savo valią gali pareikšti keletą kartų, jo balsas bus įskaitytas tik pagal paskutinįjį valios pareiškimą. Taip pat tikslinga nustatyti galimybę rinkėjui papildomai pareikšti valią rinkimų apylinkėje balsavimo dieną, toks valios pareiškimas būtų įskaitytas kaip rinkėjo balsas, o to rinkėjo e. balsavimo rezultatai neskaičiuojami.
6.5. Skaidrus rinkimų mechanizmas - informacija apie i. balsavimo sistemos funkcionavimą turi būti išplatinta viešai, įvertinta nepriklausomų specialistų ir ekspertų. Rinkėjams turi būti suteikta galimybė priprasti ir išbandyti naują i. balsavimo sistemą prieš įregistruojant balsą. Visiems stebėtojams turi būti suteikta galimybė įstatymo nustatytose ribose dalyvauti i. balsavime, taip pat ir rezultatų nustatymo metu, jį stebėti ir komentuoti; i. balsavimas turi būti tiek skaidrus, kad nebūtų logiškai paaiškinamų abejonių dėl jo skaidrumo (pažymėtina, kad neargumentuojančių skeptikų išvengti neįmanoma).
III. RINKĖJŲ IDENTIFIKAVIMAS
7. Rinkėjo identifikavimas Lietuvoje yra pakankamai komplikuotas dėl vieningos ir visiems prieinamos identifikacijos infrastruktūros nebuvimo. Tokios identifikavimo priemonės, kaip USB raktai, pirštų antspaudų skaitytuvai ir kt. yra kol kas pernelyg brangūs ir neprieinami plačiam rinkėjų ratui.
8. Elektroninio parašo naudojimas, nors šiuo metu ir nėra paplitęs, tačiau perspektyvoje vertinamas kaip vienas iš galimų rinkėjo identifikavimo būdų.. Be to, stambios mobiliojo ryšio bendrovės ketina artimiausiu metu pasiūlyti galimybę naudoti elektroninį parašą mobiliojo telefono pagalba. Rinkėjų identifikavimas naudojat elektroninio parašo technologijas yra patikimas ir saugus būdas rinkėjo identifikavimui, tačiau dėl nedidelės šių technologijų skvarbos tai negali būti vienintelis būdas rinkėjams identifikuoti.
9. Pradinėje i. balsavimo diegimo stadijoje tikslingiausia pasirinkti Lietuvoje veikiančią gerai išvystytą elektroninės bankininkystės sistemą, kuri yra pakankamai saugus ir patikimas būdas rinkėjams identifikuoti. Lietuvoje elektronine bankininkyste aktyviai naudojasi apie 600 000 piliečių. Be to, rinkėjų identifikavimas per elektroninės bankininkystės sistemas nereikalauja didelių investicijų į aparatinę įrangą, nereikalauja jokių papildomų išlaidų vartotojui (įsigyti kortelių skaitytuvo ar pan.). Papildomo pasitikėjimo bankų identifikavimo sistemomis suteikia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ir komercinių bankų organizuota ir sparčiai populiarėjanti elektroninio pajamų deklaravimo sistema.
10. Asmuo, sudarydamas banko sąskaitos sutartį su banku, patvirtina banko darbuotojui savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą, pateikdamas savo parašo pavyzdį. Tikimybė, kad sąskaita bus atidaryta kito asmens vardu, yra mažai tikėtina. Be to, asmuo nebūtų suinteresuotas kam nors atskleisti savo pinigų sąskaitos prieigos kodus.
11. Bankas, atpažinęs ir prijungęs prie sistemos savo vartotoją, perduoda vartotojo duomenis ir vartotojo sąsają į VRK serverį patvirtindamas (pasirašydamas), kad tai tikrai tas asmuo, kuris sudarė elektroninės bankininkystės sutartį. Banko perduodami duomenys: asmens kodas, vardas, pavardė.
12. Galimų problemų užtikrinant patikimą rinkėjo identifikavimą gali kelti banko darbuotojų nesąžiningumas. Bankas, žinodamas ar spėdamas, kad konkretus rinkėjas nebalsuoja apskritai, ar yra išvykęs į užsienį, gali jungtis prie VRK serverio apsimesdamas rinkėju. Dėl to, sudarant atitinkamas sutartis su bankais, būtina nustatyti aiškius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiek banko techninė įranga, tiek banko personalas. (Personalo, dirbančio su i. balsavimu patikimumas turi būti ne mažesnis nei tų asmenų, kuriems VSD suteikiama teisė dirbti su slapta informacija).
IV. BALSAVIMO INTERNETU PRINCIPINĖ SCHEMA
13. Rinkėjas vienu iš galimų kanalų arba tiesiogiai prisijungia į VRK balsavimo tinklapį, arba jungiasi prie savo banko elektroninio aptarnavimo sistemos
14. Jei rinkėjas naudoja banko identifikavimo sistemą, įsijungęs į savo banko sąskaitos tvarkymo tinklapį (naudodamas banko kodų generatorių ar slaptažodžių kortelę), jis pasirenka nuorodą „Balsavimas internetu“, ar pan., ir yra perkeliamas į VRK serverį. Kartu bankas perduoda VRK serveriui banko pasirašytą informaciją, apie prisijungusį rinkėją, o pats atsijungia iš ryšio grandinės, palikdamas tiesioginį ryšį “rinkėjas-VRK”.
15. VRK serveris, gavęs informaciją iš banko apie prisijungusį rinkėją, patikrina, ar toks rinkėjas yra rinkimų sąrašuose ir priskiria rinkėją atitinkamai rinkimų apygardai. Po patikrinimo, VRK sistema rinkėjo „paklausia“, ar tai tikrai tas rinkėjas, kuris prisistato.
16. Rinkėjui ekrane pateikiamas „i. biuletenis“, kuriame rinkėjas pažymi savo pasirinkimą (pasirinkimus) ir jį patvirtina. Informacija ekrane turi būti aiški, suprantama ir kiek įmanoma panaši į rinkėjams įprastą balsavimo apylinkėje ar paštu biuletenį.
17. Rinkėjo balsas saugiu ryšio kanalu perduodamas į VRK serverį, kur nedelsiant užkoduojamas ir patenka į elektroninę balsadėžę. Rinkėjų sąraše pažymima, kad rinkėjas balsavo, o užkoduotas balsas su rinkėjo identifikacijos duomenimis patenka į e. balsadėžę, kur yra saugomas iki tradicinio balsavimo pabaigos.
18. Rinkėjui nusprendus internetu pareikšti savo valią pakartotinai, procedūra pakartojama iš naujo, tačiau pirmiau priimtasis balsas išimamas iš e. balsadėžės ir į jo vietą įtraukiamas naujas.
19. Pasibaigus i. balsavimo laikui, e. balsadėžė „uždaroma“, t.y. atjungiama nuo išorinio ryšio kanalų, o pagal internetu balsavusių asmenų sąrašą pažymimi rinkėjai rinkėjų sąrašuose, numatytuose skirstyti apygardoms ir apylinkėms.
20. Rinkėjui atvykus į rinkimų apylinkę rinkimų dieną ir balsavus tradiciniu būdu, rinkėjų sąrašuose (kuriuose apylinkės komisijos narys mato, kad rinkėjas balsavo internetu) pažymima, kad rinkėjas atvyko į apylinkę ir apie tai informuojama rinkimų apygarda, kuri, savo ruožtu, informuoja VRK serverį, kuris išima (anuliuoja) rinkėjo i. balsą.
21. Pasibaigus rinkimų dienai, biuleteniai ir paštu gauti vokai skaičiuojami įprasta tvarka, o VRK serveryje (e. balsadėžėje) esantys balsai atskiriami nuo rinkėjo tapatybės duomenų (sugriaunami bet kokie ryšiai), išrūšiuojami pagal apygardas ir iššifruojami, VRK surašomas i. balsavimo protokolas. E. balsadėžės balsai iššifruojami naudojant sudėtingą fragmentuotą šifrą, kurio skirtingus fragmentus turi skirtingi Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai. Tik surinkus visą raktą galima iššifruoti e. balsadėžę. Gavus apygardų rinkimų rezultatus, i. balsai pridedami prie atitinkamos apygardos ir skelbiami galutiniai (suminiai) rezultatai.
V. RINKIMŲ REZULTATŲ VERTINIMAS. I. BALSAVIMO NEGALIOJIMAS
22. I. balsavimas – iššūkis rinkimų technologijoms, be to, jis gali susilaukti didelės skeptikų reakcijos, todėl visas i. balsavimo procesas turi būti tiek saugus, tiek ir skaidrus, kad būtų galima bet kuriame etape įsitikinti i. balsavimo proceso skaidrumu ir tikrumu.
23. Techninė i. balsavimo pusė turi būti sukurta ir visapusiškai įvertinta kompetentingų technikos specialistų. I. balsavimo sistema turi būti apsaugota nuo visų žinomų ir įmanomų įsilaužimo, klastojimo būdų ar kitokio kompromitavimo.
24. I. balsavimas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jei bus sukompromituotas bent vienas iš i. balsavimo principų: slaptumas, skaidrumas, lygi rinkimų teisė ir kt. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti i. balsavimą turi remtis kompetentingų specialistų arba ekspertų išvada apie galimus i. balsavimo kompromitavimo atvejus.
VI. BALSAVIMO INTERNETU KAINA
25. Remiantis Estijos patirtimi manoma, kad bendra balsavimo internetu organizavimo kaina turėtų siekti du milijonus litų. Ši suma reikalinga pirminiam sistemos įdiegimui ir pirmiesiems rinkimams, vėlesniems rinkimams ar referendumams sistemos eksploatavimo kaina ženkliai mažės.
26. Duomenų šifravimo įrenginys ir elektroninė balsadėžė kainuoja apie 100 tūkst. litų, programinė įranga – apie 500 tūkst. litų.
27. Kiti ~ 1 500 tūkst. litų numatomi skirti sistemos priežiūrai, auditui bei visuomenės švietimui.
VII. REIKALAVIMAI TEISINEI BAZEI
28. Siekiant įteisinti i. balsavimą, būtina atitinkamai keisti Savivaldybių tarybų įstatymą, Seimo rinkimų įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Referendumo įstatymą juose įteisinant i. balsavimą, kaip alternatyvų balsavimo būdą.
29. Techninius i. balsavimo aspektus, tame tarpe ir rinkėjų identifikavimo, balso autentifikavimo ir saugumo klausimus dėl jų kitimo dinamikos ir reguliavimo detalumo tikslinga palikti reguliuoti Vyriausiajai rinkimų komisijai.
30. Taip pat būtinos atitinkamos Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, įtvirtinant bankų, kitų juridinių bei fizinių asmenų atsakomybę už i. balsavimo kompromitavimą: balsų pirkimą, slaptumo ir saugumo pažeidimą, balsavimą už kitus rinkėjus ir pan.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą